Praeityje V.Šabunkaitė savo rankų darbo papuošalų dovanojo į Lietuvą koncertuoti atvykusiai Prancūzijos žvaigždei Patriciai Kaas, mūsų šalyje viešėjusiai Didžiosios Britanijos monarchei Elizabeth II, segę ir vėrinį įteikė žymiausiam Rusijos dizaineriui Viačeslavui Zaicevui.
Lietuvės darbai, skirti karalienei ir mados guru, atgulė jų dovanų muziejuose. O P.Kaas, po koncerto gavusi vėrinį, panoro iškart pasidabinti, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Nors šie prisiminimai vis dar šildo Vilijos širdį, papuošalus ji dabar kuria ne kasdien, o kada pati nori.
Menininkė nesiveržia parduoti kuo daugiau puošmenų, nes nebesivaiko nei garbės, nei pinigų.
Ukmergės rajone, Dukstynos kaime esančioje sodininkų bendrijoje, su naujuoju širdies draugu Saugirdu Petruliu (48 m.) įsikūrusi V.Šabunkaitė džiaugiasi kitokiu gyvenimu.
Miesto patogumus Vilija prieš trejus metus iškeitė į gamtos prieglobsčio teikiamą ramybę.
Prieš tai viename Ukmergės daugiabučių su šeima gyvenusi menininkė neišgyvena dėl to, kad sodo name nėra šilto vandens, o tualetas – lauke.
Ji su mylimuoju miega lauko terasoje vasarą ir žiemą, prausiasi iš šulinio pasemtu šaltu vandeniu, valgo pačių užsiaugintas daržoves, atsisakė mėsos ir pieno, laiko alpakas, šunis, kates, balandžius, dekoratyvines vištas. Visa tai papuošalų kūrėjai dabar suteikia laimės.
V.Šabunkaitė gyvūnus ir paukščius augina ne dėl naudos, o dėl grožio. Papuošalų kūrėja nesirengia pardavinėti brangiai vertinamos alpakų vilnos arba iš jos ką nors kurti dėl pinigų.
Juk gyvenant gamtoje turi supti gyvūnai – tokia Vilijos gyvenimo filosofija.
Menininkės būstas sodininkų bendrijoje – kraštinis, prie miško. Todėl gyvūnai turi nemažai laisvės – katės vaikšto ir gaudo peles, kur tik nori, o dekoratyviniai balandžiai išleidžiami pasiskraidyti po apylinkes. Vištos užtvertos aptvare, nes kitaip jas sudraskytų laukiniai gyvūnai.
Neseniai gyvūnų ūkis padidėjo – rusų toiterjerų kalė atsivedė tris jauniklius. Be jų, sodyboje dar yra pora škotų terjerų ir kiemsargis nekilmingas šuo Barnis, kuris garsėja aršiu charakteriu, todėl dažniausiai būna pririštas prie būdos.
Keturkojis sergi sodybą – ne tik prašalaičiai, bet ir to kiemo augintiniai jo privengia.
Baikščiųjų alpakų patinai atsargiai vaikštinėja po kiemą ir skabo žolę. Pusės metų baltakailis Bubu ir vienų metų rudavilnis Diego apgraužė tujas, todėl saugodama gėlynus nuo alpakų Vilija juos aptvėrė. Vazoną su rododendru ji perstatė į kitą vietą, kad patinai nepasiektų, – menininkei teko skaityti, kad šie augalai alpakoms gali būti pražūtingi.
Iš Pietų Amerikos kilę gyvūnai, dabar neretai auginami ir Lietuvoje, mėgsta gentainių draugiją. Todėl menininkė įsigijo du alpakų patinėlius, nes vienas tos veislės augintinis liūdėtų.
Trakų rajone pasaulį išvydę Bubu ir Diego į Vilijos namus pateko prieš mėnesį ir juose gerai jaučiasi. Kadangi menininkė neketina turėti alpakų bandos, ji įsigijo ne patiną ir patelę, o du patinus.
Be to, alpakų bandoje vyrauja tam tikros taisyklės – patelės linkusios išguiti patinus, paliekamas tik vienas.
Todėl įprastą alpakų bandą sudaro patelės, dominuojantis patinas ir jaunikliai.
Šeimininkė neseniai patikrino, ar alpakoms reikia didesnės draugijos, ir iš to tik skaniai pasijuokė. Ji terasoje pastatė veidrodį. Prie jo prisiartinę Bubu su Diego išpūtę akis žiūrėjo į juos klaidinantį vaizdą. Jie, regis, nesitikėjo, kad kieme galėjo padaugėti į juos panašių alpakų.
Stebėdama egzotiškus augintinius Vilija perprato tai, kad šalia jų negalima daryti staigių judesių. Šito jie nemėgsta, supyksta ir gali imti spjaudytis.
„Jeigu nori paglostyti, negali skubėti, pulti. Alpakos elgsena prieštarauja Vakarų civilizacijai, kurios vienas svarbiausių bruožų – skubėjimas, bėgimas. Jeigu bėgsi, alpakos pradės bėgti nuo tavęs ir jų nepasivysi. Jos tokio žmogaus neprisileis, todėl turi būti ramus ir mylintis.
Nors su draugu esame ramaus būdo, save dar labiau galime pažinti bendraudami su šiais gyvūnais. Jie žmogui kelia norą juos apkabinti, išmyluoti. Bet tik prijaukintas alpakas galima paglostyti ar bučiuoti“, – pasakojo menininkė.
V.Šabunkaitės draugas buvęs veterinarijos gydytojas S.Petrulis pritarė mylimosios norui auginti egzotišką porelę ir pastatė tvartą.
Vilija alpakomis rūpinasi tarsi motina – papuošalų kūrėja tris naktis nakvojo tvarte su gyvūnais, kad įsitikintų, kaip jie elgsis naujoje vietoje, kaip sugyvens su kitais augintiniais.
„Man buvo įdomu stebėti alpakas, nes rūpėjo, kaip jos jausis atskirtos nuo bandos, kaip į jas reaguos katinai.
Juodas nekilmingas katinas Reksas – individualistas, todėl iškart pademonstravo pavydą. Jis iš pradžių kniaukė – bijojo keliskart didesnių alpakų.
Nors dažniausiai katinas miega lauke, tąkart įslinko į tvartą, įsitaisė man ant krūtinės lyg reikšdamas pretenzijas: kaip galiu miegoti su naujais gyvūnais?“ – pasakojo V.Šabunkaitė, kurios jauniausia duktė 13-metė Rugilė iš smalsumo vieną naktį drauge su motina irgi nakvojo tvarte.
Ant šieno pasitiesusi čiužinį, atsinešusi patalynę, Vilija sudėjo bluostą tuo metu, kai alpakos atsigulė, padėjo galvas ant žemės ir užmigo. Šeimininkė išsimiegojo gerai – nepajuto, kad būtų naktį praleidusi tvarte.
Mat aplinkui kvepėjo šienu, o ne mėšlu. Alpakos tvarto nepavertė tualetu – panorusios atlikti gamtos reikalus jos eidavo į lauką. Šie gyvūnai visada tuštinasi toje pačioje vietoje.
Nors papuošalų kūrėja šiuo metu persikėlė į savo lovą namo terasoje, tvarte liko čiužinys ir patalai. Alpakos į tą guolį nelipa, apeina.
Vilija laisvu laiku ant tos lovos mėgsta skaityti knygą. Švarus tvartas dienomis šeimininkei atstoja pavėsinę.
„Man regis, žmogus gyvena taip, kaip mąsto.
Kai jis pradeda kitaip mąstyti, pradeda ir kitaip gyventi“, – patikino anksčiau V.Šabunkaitės-Poškienės pavarde išgarsėjusi papuošalų dizainerė, po skyrybų atsisakiusi buvusio sutuoktinio pavardės.
Moteris ne tik pasiliko mergautinę pavardę, bet ir pakeitė įpročius. Nors kūrėja buvo patenkinta savo kūno apimtimis, valgo mažiau ir visai kitokį maistą nei anksčiau.
Vegetarizmas tapo artimas ir jos dukroms iš pirmosios santuokos 28-erių Aistei ir 20 metų Patricijai, gyvenančioms savarankiškai.
Vilija ir Saugirdas retai perka produktus prekybos centre. Jų įsitikinimu, pirktiniuose maisto produktuose mažai natūralumo ir jie nėra vertingi sveikatai.
Dabar ant poros stalo dažniausiai atsiduria ekologiški produktai arba tie, kuriuos jie užsiaugina patys.
Argi ne gardūs vasaros pietūs – su lupenomis virtos bulvės ir dubuo salotų?
Būtent taip maitinasi gamtoje įsikūrę mylimieji.
„Turguje pirkau ekologiškų braškių vaikams, o viena mėsa prekiavusi ūkininkė, auginanti galvijus, man įrodinėjo negalinti suprasti, kaip įmanoma gyventi taip kaip aš.
Jai atsakiau, kad nesupras – mat kitaip mąsto. Ji gali už geros veislės jautį sumokėti 3 tūkstančius eurų, o pakloti du tūkstančius eurų už dvi alpakas jai atrodo nesąmonė“, – aplinkiniams kitoks gyvenimo būdas atrodo keistas, tad V.Šabunkaitei provincijoje neretai tenka aiškintis.
Papuošalų kūrėją aplinkiniai dažnai klausinėja, kam jai tos alpakos ir kokia iš jų nauda.
Alpakų vilna pagal brangumą – antra po kašmyro. Tačiau papuošalų kūrėja jos nesiruošia naudoti kūrybai ar juolab prekiauti.
Nebent alpakų vilna prikimš pagalves, kad net ir žiemą šiltai miegotų terasoje.
„Iš dviejų alpakų vilnos neprivysime didžiulių siūlų kamuolių ir verslo nesukursime“, – šyptelėjo moteris.
Gamtos prieglobstyje įsikūrusi pora lauke miega atsižvelgdama į oro temperatūrą – kai žiemą naktimis atšąla iki dešimties laipsnių, Vilija ir Saugirdas persikelia nakvoti į kambarį.
Nagingas mylimasis pats sumūrijo krosnį, kurią juodu užkuria šaltuoju sezonu, kad namie būtų šilta ir jauku.
Tačiau šiuo metu gyvenimas verda erdvioje terasoje, kurioje stovi stalas, spinta, lova. Dieną čia sėdama pietauti, o vakare susiruošus miegoti užtraukiamos lininės užuolaidos.
Miegoti lauko sąlygomis šeimininkai pasiruošę – gerokai atvėsus jie velkasi kašmyro vilnos pižamas, juos šildo kupranugarių vilnos užklotai.
O žiemą juodu eidami miegoti užsideda šiltas kepures, apsivynioja kaklą šalikais. Atsibudus rytą kartais šalikai net būna apšerkšniję.
