Sunku patikėti, kad būdamas 17-os Sergejus svėrė net 140 kilogramų. Viršsvoris trukdė ne tik judėti, bet ir apsunkino kasdienius darbus. Laimė, vaikinas pasiryžo keisti gyvenimą iš pamatų – ėmė laikytis dietos ir vis dažniau varstė sporto klubo duris.
Sportuodamas ir atidžiai stebėdamas, ką deda į burną, S.Kutovojus sugebėjo atsikratyti net 50-ies kilogramų. Vaikinas tiesiog pražydo – tapo energingesnis, o vaizdas veidrodyje ėmė vis labiau džiuginti. Čia pat – ir padidėjęs merginų dėmesys bei aplinkinių susižavėjimas jo valia. Regis, visas pasaulis buvo 11-oko rankose.
Tačiau gyvenimą aukštyn kojomis apvertė 2013 metais įvykusi avarija. Sunkvežimio partrenktas vaikinas tik per plauką liko gyvas. Jo tėvams teko priimti svarbų sprendimą – arba leisti chirurgams amputuoti jaunuolio koją, arba pasmerkti sūnų mirčiai.
Palatoje S.Kutovojus atsibudo jau būdamas invalidu. Lyg to būtų maža, paaiškėjo, jog vaikino inkstuose buvo susidarę akmenys – šiuos teko skubiai šalinti. Ilgą laiką praleidęs ligoninės lovoje, Sergejus ir vėl priaugo svorio. Ir kas gi toliau, pamanytumėte? Savigrauža? Depresija? Viso pasaulio kaltinimas?
Tik ne šio jaunuolio atveju. Anot Sergejaus, jis pernelyg mylėjo gyvenimą, kad galėtų vėjais paleisti savo svajones. Iškart po reabilitacijos vaikinas ėmėsi seniai pradėtų darbų: pamažu sportavo, stengėsi nepersitempti bei paisė sveikos mitybos taisyklių.
Sporto salėje S.Kutovojus pamiršdavo viską – avariją, skausmą ir amputuotą koją. Kilnodamas svarmenis jis stengėsi iš naujo sukurti save.
Šiandien Sergejus – pavyzdys daugeliui sportininkų. Jis ne tik puikiai išvystė savo kūną, bet ir kardinaliai pakeitė išvaizdą. O kaip gi kitaip, juk numetė daugiau nei pusė savo kūno svorio! Dabar Sergejus tesveria „sveikus“ 69 kilogramus. Be to, turi mylinčią ir mylimą merginą. Visai netrukus išsipildys ir dar viena Sergejaus svajonė – jis gaus ilgai lauktą kojos protezą.
Neeilinę jaunuolio kasdienybę dabar seka net 40 tūkst. jo Instagram paskyros sekėjų. Vaikinas nuolat dalijasi motyvuojančiomis nuotraukomis iš sporto salės, viešai prisipažįsta esąs laimingas ir tokio paties likimo žmonėms stengiasi įkvėpti bent dalelę vilties.