Vilnietė bėgo nuo vienatvės – pataikė į alfonso glėbį

Pasiturinti brandaus amžiaus verslininkė Roma iš Vilniaus yra priversta samdyti advokatą ir vaikščioti į teismus. Prieš pusmetį moteris išsiskyrė su sugyventiniu Česlovu, su kuriuo po vienu stogu praleido 15 metų. Vyras nepatenkintas, kad ilgametė draugė jį paliko be jokio turto, tad nutarė tiesos ieškoti teisme.

Moteris nebuvo suinteresuota vedybomis – skyrybų atveju nenorėjo dalytis savo užgyventu turtu.<br>123rf nuotr.
Moteris nebuvo suinteresuota vedybomis – skyrybų atveju nenorėjo dalytis savo užgyventu turtu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 11, 2015, 3:49 PM, atnaujinta Oct 16, 2017, 8:04 AM

Vilnietė advokatė Vilija Gražulytė (54 m.) neretai susiduria su besiskiriančiais sugyventiniais, kurių vienas jaučiasi nuskriaustas ir finansiškai, ir moraliai.

„Santuoka garantuoja besąlyginę bendrąją jungtinę nuosavybę, nesvarbu, kuris partnerių kaupia turtus, o štai sugyventinių turtas nėra laikomas šeimos turtu.

Skirtingais keliais pasukę sugyventiniai dažnai priversti minti teismų slenksčius įrodinėdami savo teises į partnerystėje užgyventą turtą. Dažnai laimi ekonomiškai stipresnis arba gudresnis partneris“, – neslėpė advokatė V.Gražulytė.

Vilnietė Roma – veikli moteris. Po ankstesnių skyrybų likusi su dviem vaikais ji nenukabino nosies, sukūrė sėkmingą grožio salonų verslą.

Su išsiskyrusiu, nuolatinio darbo ir pastovių pajamų neturinčiu Česlovu moteris, kaip dabar prisipažino, ėmė gyventi ne iš didelės meilės, o tikėdamasi pabėgti nuo vienatvės.

Moteris nebuvo suinteresuota vedybomis – skyrybų atveju nenorėjo dalytis savo užgyventu turtu. Iš pradžių pora gyveno nesusituokusi Romos bute.

Iš sėkmingo verslo Roma pasistatė ir erdvų namą. Česlovas prie gerovės kūrimo neprisidėjo, nes pora iš anksto sutarė, kad vyras prie sugyventinės buities iš esmės neprisidės. Tačiau niekas daug metų netrukdė Česlovui ta gerove naudotis. Romos vaikai juokaudavo: „Mama turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį.“

Laikui bėgant sugyventinių santykiai prastėjo, Roma nusprendė su Česlovu išsiskirti. Tuomet vyras ir nutarė, kad sugyventinė jam privalo duoti pusę turto.

Kai ginčas pasiekė teismą, verslininkė džiaugėsi, kad turi visus reikalingus savo nuosavybės dokumentus, sutartis, atliktų statybų sąskaitų išrašus. O Česlovas neturėjo ko pateikti teismui.

Jis tik nurodė, kad gyveno su Roma ir esą sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau kad būtų nustatyta bendroji dalinė nuosavybė, neužtenka namie valyti dulkių, plauti grindų ar indų.

Sugyventinių teisminiai procesai vyksta ilgai, nervingai, jie būna finansiškai brangūs. Ir niekada nėra 100 procentų garantijos, kad bylą pavyks laimėti.

***

Straipsnio tęsinį skaitykite rytdienos „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį