- Egle, kaip atsidūrėte Norvegijoje? Kodėl emigracijai pasirinkote būtent šią šalį?
– Tiesą sakant, gyvendama Lietuvoje, niekada neplanavau kažkur emigruoti. Nors pinigų per daug nebuvo, tačiau tikėjau, kad ir Lietuvoje galima gerai gyventi, tik reikia to labai norėti ir stengtis.
Tačiau atsitiko taip, kad įsimylėjau lietuvį emigrantą. Tai apvertė mano gyvenimą aukštyn kojom! Mečiau darbą, susikroviau daiktus ir išvažiavau į Norvegiją. Tuo metu nežinojau, nei kur dirbsiu, nei kaip gyvensiu. Tiesiog važiavau pas mylimą žmogų.
- Ką veikėte atvykusi į Norvegiją? Ar iškart pradėjote savo verslą?
– Atvykusi į Norvegiją pradėjau dirbti valytoja. Nors uždirbau daugiau nei Lietuvoje, tačiau vidinio pasitenkinimo nejaučiau. Tai tikrai nebuvo mano svajonių darbas!
Vakarais grįžusi po darbo vis pasvajodavau, kaip būtų gerai turėti kažką savo, bet tuo metu turbūt ir pati netikėjau, kad tai įmanoma. Tada gimė vaikelis. Su juo atsirado ir dar didesnė atsakomybė už tai, ką veikiu šiame gyvenime, kokį pavyzdį rodysiu savo vaikui, ar jis galės manimi didžiuotis.
Už vaiką gautus pinigus pavyko sutaupyti. Vyras sakė, kad tai bus „juodai dienai“, o aš mintyse jau įsivaizdavau savo įstatinį kapitalą. Tik tuo metu dar nežinojau, kur būtų galima tuos pinigus investuoti, tad prasidėjo intensyvios paieškos, kol pagaliau radau tai, ką norėjau daryti.
- Papasakokit plačiau, kaip gimė mintis Norvegijoje atidaryti lieknėjimo saloną?
– Gana ilgai ieškojau, ką norėčiau veikti. Apsvarsčiau daug įdėjų, bet vienur reikėjo specialaus išsilavinimo, kitur – didelės investicijos, dar kitos idėjos atrodė sunkiai įgyvendinamos dėl pernelyg didelės konkurencijos. Jau buvau nusivylusi, kad nepavyks rasti sau mėgstamos veiklos.
Kaip tik tuo metu grįžau atostogoms į Lietuvą. Viešnagės Kėdainiuose metu, vaikystės draugė, pamačiusi, kad po gimdymo esu priaugusi nemažai kilogramų, pasiūlė nueiti į vieną lieknėjimo saloną. Sakė, kad ten yra kažkokie nauji „Roll Shaper“ aparatai, kurių pagalba ji pati numetė 7 kg. Jei atvirai, nelabai ja tikėjau. Įvairių „stebuklingų“ aparatų buvau mačiusi ir Norvegijoje, tik man jie numesti svorio nepadėjo.
Bet, nenorėdama įžeisti draugės, nuėjau su ja į tą lieknėjimo saloną. Tai buvo pirmoji mano pažintis su Studio figura. Ir mano pačios nuostabai, man ten patiko! Kitą dieną vėl nuėjau. Paskui dar kartą, ir dar… Po procedūros jausdavausi lengvesnė, turėjau daugiau energijos, net nuotaika būdavo geresnė!
Anksčiau lieknėjimas man asocijuodavosi su sunkiu darbu, kai turi daug sportuoti ir beveik nieko nevalgyt, dėl ko jautiesi išsekusi ir irzli. Čia pamačiau, kad viskas gali būti kitaip. Per atostogas be jokių kančių numečiau 5 kg! Ir aš nebuvau vienintelė. Studijoje mačiau daugybę tokių moterų kaip aš, kurios sėkmingai numetė svorio.
Tada ir gimė mintis atidaryti tokią studiją Norvegijoje. Prasidėjo informacijos paieška. Tik tada sužinojau, kad tokių studijų Lietuvoje yra daug, ir ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažuose miesteliuose. Matydama, kaip sėkmingai šis verslas vystosi Lietuvoje, dar labiau norėjau šią verslo idėją išsivežti į Norvegiją. Tikėjau, kad čia šis verslas turėtų būti dar sėkmingesnis dėl ekonominių priežasčių. Jeigu Lietuvoje masažo kaina ganėtinai maža, tai Norvegijoje už tą pačią paslaugą galima gauti du ar net tris kartus daugiau. Tai labai viliojo…
Grįžus į Norvegiją prasidėjo bendravimas su „Studio Figura International“ bendrove, kuriai ir priklauso „Studio Figura“ franšizės tinklas. Buvau nustebusi jų nuoširdžiu noru man padėti. Taigi po kelių mėnesių bendrų pastangų aš jau turėjau savo studiją.
- Kaip vyras reagavo į Jūsų sprendimą turėti savo verslą?
– Priešiškai. Bent jau iš pradžių. Jis buvo įsitikinęs, kad tai tik mergaitiškas kaprizas, įtikinėjo mane, kad man tikrai nepavyks sėkmingai dirbti, kad neturiu jokios su verslu susijusios patirties, todėl tik prarasiu šeimos pinigus. Buvo sunku, bet aš laikiausi savo. Užtat dabar vyras manimi didžiuojasi!
- Kokia buvo verslo pradžia?
– Pradžia buvo sunki. Visų pirma, kai atsidariau studiją, norvegiškai kalbėjau silpnai. Labai dėl to jaudinausi. Man buvo tikras iššūkis pradėti kalbėti norvegiškai! Kai dabar pagalvoju, turbūt ir norvegėms buvo iššūkis suprasti, ką noriu pasakyti… Kita problema, su kuria susidūriau – tai skirtingas norvegių charakteris.
Lietuvės moterys gana atvirai kalba apie savo norus. Tarkim, jeigu nori sulieknėti, tai ir sako, kad nori numesti tiek ir tiek kilogramų. Norvegės to niekada nepasakys. Tik kažkodėl atsikračiusios nereikalingų kilogramų išeina iš studijos plačiai šypsodamosis, o po kelių dienų dar ir draugę atsiveda.
- Kaip norvegės reaguoja į tai, kad Jūs esate lietuvė?
– Priešingai nei maniau, to, kad esu lietuvė, norvegės nesureikšmina. Jos mielai lankosi mano studijoje, o pradžioje net padėdavo su reklaminių plakatų vertimu į norvegų kalbą. Šiame versle svarbu ne tautybė, o rezultatas. Jeigu gali klientei padėti pasiekti tai, ko ji nori, ji ne tik lankys tavo studiją, bet ir drauges atsives.
- Kas dar svarbu Norvegijoje?
– Norvegijoje labai svarbus legalumas. Iš pradžių mane tai stipriai išgąsdino. Ypač sunku buvo su tekstų vertimais į norvegų kalbą: jei netyčia nukopijuosi nors sakinį ar specifinį norvegišką išsireiškimą, labai greitai gali turėti teisinių problemų. Reikėjo gauti labai daug įvairių dokumentų ir patvirtinimų, kol buvo suteiktas leidimas naudoti „Roll Shaper“ aparatus Norvegijoje. Kadangi viską pavyko sutvarkyti, tai dabar atsirado daug norinčių taip pat atsidaryti savo studiją. Džiugu, kad dauguma iš jų yra lietuvės.
- Kaip pavyksta suderinti nuosavą verslą ir šeimą?
– Pasistengti, žinoma, reikia, bet tai tikrai įmanoma. Tiesą sakant, renkantis, ką noriu veikti, vienas pagrindinių kriterijų buvo tai, kad darbas nepakenktų šeimai. Juk mano vaikas buvo dar visai mažytis, norėjau tinkamai juo pasirūpinti. Šiame versle gerai tai, kad darbo valandas nusistatai pats, todėl viską galima suderinti.
- Ką galėtumėte patarti moterims, kurios taip pat svajoja apie nuosavą verslą, tačiau nežino nuo ko pradėti?
– Visų pirma reikia tikėti savimi. Ir nesvarbu, ką kalba kiti. Niekas kitas taip gerai nepažįsta žmogaus ir nežino jo galimybių kaip jis pats. Be to, reikia nepamiršti, kad dauguma taip nuoširdžiai patariančių nieko nedaryti, tiesiog bijo ir pavydi, kad tau gali pasisekti.
Todėl visada tikėkit savimi ir nenuleiskit rankų ieškodamos veiklos, kuria norėtumėte užsiimti. Jei ieškosit, tikrai rasit. O radusios nebepaleiskit. Pagal save žinau, kiek atsiranda visokių „bet…“, „o jeigu…“ ir panašiai. Gailiuosi, kad taip ilgai dvejojau pradėti savo verslą.
Nekartokit mano klaidų, neleiskit, kad tokios mintys Jus sustabdytų. Nesu girdėjus, kad kas nors būtų gailėjęsis, kad įgyvendino savo svajonę, tačiau tokių, kurie gailisi, kad nepabandė jos įgyvendinti, yra daug. Nebūkite viena iš jų…