Tėvas trokšta pažvelgti į akis sūnaus žudikui

„Jei būčiau žinojęs, kad kažkas ateis į mūsų namus ir kulkomis suvarpys sūnų, būčiau čiupęs šautuvą ir jį apgynęs“, – ištarė 81 metų Vilhelmas Dundulis.

Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis („Lietuvos rytas“)

Feb 12, 2015, 3:05 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 9:46 AM

Prieš pusšimtį metų medžioklinį šautuvą į rankas paėmęs ir iki šiol su juo į miškus traukiantis klaipėdietis V.Dundulis negali atsitokėti – kraupiausias šūvis nuaidėjo jo namuose.

Čia antradienį buvo nužudytas jo 53 metų sūnus verslininkas Vilmantas Dundulis.

Butą sudrebino šūviai

Vilhelmas Dundulis praeityje buvo universalus atletas – išbandė jėgas slidinėjimo, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos, graikų ir romėnų imtynių, dviračių sporto, tinklinio, fechtavimosi, gimnastikos, stalo teniso, irklavimo varžybose.

Tapęs akademinio irklavimo tarptautinės kategorijos teisėju jis dalyvavo Maskvos olimpiadoje.

Klaipėdos universitete daug metų vadovavęs Kūno kultūros katedrai V.Dundulis šiomis dienomis negali gyventi be raminamųjų vaistų.

Draugų tvirtumo įsikūnijimu vadintas vyras nepajėgia suvokti, kaip vidury dienos į butą įsiveržęs nepažįstamas žmogus nei iš šio, nei iš to nušovė jo sūnų vos ne namiškių akivaizdoje.

„Tą dieną visi buvome namie. Žmona sėdėjo kambaryje, aš meistravau savo dirbtuvėlėje. Staiga pasigirdo vienas šūvis, o po kelių sekundžių – kitas.

Iš pradžių pamanėme, kad išėjęs į balkoną sūnus šaudo iš orinio šautuvo. Priėjusi prie jo kambario durų žmona dar paklausė, iš kur toks triukšmas“, – bute įvykusią tragediją vakar prisiminė V.Dundulis.

Tėvai net pagalvoti negalėjo, kad tuo metu bute buvo žudikas.

Stasė Dundulienė pailgu koridoriumi pasuko prie virtuvės. Tada atsivėrė kambario, kuriame gyveno sūnus, durys.

Išbėgęs kažkoks vyriškis pailgu koridoriumi nulėkė prie durų į laiptinę, jas atidarė ir nubėgo žemyn. Viskas truko vos kelias sekundes – moteris nespėjo įsidėmėti nepažįstamojo išvaizdos.

Išvydo kraupų vaizdą

„Pajutę, kad kažkas negerai, pravėrėme sūnaus kambario duris. Vilmantas sėdėjo atsilošęs ant sofos kruvina galva. Šoko ištikti dar mėginome jį gaivinti – čiupinėjau pulsą, bet tvinksnių nepajutau.

Tada paskambinome policijai. Atvykę į namus medikai irgi niekuo negalėjo padėti – sūnus jau buvo miręs“, – tramdydamas ašaras kalbėjo V.Dundulis.

Tėvai neįsivaizduoja, kam ir kodėl Vilmantas galėjo neįtikti, ką jis galėjo padaryti, kad namuose sulauktų mirtinų šūvių.

Kambaryje galėjo įvykti kažkoks konfliktas, o gal net grumtynės, nes vienas šūvis buvo paleistas į sieną.

Buvo aistringi medžiotojai

„Gyvenome draugiškai, Vilmantas mums padėdavo kuo galėdavo, kartu vasarodavome sode. Šalia pasodinome mišką – daugiau kaip šimtą medžių. Aš sūnų įtraukiau į sportą – buvo neblogas penkiakovininkas. Sudominau medžiokle, kartu grybaudavome“, – kalbėjo V.Dundulis.

Vyras prisipažino, kad buvo išsipildžiusi didžiausia jo svajonė medžioklėse dalyvauti su sūnumi Vilmantu, o vėliau su anūku Arnu, kuris tapo varovu.

Beveik pusšimtį metų su šautuvu po girias braidžiojančiam klubo „Medeina“ nariui V.Dunduliui suteiktas Lietuvos garbės medžiotojo vardas.

Vyras prašė kriminalistų, kad jie iš sūnaus kambario sienos būtinai ištrauktų kulką: „Tada būtų įmanoma nustatyti ginklą, iš kurio šaudyta.“

Turėjo ir ginklą savigynai

Pastarosiomis dienomis Vilmantas, pasak tėvo, nebuvo persmelktas nerimo, nekalbėjo apie problemas: „Buvo toks kaip visada. Į sūnaus asmeninį gyvenimą, jo verslo reikalus mes nesikišome. Bendraudavome su anūkais. Ir dabar jie mums padeda sunkią valandą.“

Medžioklei neabejingas Vilmantas turėjo ir savigynai skirtą šaunamąjį ginklą – laikė jį specialiame seife su medžiokliniais šautuvais. Butą apžiūrėję kriminalistai asmeninio ginklo nerado. Pneumatinis šautuvas su optiniu taikikliu, kurį išsinešė tyrėjai, priklauso jo tėvui.

Šeimos bute buvo keturi legaliai įsigyti, pagal visas taisykles laikomi medžiokliniai šautuvai.

V.Dundulis net nežino, kaip vertinti tai, kas įvyko jo bute: „Neįsivaizduojami, tiesiog nesuvokiami protu dalykai – žudyti žmones jų namuose, kai šalia vaikšto jų artimieji.“

Patyrusiam medžiotojui V.Dunduliui atrodo, kad jo ranka nebūtų sudrebėjusi, jeigu jis iš anksto būtų žinojęs, kas laukia jo sūnaus: „Būčiau iš seifo išsitraukęs savo šautuvą ir apgynęs Vilmantą.“

Sielvarto prislėgti tėvai suvokia, kad ašaros, prieštaringi jausmai jų sūnaus neprikels. Garbaus amžiaus klaipėdiečiams išgyventi skaudžią nelaimę padeda duktė Gintarė, anūkai.

Vilmantas dažnai lankydavosi ir Kaune, kur gyvena abu jo vaikai iš ankstesnės santuokos – 27 metų Ugnė ir 22 metų Arnas.

„Nelengva susitaikyti su tokia netektimi, bet šokti nuo stogo nesirengiu. Dar norėčiau pažvelgti į akis tam šauliui, kurio taikiniu tapo mano sūnus“, – tyliai ištarė patyręs medžiotojas V.Dundulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.