Tėvynėje geriausia. Tuo nesuabejojo iš Alytaus kilęs D.Šernas, sukirtęs rankomis su „Žalgirio“ klubu.
Alytiškis yra atstovavęs tik dviem Lietuvos futbolo klubams: gimtojo miesto „Dainavai“ bei Vilniaus „Vėtrai“.
Per savo ilgą karjerą jis žaidė Rusijos, Lenkijos, Turkijos, Škotijos ir tolimosios Australijos lygose.
S.Šernė įprato keliauti paskui vyrą, tačiau šiuo metu kelionės su sūnumis – dvejų metų Darvydu ir trijų mėnesių Kajumi – būtų nelengvos. Todėl geriausia vieta mažyliams augti – šeimos namai Vilniuje.
Be to, ir D.Šerną stadione dažniau galės palaikyti žmona, kuri gyvendama su futbolininku pagaliau perprato šio žaidimo taisykles.
Anksčiau šiuo sportu nesidomėjusi Sandra daugiau laiko skyrė savo grožiui puoselėti. Praeityje ji netgi varžėsi grožio konkurse.
– Konkurse „Mis Lietuva 2010“ pelnėte Mis elegancijos titulą. Ką davė jums ši grožio šventė? Ar eitumėte dar kartą į panašų konkursą?
Sandra: Tai buvo smagus mano gyvenimo nuotykis ir suteikė daug patirties bendraujant, ypač viešojoje erdvėje. Įgijau daugiau drąsos.
Tačiau daugiau tokio pobūdžio konkursuose dalyvauti nebenorėčiau, nes, kad ir kaip tai atrodo gražiai, realybė visai kitokia.
– Ar pažinčiai su Sandra turėjo reikšmės tai, kad ji dalyvavo grožio konkurse?
Darvydas: Ne, nes konkurse ji dalyvavo, kai mes jau dvejus metus draugavome. Mane patraukė charakterio savybės – ji linksma ir drąsi.
Sandra: Su Darvydu susipažinome labai atsitiktinai, tiesiog gatvėje.
Bet jau treji metai esame laimingai susituokę.
– Ar iki pažinties su būsimu vyru buvote futbolo mėgėja?
Sandra: Apskritai nelabai domėjausi sportu.
– Kodėl pirmagimiui davėte Darvydo vardą? Ar tai tarsi užkoduota, kad jis kada nors galės pakeisti tėvą futbolo aikštėje?
Sandra: Tikrai negalvojau apie futbolininko karjerą duodama sūnui šį vardą.
Labai myliu ir gerbiu savo vyrą. Jis man yra tobulo vyro pavyzdys, todėl tokių pat savybių linkėdama norėjau tuo vardu pavadinti sūnų.
Be to, man labai gražu vardo tęstinumas giminėje, o ypač kai mano vyro ir sūnaus vardas toks retas.
– Ar norėtumėte, kad vaikai sektų jūsų pėdomis – taptų futbolininkais?
Darvydas: Jei jie patys pasirinks tokį kelią, visada palaikysiu. Bet jei jie nenorės žaisti futbolo, tikrai neliūdėsiu.
– Kuo skiriasi pirmojo ir antrojo sūnaus auginimas?
Sandra: Labai didelio skirtumo nėra, tik ramiau reaguoju tam tikrose situacijose.
Juk man tai nėra nauja ir motinystė nekelia tiek streso ir susirūpinimo, kaip tuomet, kai tapau mama pirmą kartą.
– Kas jums dažniausiai padeda prižiūrėti vaikus?
Sandra: Dažnai padeda auklė, tačiau ir vyras laisvu metu visada stengiasi būti su vaikais.
– Šią vasarą tapote „Žalgirio“ žaidėju. Kaip priėmėte šiuos karjeros pokyčius?
Darvydas: Viskas puiku, nes tai – geriausias Lietuvos futbolo klubas.
Sandra: Labai smagu po aštuonerių metų grįžti į Vilnių ne tik vasaros atostogų, bet ir ilgesniam laikui.
– Kaip jaučiatės žaisdamas tėvynėje? Ar turite ketinimų išmėginti savo jėgas dar kokiame nors užsienio futbolo klube?
Darvydas: Dabar pagrindinis tikslas – tapti Lietuvos čempionais, o apie ateitį pagalvosiu gruodžio mėnesį.
– Grįžote ne tik į stipriausią šalies futbolo komandą, bet ir į savo namus. Kokios pareigos jus namuose užklupo?
Darvydas: Visos įprastos tėviškos pareigos: tenka žaisti su vaikais, kartais pamaitinti ar užmigdyti juos.
– Kaip šeimoje dalijatės buities rūpesčius?
Darvydas: Visa buitis gula ant Sandros pečių, bet prireikus pagalbos visada padedu.
Sandra: Natūralu, kad didžiąją dalį namų ruošos dabar atlieku aš, nes augindama mažylius daug laiko būnu namuose.
Tačiau paprašius pagalbos Darvydas padaro viską – niekada neatsisako padėti ir leidžia man pailsėti, atsipūsti nuo kasdienybės.
– Po antro gimdymo labai greitai atgavote dailias kūno linijas. Kaip jums tai pavyko?
Sandra: Po gimdymo sporto klube apsilankiau vos tris kartus. (Juokiasi.) Žinoma, bandau riboti riebų maistą. Be to, du mažyliai namuose neleidžia nuobodžiauti.
– Ar lengva jums būdavo derintis prie vyro karjeros vingių?
Sandra: Man patinka naujovės ir kelionės, todėl į kiekvieną naują šalį ar net kitą miestą toje pačioje valstybėje vykdavau su didžiausiu malonumu.
– Anksčiau nesidomėjote futbolu, dabar be to neįsivaizduojate savo gyvenimo. To tikėjotės, kai ištekėjote už sportininko?
Sandra: Nesitikėjau nieko, nes, atvirai sakant, net negalėjau įsivaizduoti, kaip bus, o niekas man iš sportininkų draugių ar žmonų to nepasakojo.
Tačiau labai greitai supratau, ką reiškia susieti savo gyvenimą su sportininku, nes jau po pirmųjų draugystės metų Darvydas išvyko žaisti į Rusiją. Kadangi norėjome būti kartu, aš taip pat išvykau.
Taip yra iki šiol – kur keliauja vyras, ten ir aš.
Niekada nepalikau jo vieno svetimame krašte – mūsų šeima visada kartu ir visiškai nesvarbu, ar toli jam reikės vykti, ar užsienio kalba bus žinoma.
Šiuo metu man svarbiausia, kad vyrui būtų gerai ir kad sektųsi darbe, kiti aspektai tapo nesvarbūs.
– „Žalgirio“ futbolininkų draugės ir žmonos susibūrė į palaikymo komandą. Ar bendraujate su antrosiomis žaidėjų pusėmis?
Sandra: Žinoma, susitinkame, pabendraujame. Juk futbolas – tai ne tik darbas, kurį dirba mano vyras.
Tai – mūsų gyvenimo būdas, dėl kurio susibūrė tų pačių draugų ratas.
– Žmoną užkrėtėte domėjimusi futbolu. Kokių dar turite bendrų pomėgių?
Darvydas: Žaidžiame tenisą, važinėjamės dviračiais.
– O kas ruošia šeštadienio pusryčius?
Sandra: Tokių tradicijų mūsų šeimoje nėra, todėl kad pusryčiaujame skirtingai ir gaminame pagal nuotaiką.
Kartais pusryčius ruošiu aš, kartais – vyras.
