Šeimą sukūrę ir kartu dirbantys Vaida ir Rolandas – tarsi iš vieno molio. Jie negalėtų apsiriboti ta pačia veikla – jiems reikia vis naujų tolių.
Sutuoktiniai dirba toje pačioje kompanijoje. V.Skaisgirė yra kompanijos „Videometra“ komunikacijos vadovė, o Rolandas – šios kompanijos stuburas ir smegenys – atsakingas už tai, kad įvairūs televizijos ir kino projektai išvystų dienos šviesą.
„Visada norėsiu didžiuotis savo žmona, todėl, jei tik galėsiu, padėsiu jai įgyvendinti visus sumanymus“, – sakė R.Skaisgirys.
– Neslepiate, kad su Vaida gyventi ir gera, ir sunku.
Rolandas: Mano mamos draugė sakydavo: „Nėra namų be dūmų. Bet reikia, kad tie dūmai išeitų per kaminą, o ne per langus.“ Gyvenant su Vaida dūmai ne visada išeina per kaminą.
Visada maniau, kad aš esu didžiausias karštakošis, tačiau Vaida – dar emocionalesnė.
Vaida: Taip, kartais tie dūmai pro visur rūksta. (Juokiasi.) Šiaip mudviejų požiūris daugeliu klausimų sutampa. Sudėtingiau, kai nuomonės išsiskiria.
– Dėl ko dažniausiai išsiskiria nuomonės?
Vaida: Pastaruoju metu tik dėl kūrybinių darbų. Tarp mudviejų nemažas amžiaus skirtumas, sukaupta nevienoda patirtis.
Tai jokiu būdu negadina mūsų santykių – pasipykstame, parėkaujame, ir vėl viskas gerai.
– Ar ginčijatės garsiai?
Vaida: Ginčus visada sprendžiame emocionaliai.
– Tenka ir lėkščių padaužyti?
Rolandas: Retai. Vaida žino – jeigu pradės daužyti indus, greitai jų neturės. Mano žmona – taupi moteris.
– Kuris pirmasis skelbiate paliaubas?
Rolandas: Aš visada pirmasis iškeliu taikos vėliavą. Bet mes pykstamės trumpai – man užtenka kelių sekundžių, Vaidai – gal minutės.
Vaida: Emocijas išliejame greitai, po to būna ramu, gera. Kiti sako, kad emocijų nekontroliavimas yra nesubrendimo požymis. Gal kada nors nurimsime, bet kol kas vieną minutę mūsų padangėje gali būti giedra, o kitą – jau debesuota. Svarbiausia, kad debesys labai greitai išsisklaido.
– Sakoma, kad suaugę žmonės sunkiai keičiasi. Ar santuoka jus kaip nors pakeitė?
Vaida: Na, aš bandžiau palankstyti savo brangųjį medelį. (Šypsosi.) Bet manau, kad kito žmogaus nepakeisi.
Rolandas: O aš manau, kad žmonės keičiasi. Juos gali pakeisti gyvenimo aplinkybės, išsipildę ar neišsipildę troškimai. Taip pat įtakos turi žmogus, kuris yra šalia. Aš turiu visokios patirties – geros ir blogos. Vaidai neretai sakau, kad norėčiau būti toks, koks buvau prieš dešimt metų, – nerūpestingesnis, laisvesnis. Ir jai tikriausiai labiau patiktų.
Vaida: Man patinka taip, kaip yra. Manau, kad neprotinga bandyti keisti artimą žmogų.
Rolandas: Bet aš kai kada noriu, kad būtų taip, kaip sugalvojau, tik nelabai pavyksta. Galiu pateikti pavyzdį. Kai Vaida viena išsiruošia pasivaikščioti, susitikti su draugėmis, ji, mano galva, apsirengia gražiau, negu kur nors eidama su manimi.
Vaida: Net nežinau, kodėl jam taip atrodo. Tačiau tikrai neretai eidama pro duris išgirstu: „Kodėl su manimi eidama taip gražiai neapsirengi?“
– Ar stengiatės kuo daugiau laiko praleisti kartu? Ar jums būtina asmeninė erdvė?
Vaida: Mums su Rolandu gera kartu, bet kai kada norisi privačios erdvės. Kai susitinku su savo seserimis, norime atviriau pakalbėti, todėl nereikia, kad vyras sėdėtų šalia ir klausytų. Manau, kad jam ir nebūtų įdomu.
Rolandas: Manau, jog vyrams visai įdomu pasiklausyti, ką moterys kalba, – juk jų kalbos dažnai sukasi apie vyrus.
Vaida: Bet geriausia mums kartu – keliauti, eiti pas draugus, vakarieniauti, pramogauti.
– Puikiai sutariate, bet pirmasis susitikimas nepriminė meilės iš pirmo žvilgsnio?
Vaida: Prisiminus tai, kas nutiko prieš penkerius metus, atrodo neįtikėtina. Ėjau gatve, o pro šalį automobiliu važiavo Rolandas ir ėmė mane kalbinti.
Pasakiau, kad nekalbu su vyrais per mašinos langą.
Jis sustabdė automobilį, išlipo, ir pradėjome kalbėtis. Sakė, kad įsimylėjo, kad nori pakviesti kavos. Jei atvirai, toks drąsus asistavimas mane išgąsdino. Visi žodžiai skambėjo įtartinai – na, ir ko iš jaunos merginos gali norėti subrendęs vyras? Rolandas buvo dėmesingas ir mandagus.
Mes su juo išgėrėme kavos, bet tuo bendravimas ir baigėsi.
Pagal sutartį išvažiavau trims savaitėms į Milaną padirbėti modeliu. Būdama viena prisimindavau atkaklų kavalierių – neslėpsiu, jis mane sudomino.
Rolandas: Vaida man iškart patiko. Bet kai mūsų pirmasis susitikimas neįgavo pagreičio, jaučiausi įžeistas – juk buvo paminta mano savimeilė.
Po pusmečio vienos televizijos laidos prodiuseriai pasakė nusižiūrėję vieną galimą laidos vedėją. Parodė merginos nuotrauką, norėjo, kad įvertinčiau. Ten buvo Vaida. Pasakiau, kad ji aikštinga, nesukalbama, su ja nesusitvarkys. Vaidos nepaėmė į laidą. Bet įdomiausia, kad po kelių mėnesių mes su Vaida susitikome ir šį kartą neišsiskyrėme.
– Rolandui netrūko moterų dėmesio, linksmybių, šėlsmo. Vaida, ar nesibaiminote, kad ilgalaikiai santykiai gali nesusiklostyti?
Vaida: Mūsų pažintis iš pradžių ir nesiklostė dėl šių visuomenės prilipintų etikečių. Tik pabendravęs ilgiau turi galimybę prisiliesti prie žmogaus vidaus.
– Ar prieš sutikdama Rolandą patyrėte nusivylimų vyrais?
Vaida: Iki santuokos turėjau tik vieną rimtą draugą – su juo draugavau nuo paauglystės. Po jo niekam nepuoselėjau rimtų jausmų.
– Rolandai, esate sakęs, kad žmona charakteriu panaši į jūsų mamą.
Vaida: Rolando mama buvo tvirto charakterio. Puikiai su ja sutarėme.
– Ar jūs kuo nors panašus į Vaidos tėvą?
Rolandas: Nelabai. Mano uošvis turi auksines rankas ir iš bet ko bet ką gali padaryti. Uošvis moka nuostabiai ruošti valgį. Šitai manyje irgi neištobulinta. Bet ką aš čia kalbu – iš tikrųjų viską galėčiau, bet tingiu.
– Ar nors vieną patiekalą vyras yra pagaminęs?
Vaida: Yra iškepęs labai skanių bulvinių blynų, pakepęs savo paties surinktų grybų.
Dvi dienas po to nieko nenorėjau valgyti – tokie tie grybai buvo riebūs.
Rolandas: Vaida labai skaniai ruošia valgį. Tačiau problema ta, kad aš nesu nei gurmanas, nei daug valgantis.
Jei pasakau, kad nenoriu valgyti, namie kyla konfliktas.
Vaida: Mes – maža šeima, o puodas pilnas troškinio. Kur man jį dėti? Bet toks pyktis kyla juokais ir tik minutei.
– Ar mėgstate vienas kitą palepinti dovanomis?
Rolandas: Dovanodamas patiriu didesnį malonumą nei gaudamas. O jeigu pataikau išrinkti dovaną, didžiuojuosi savimi.
Tai tam tikras egoizmas.
Vaida: Man sunkiausia sugalvoti tokią dovaną, kurios vertės nepamatuosi pinigais. Rolandas labai norėjo turėti didžiulį žemėlapį, kuriame žymėtų aplankytas šalis arba tas, į kurias norėtų nukeliauti. Per gimtadienį tokią dovaną ir įteikiau. Net nesitikėjau, kad jis taip džiaugsis.
– Jūsų sūnui Atui – pustrečių metų. Kuris yra nuolaidesnis auklėjant vaiką?
Vaida: Aš. Stengiuosi būti griežta, kartais ir balsą pakeliu, bet manimi vaikas dažniau manipuliuoja.
Rolandas: Su manimi Atas būna auksinis vaikas – mes ramiai žaidžiame, kalbamės. O prie mamos sūnus leidžia sau viską.
– Rolandai, esate sakęs, kad Vaida buvo pirmoji moteris, kurios paklausėte, kaip ji jaučiasi po sekso. Negi anksčiau elgėtės egoistiškai ir jums nerūpėjo, ką jaučia moterys?
Rolandas: Na, tai istorija nutyli. Praėjo jau daug laiko, visko ir neprisimenu.
Vaida: Matai, kaip aš tave teigiamai pakeičiau.
– Kai kurie žmonės nelinkę kalbėti apie intymius dalykus. Gal ir jūs esate santūrus?
Rolandas: Niekada nebuvau santūrus.
Vaida: Kas mintyse, tas ant liežuvio. Mes abu esame atviri ir bendraudami neturime jokių draudžiamų temų.
Rolandas: Kai susipažinome, žinote, ko pirmiausia paklausiau Vaidos? Kiek metų jos tėvui. Baiminausi, kad tik nebūtų už mane jaunesnis.
Kai sužinojau, kad jis vyresnis, atsikvėpiau.
– Jūsų šeimoje svarbus vienas kito palaikymas bet kokiomis aplinkybėmis. Kai Rolandas prieš kelis mėnesius buvo uždarytas į areštinę, jūs, Vaida, jį labai palaikėte.
Vaida: Nematau čia didvyriškumo. Mane atakavo klausimais, tad aš pasakiau, ką manau.
Rolandas: Aukščiausia vertybė – šeima. Nuo mažų dienų buvau auklėjamas puoselėti šeimos vertybes, padėti savo šeimai, giminėms. Vaidos supratimas apie šeimą toks pat.
– Kokie ateities planai?
Rolandas: Noriu dukters.
Vaida: Aš dar noriu šiek tiek palaukti.
Rolandas: O visa kita – kūrybiniai projektai.
– Rolandai, ar niekada nekilo noras savo žmonos iškelti į dar didesnes aukštybes?
Rolandas: Jei bus galimybių jai padėti, tikrai padėsiu. Aš manau, Vaida norės daug kur save išbandyti. Ji, kaip ir aš, nori keistis. Aš negaliu stovėti vienoje vietoje, net jeigu toje vietoje vištos deda auksinius kiaušinius.
Išprotėčiau, jeigu reikėtų kurti tik vieną laidą ar vieną serialą. Tuo Vaida panaši į mane.
– Vieną idėją kartu jau įgyvendinote – parašėte serialo „Puolusių angelų miestas“ scenarijų.
Rolandas: Manau, kad kitus penkerius metus naujo scenarijaus mes kartu nerašysime.
Su kitais rašyti lengviau gal dėl to, kad žmonės laikosi atstumo, pasitiki mano patirtimi ar prisibijo, nežinau.
Vaida: Rašant scenarijų išryškėjo skirtingi požiūriai į tam tikrus dalykus, buvo sunku surasti bendrą vardiklį.
