Gyvūnų globa moko seseris artimo meilės

Gyvūnų prieglaudoje savanoriaujanti Eva ir namie laiko keturis pamestinukus.

Gyvūnų prieglaudoje savanoriaujanti Eva ir namie laiko keturis pamestinukus.<br>E.Švelnos nuotr.
Gyvūnų prieglaudoje savanoriaujanti Eva ir namie laiko keturis pamestinukus.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų.<br>E.Švelnos nuotr.
Panevėžietis Petras Kruopis su anūke Gerda atvyko pasiimti šunelio.<br>E.Švelnos nuotr.
Panevėžietis Petras Kruopis su anūke Gerda atvyko pasiimti šunelio.<br>E.Švelnos nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Gailutė Kudirkienė, panskliautas.lt

Jul 9, 2015, 7:12 PM, atnaujinta Oct 27, 2017, 3:47 AM

Ši liepa Panevėžio šunų prieglaudos gyventojams yra išganingas metas, nes žmonės pasiima kaip niekad daug pamestinukų. Daugėja geraširdžių, bet nemąžta ir beširdžių, atsibodusius keturkojus pasmerkiančių lėtai mirčiai.

„Nufotografuokit šitą šunelį, gal skaitys ir nuotrauką pamatys tie niekšai, kurie neseniai jį paliko pririštą prie pušies be vandens ir maisto. Juk galėjo paskambinti į prieglaudą, bet nepasivargino“, – išvedusi iš aptvaro juodą, rudom letenom, judrų ir labai žmonių dėmesio trokštantį jauniklį sako Eva.

Prieglauda sparčiai tuštėja

Šeimininkų paliktų, į gatvę išmestų ar prieglaudon atvežtų keturkojų gyvenvietę, įsikūrusią netoli miesto esančiame Kaimiškių kaime, aplankome savaitės pradžioje.

Už aukštos tvoros, pajutę svetimus, lauko aptvaruose choru suamsi naujų šeimininkų laukiantys šuneliai. Keli palaidi kudliai įnirtingai skuodžia prie vartų, pro tarpus stengiasi lyžtelti ranką.

Vartus atveria savanorės Eva ir Žana. Merginos valo gyvūnų narvus, pripila jiems šviežio vandens ir įdeda maisto. Jei dar turi laiko, nors kelis šunelius pavedžioja, su jaunesniaisiais pažaidžia.

Pastato viduje įrengti narvai pustuščiai. Taip būna labai retai. Šį mėnesį žmonės kasdien pasiima po 3–4 gyvūnus.

Dabar prieglaudoje likę 43 šunys ir 13 kačių. Prieš Kalėdas, kai prieglauda buvo perpildyta, joje gyveno 165 šunys ir 30 kačių, dar keliolika kačių savanoriai buvo priglaudę savo namuose.

„Gal kiek daugiau gyvūnėlių pas naujus šeimininkus iškeliauja pavasarį, kai miestiečiai išsikrausto į sodus, bet pastovaus cikliškumo nėra. Žmonės šunų ir kačių užsimano pagal nuotaiką. Sunku nuspėti, kodėl būtent dabar atsirado tiek geraširdžių, norinčių pasiimti šunelius iš prieglaudos. Po kelių dienų viskas gali apsiversti, nes nebūna tokio meto, kad neatsirastų pamestinukų“, – aiškina įstaigos vadovė Rūta Liberienė.

Paliko pririštą prie pušies

„Nufotografuokit šitą šunelį, gal skaitys ir nuotrauką pamatys tie niekšai, kurie neseniai jį paliko pririštą prie pušies be vandens ir maisto. Juk galėjo paskambinti į prieglaudą, bet nepasivargino“, – išvedusi iš aptvaro juodą, rudom letenom, judrų ir labai žmonių dėmesio trokštantį jauniklį sako Eva.

Mergina kartu su seserimi Vaiva gyvūnų prieglaudoje savanoriauja jau seniai. Sesuo dar studentė, o Eva universitetą jau baigė.

Pas žmonių išmestus ir į prieglaudą patekusius gyvūnus juodvi atvažiuoja, kai tik turi laisvo laiko.

Kodėl jaunos, išsilavinusios panelės aukoja laisvalaikį? Kuopti kakučius ir prižiūrėti tuntą keturkojų nėra pats lengviausias užsiėmimas.

Eva nemano, kad atjauta pamestinukui yra išskirtinis jausmas, nenori apie tai kalbėti lyg apie kažkokį žygdarbį. Savanoriauti gyvūnų prieglaudoje pradėjo tarsi savaime.

„Vienu metu atėjo mintis, kad turiu išgelbėti šunį. Negaliu paaiškinti, kodėl atsirado toks poreikis. Su sese internete pasidomėjome prieglaudomis. Vilniuje buvo tokia baisi įstaiga, kur pagautus šunelius palaiko porą savaičių ir užmigdo. Nusprendėme kokį nors nelaimėlį išvaduoti iš ten“, – pasakojo mergina.

Seserys sutarė, kad ims nelabai didelę kalaitę, nes paprastai daugelis nori auginti patinėlius, kalyčių neima, todėl jos dažniau pasmerkiamos žūčiai.

Augina jau keturis išgelbėtus gyvūnus

„Pagal grožį nesirinkom, paėmėm paprastą rudą mišrūnę. Ji buvo pirmas mūsų šuo“, – prisiminusi naujo gyvio prisijaukinimo periodą šypsosi Eva. Iki tol šeima laikė katę, tad žinių, kaip auginti šunį, merginos neturėjo. Žinia, kad dukros iš prieglaudos parsiveš šunelį, mamos nesužavėjo.

Kai namų slenkstį peržengė naujoji gyventoja, beveik tris mėnesius visa šeima kentė pragarą. Kol išmoko tvarkos ir priprato prie naujų namų, kalaitė tuštinosi kur papuolė.

Seserims nė vieną akimirką nešmėstelėjo mintis šunelį gražinti į prieglaudą. Eva ir Vaiva kantriai mokė keturkoję ir pačios mokėsi perprasti šuns charakterį, elgesio niuansus.

„Išvežti atgal – tas pats kas nužudyti. Gyvūnėliui reikėjo laiko prisitaikyti prie naujo gyvenimo. Dabar ji tobulas šuo“, – išgelbėtąja kalyte dabar džiaugiasi Eva.

Tuo metu, kai iš Vilniaus prieglaudos parsivežė šunelį, seserys ėmė po truputį lankytis Panevėžio šunų prieglaudoje ir talkininkauti prižiūrint gyvūnus.

Dabar Evos ir Vaivos namuose gyvena du šunys ir dvi katės. Visi jie pamestinukai. Antrą šunelį Vaiva rado gatvėje. Apšiuręs, pilnas blusų, bet su pasaitėliu jauniklis ėmė sekti merginai iš paskos. Sesės į laikraštį įdėjo skelbimą, manė, gal atsiras šeimininkas. Neatsirado.

Vieną katę merginos į namus parsinešė iš po daugiabučio balkono. Valkataujantis gyvūnas greit apsiprato ir tapo jaukiu naminiu murkiu. Kitą katytę jos rado gatvėje partrenktą automobilio. Vežiojo pas veterinarą, kol išgydė.

Iš namuose gyvenančių dviejų kačių ir dviejų kalaičių santykių galima būtų susukti iš koto verčiantį filmuką. Būna, kad katės letenomis apdaužo amses, tos pavaiko miaukles. Viena kalaitė miega su kate, o kitos katės nemėgsta, į savo guolį neįsileidžia.

Atsikrato kalaičių su šunyčiais

Šiuo metu prieglaudoje nelikę didelių, į vilkšunius panašių šunų. Visus keturkojus, kurie gali tarnauti sargais, žmonės greit išgraibsto, jų paklausa didelė.

Kai kurie nori jau užaugusio, iš karto sargauti mokančio šuns, kiti pageidauja jauniklio, kad užsiaugintų ir išsiauklėtų kaip patys nori.

Didelius, mažus, veislinius ar mišrūnus patinėlius išsirenka pirmiausiai, sunkiau naujo šeimininko sulaukti kalytėms.

Pasitaiko, jog pasiima kalytę, bet nepasirūpina, kad ši nesidaugintų. O kai kalaitė atsiveda šuniukų, grąžina į prieglaudą su visu prieaugliu.

Neretai į prieglaudą atvežamos ir kelerius metus augintos kalytės. Šeimininkas tarsteli, kad atsibodo nuolatinės šunyčių vados. Paprastai savo augintinę į prieglaudą atveža tuomet, kai ši būna atsivedusi šuniukų.

Istorijos, kai žmonės iš prieglaudos paima gyvūną, o pamatę, kad su juo reikia kantrybės, supratimo ir išmanymo, parveža atgal, kartojasi metai iš metų.

Vieni tikisi, kad šunelis tą pačią dieną tiksliai vykdys visus paliepimus, kiti – kad bus meilus, drausmingas, nekrės eibių, treti įsivaizduoja, jog šuo atstos žaislą vaikams, ketvirti mano, kad gyvūnas niekad nesirgs ir neturės jokių poreikių, tik tenkins šeimininko užgaidą būti ištikimu draugu.

Ne visi lūkesčiai išsipildo ir gyvūnai vėl netenka namų. Dar gerai, jei grąžinami į prieglaudą, o būna, kad naujieji šeimininkai atsibodusį šunelį tiesiog išmeta miške, pakely, paleidžia pavežę toliau nuo namų. Atsikrato pasiligojusių, nes nenori išlaidauti veterinaro paslaugoms.

„Šiandien vienas žmogus atvežė tris mažus šuniukus. Pasakojo, kad ryte prie savo sodo rado dėžutę su kiauksinčiais mažyliais. Gerai, kad laiku pastebėjo, nepatingėjo ir į prieglaudą atvežė, o tai mažutėliai karštyje būtų nugaišę“, – naujausius gyventojus rodo savanorės.

Auginant reikia daug ką įvertinti

„Baisios visos istorijos, kai žmonės kankina ar užmuša šunis. Bet emociškai ne mažiau baisu, kai draugu tapusį keturkojį išmeta kaip nereikalingą daiktą.

Vienas vyras iš prieglaudos pasiėmė bokserį, paaugino iki metų ir grąžino jau suaugusį galingą šunį, sakė nebesusitvarkęs. Buvo matyti, kad su gyvūnu niekas nedirbo, jis nedresuotas, nemokytas. Išvada: vyras, imdamas šunį, nepasidomėjo nei veislės ypatumais, nei šunų charakteriais, neįvertino ir savo galimybių. Laimė, tas šuo greit sulaukė naujo šeimininko. Reikia tikėtis, kad supratingesnio“, – kalbėjo savanorės.

Paimtus iš prieglaudos gyvūnus grąžina arba išmeta dažniausiai tie, kurie niekad nėra laikę nei šuns, nei katės ar kitokio padarėlio. Kada nors auginę bet kokį gyvį žmonės jau žino, kas yra atsakomybė.

Mergaitė pati išsirinko šunelį

Prie prieglaudos vartų sustoja automobilis, išlipa vyriškis su nedidele mergyte, toji nešasi popierinę dėžę. Panevėžietis Petras Kruopis su anūke Gerda atvyko pasiimti šunelio.

Prieš dieną senelis su anūke jau buvo apžiūrėję prieglaudos augintinius, išsirinko jauniklį šuniuką. Pasiruošė dėželę su įklotu ir šiandien atvažiavo pasiimti.

„Mūsų senas šuo susirgo ir nebepagijo, abu su žmona norime, kad namuose vėl būtų gyvūnas“, – sakė vyras.

Už šunelį P.Kruopis prieglaudai atvežė dovanų, maišą šunų ėdalo.

„Labai trūksta vairuojančių savanorių. Yra norinčių talkinti moksleivių, bet kadangi esame už miesto, reikia, kad juos kas nors atvežtų“, – prieglaudos kasdieniais rūpesčiais pasidalina R.Liberienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.