Kodėl teatralo J. Miltinio vedybos truko tik vieną dieną?

Vienadienės vedybos, flirtas su neatpažinta dama ir žiedelis aktorės Eugenijos Šulgaitės dukrai. Ar kas nors žino šiuos garsiojo režisieriaus Juozo Miltinio gyvenimo faktus? Smalsiam fotomenininkui pakako paimti į rankas senas nuotraukas, ir uždanga pamažu ėmė skleistis

Daugiau nuotraukų (1)

Gailutė Kudirkienė, www.panskliautas.lt

2015-03-12 16:38, atnaujinta 2018-01-10 19:36

Prašė peržiūrėti archyvą

Sulaukęs ypatingo pasitikėjimo ir gavęs į rankas prieš 15 metų mirusio aktoriaus Vaclovo Blėdžio nuotraukų archyvą, fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius aptiko ne tik intriguojančių fotografijų, bet ir paslaptingų teatralų gyvenimo istorijų.

Vasarą mūsų mieste praūžusio J.Miltiniui atminti skirto festivalio „Bonjour, Maestro“ organizatoriai buvo prašę S.Bagdonavičiaus peržiūrėti Blėdžių šeimos archyvą ir keletą įdomesnių fotografijų paruošti viešai peržiūrai.

Kas ta šviesiaplaukė kvatoklė?

Fotografas stengėsi atrinkti nuotraukas su plačiau žinomais žmonėmis. Jei šalia garsių teatralų buvo nepažįstamas asmuo, jis nešėsi nuotrauką pas vyresniosios kartos aktorius ir klausinėjo, kas toks čia galėtų būti.

Taip parodoje greta restauruotų senųjų fotografijų atsidūrė ir užfiksuotą akimirką paaiškinantys tekstai.

Įdomiausiai situacija klostėsi, kai fotomenininkas panūdo išsiaiškinti, su kuo flirtavo legendinis Panevėžio dramos teatro įkūrėjas, garsusis vienišius J.Miltinis.

Tarp šimtų V.Blėdžiui priklausiusių nuotraukų S.Bagdonavičius rado fotografiją, kurioje J.Miltinis, prigludęs prie žavios šviesiaplaukės kvatoklės, kažką intymiai jai kužda į ausį.

Patyrusio fotografo akis įžvelgė, kad užfiksuota porelė atrodo tarsi įsimylėjėliai, yra laimingi ir atsipalaidavę, fotoobjektyvas į juos, matyt, nukrypo atsitiktinai.

Santuoka truko vieną dieną

Su sena nuotrauka S.Bagdonavičius ėmė eiti per scenos veteranus, kadaise dirbusius su J.Miltiniu. Visi purtė galvas ir sakė, kad moters nuotraukoje neatpažįsta. O labiausiai stebėjosi, kad tokia akimirka gyvenime išvis galėjo būti, mat iškilusis maestro mylėjo tik teatrą, moterims niekad viešai dėmesio nerodė.

„Visi patikino, kad tai tikrai ne J.Miltinio žmona. Klausė, argi nežinojau, kad režisierius buvo vedęs. Iškart teiravausi, kuris iš jų vestuvėse buvo liudininku. Nė vienas panevėžietis teatralas J.Miltinio vestuvėse nedalyvavo, bet santuokos ceremoniją matė Galina Dauguvietytė, savo prisiminimų knygoje apie Lietuvos teatro legendas ji tą faktą juodu ant balto parašė“, – prieš fotografą vėrėsi viešai neaptarinėtos, labai asmeniškos scenos Dievu laikyto žmogaus gyvenimo nuotrupos.

S.Bagdonavičius tikino, kad nė vienas J.Miltinį pažinojęs teatro darbuotojas nenorėjo kalbėti apie maestro santuoką. Ji truko tik vieną dieną.

J.Miltinis buvo vedęs dvejais metais už save jaunesnę, iš Žemaitijos, kaip ir pats, kilusią žurnalistę, rašytoją ir vertėją Liūnę Janušytę.

Apie tą santuoką G.Dauguvietytė savo prisiminimuose rašo: „Iš mano sutiktų žmonių vienas originaliausių – J.Miltinis. Per jo ir rašytojos Liūnės Janušytės vedybas, trukusias tik vieną dieną, prisigėriau. Jie patys nežinojo, kam tos vestuvės. J.Miltinis išvažiavo, o mes pas Liūnę (dabartinėje Vilniaus gatvėje) „baliavojome" toliau.“

Bohemiškoji režisieriaus žmona

L.Janušytė buvo pirmoji moteris satyrikė, periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas, išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Už žmonių įžeidinėjimą ji buvo pašalinta iš Rašytojų ir žurnalistų sąjungos.

L.Janušytė garsėjo ir bohemišku gyvenimu. Dirbdama korespondente prieš karą ji 3 metus gyveno Paryžiuje. Lotynų kvartalo viešbutyje, kur ji buvo įsikūrusi, gyveno ir J.Miltinis, tuo metu dirbęs prancūzų kino studijoje.

Susitikimą su būsimu teatro korifėjumi, vienai parai tapusiu ir sutuoktiniu, L.Janušytė aprašė savo romane:

„Gyvename mūsų viešbuty net keturi lietuviai: Paulius ir Viktoras, du dailininkai, studijuoją Meno akademijoj, ir Juozas, prancūzų filmų artistas.

Viktoras su Paulium jau seni mano draugai, išsyk paėmę mane čia savo globon, kurioj aš jaučiuos labai saugiai, lyg užuovėjoj. Su Juozu gi susipažinome tik čia. Jis baisiai žvėriškos išvaizdos, suveltais plaukais ir tokia pat suvelta barzda, bet akys geros ir, atrodo, kad ir su juo susidraugausiu. (...) Juozas turi mažą kambariuką ketvirtame aukšte, aš gi, kaip ką tik atvykusi iš Lietuvos ir, mūsų maštabu, beveik milijonierė, apsigyvenau net antrame.

Kambariūkštis mano mažytis, mažytis... Kaip matuok, vis tiek tik vienas metras teišeina! Sofa, komoda, drauge einanti ir rašomojo stalo pareigas, viena kėdė ir prausykla. Viskas. Ties prausykla kabo veidrodis, bet kas į jį bežiūrėtų, visad jis rodo vieną ir tą patį, kažkokį iškraipytą, degeneruotą šešėlį, kuris visada gali būti ir mano, ir Juozo, ir medžio.“

L.Janušytė mirė 1965 metais. J.Miltinis – 1994-aisiais. Niekas iš režisieriaus artimos aplinkos negalėjo pasakyti, ar po greitų vedybų ir dar greitesnių skyrybų maestro kada nors dar buvo susitikęs su L.Janušyte. Niekas nepasakoja ir kodėl tos jų vedybos buvo tokios trumpos.

Nebėra ko paklausti

„Iš fotografijų matyti, kad J.Miltinio žmona buvo šarminga moteris, bet ir Blėdžių archyve rastos nuotraukos nepažįstamoji atrodo intriguojančiai įdomi“, – pastebėjimais dalijosi S.Bagdonavičius.

Per parodos atidarymą nuotrauka su flirtuojančia porele sulaukė daugiausia susidomėjimo. Panevėžiečiai S.Bagdonavičiaus vis klausinėjo, kas toji paslaptinga dama.

„Atsakymo ieškojau įvairiais keliais, bet nepavyko išsiaiškinti. Senieji teatralai šia tema kažkodėl kalbėti nenori, o ir nebėra ko paklausti, vieninteliai, kurie galbūt ką nors daugiau žinojo, – Anapilin išėję E.Šulgaitė ir Donatas Banionis“, – rankomis skėsčioja fotomenininkas.

Sužadėtinei pirko žiedelį

Be paslaptingos flirto akimirkos, S.Bagdonavičius į dienos šviesą ištraukė ir kitokių įdomių kadrų.

Kalbant apie J.Miltinio bendražygius vis minimi tie patys aktorių vardai. Bet J.Miltinio formuojamam teatrui įtakos turėjo ne tik jie.

Nepelnytai pamirštas visapusiškai išprusęs Panevėžio inteligentijos atstovas Matas Melėnas, aktorės Dalios Melėnaitės tėvas. Filosofijos mokslus jis baigė Šveicarijoje, Panevėžyje dirbo vakarinėje mokykloje. Jo auklėtinis buvo D.Banionis, jis ir supažindino M.Melėną su J.Miltiniu.

Esą J.Miltiniui buvo pasakyti tokie žodžiai: „Panevėžyje yra inteligentas, vertas tamstos pokalbio.“

S.Bagdonavičių sudomino ir prieš 60 metų daryta nuotrauka, kurioje J.Miltinis tupi prieš didžiuliais baltais kaspinais padabintą šešiametę mergytę. Mergytė lyg kažko susigėdusi, nuleidusi galvą.

„Ją atpažino Renė Zdanavičiūtė. Gi čia E.Šulgaitės ir Gedimino Karkos duktė Kristina Karkaitė“, – pasakojo fotografas.

K.Karkaitė-Mazūrienė, keramikė ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, prisiminė situaciją: tą kartą J.Miltinis ją nusivedė į miesto centre buvusią juvelyrikos parduotuvę ir nupirko žiedelį su akute. Ji tą žiedelį kažkodėl įsikišo į treningo kelnes, o vėliau pametė. J.Miltinis mergaitę vadino sužadėtine, o ji gėdijosi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.