Žalioji korta pakeitė gyvenimą
Gintaras Mikalauskas su buvusia žmona jaunėlės dukros susilaukė būdamas nebe geltonsnapis jaunuolis. Jam buvo 31-eri, kai gimė Augusta. „Auginome ją kartu su buvusia žmona, tačiau gyvenimas visiškai pasikeitė, kai 1996 metais sudalyvavome loterijoje laimėti žaliąją kortą“, – prisiminė vyras.
Garsus aktorius sakė, kad loterijoje dalyvavo tiek jis, tiek jo buvusi žmona, tiek daugybė draugų. „Juk tais laikais Jungtinės Amerikos Valstijos itin viliojo europiečius. Na ir ką, žmona laimėjo kelionę į JAV. Aš nenorėjau, kad ji ten važiuotų, tačiau ji norėjo kitaip. Žinote, nenorėjau būti tuo, kuriam kada nors po dvidešimties metų bus pasakyta, kad per mane gyvenimas nesusiklostė ar nepasisekė“, – atviravo G.Mikalauskas.
Tačiau kitokia situacija buvo su dukra, kuriai tuo metu nebuvo nė penkerių metų. „Vaiko aš paprasčiausiai neleidau vežtis. Būtų buvusi kažkokia nesąmonė leisti ją išsivežti nežinia kur. Ilgainiui atstumas mūsų šeimą išskyrė. Oficialios skyrybos įvyko po kelerių metų. Buvusi žmona liko gyventi valstijose, o mes su Augusta gyvenimą kūrėme čia. Savo vaiką auginau kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį“, – į prisiminimus nugrimzdo G.Mikalauskas.
Savo vaikystę be mamos prisiminė ir šiuo metu Amerikoje gyvenanti 24-erių G.Mikalausko dukra Augusta Mikalauskaitė. „Morališkai buvo sunku, jog mamos nėra šalia. Buvo sudėtinga su tuo susitaikyti ir tai paaiškinti kitiems. Tačiau buvau apsupta mylinčių žmonių, kurie manimi rūpinosi, palaikė ir suprato. Dabar viską prisiminus galiu drąsiai teigti, jog man labai pasisekė. Mamos fizinis nebuvimas šalia nereiškė, jog jos nebuvo mano gyvenime. Supratau, jog tėvams yra sunku, nuoširdžiai norėjau jiems padėti“, – tikino mergina.
Dėl streso – nuolatinės ligos
Gintaras prisiminė, kaip stengėsi apsaugoti dukrą nuo negatyvios ir nemalonios informacijos. „Negaliu pasakyti, kad Augusta visiškai suprato susiklosčiusią situaciją dėl mamos. Aš niekada neeskalavau to, kad mama yra išvažiavusi. Po kiekvieno duoto interviu spaudai aš prašydavau leisti perskaityti tekstus, kad neliktų kažkokių nemalonių detalių, kurios galėtų neigiamai paveikti dukrą. Juk ji mokėjo skaityti, ir bet kokia informacija galėjo turėti įtakos jos augimui, nuotaikai, sveikatai“, – sakė jis.
Renginių vedėjas papasakojo ir apie ligas, kurios dažnai lydėjo jo dukrą. „Vaikas buvo visiškai praradęs imunitetą, dažnai sirgo. Kad sustiprintume Augustos imuninę sistemą ir ją užgrūdintume, vaikščiojome į baseiną, aplankėme daugybę gražių Lietuvos vietų. Dažnai aiškindavau, kad esame tokia šeima – mano močiutė, aš ir ji, tačiau ji vis tiek išgyveno. Nuoširdžiai stengiausi daryti viską, kad tik jai netrūktų mamos“, – teigė vyras.
Vyras iki šiol dėkingas savo šviesios atminties močiutei, kuri padėjo auginti mergaitę. „Ji buvo pedagogė, garsi muzikos mokytoja. Gana anksti išmokė mano dukrą skaityti, rašyti. Ji puikiai mokėjo elgtis su vaiku. Ramia širdimi jas palikdavau, kai reikėdavo dirbti, tačiau grįžęs visada prižiūrėdavau, jomis rūpindavausi, – sakė vyras. – Atvirai pasakius, kol vaikas augo, aš nemačiau visiškai nieko, išskyrus darbą ir namus. Draugai, žinodami mano charakterį, puikiai žinojo, kad jei kažkur eisiu, tai tik su vaiku. Aš dvidešimt dvejus metus nevartoju alkoholio, todėl vaikas nežinojo, ką reiškia išgėręs tėvas. Vaikas niekada nebuvo paliktas vienas ar be dėmesio. Juk be manęs ji turėjo ir močiutes, ir krikšto tėvus.“
Apie mergaitiškus reikalus – iš pamotės lūpų
Vyras prisiminė, kad su dabartine žmona Jūrate susipažino tada, kai Augustai buvo devyneri. „Kelerius metus susitikinėjome, viską darėme labai švelniai, kad streso nepatirtų nei mano dukra, nei jos mergaitė. Po kelerių metų apsigyvenome visi kartu. Tarp mergaičių – vos dešimties mėnesių skirtumas, todėl jos greitai rado bendrą kalbą“, – sakė aktorius.
Vyras teigė, kad atsiradus Jūratei, gyvenimas tapo dar šviesesnis. „Mes visi kartu važinėdavome į Klaipėdą, prie jūros, prie Ventės rago. Auginome abi dukras negalvodami, kuri yra sava ar svetima. Juk vaikas nekaltas, kad šeima iširo. Mano žmona puikiai sugebėjo paaiškinti visus mergaitiškus dalykėlius, kurie joms rūpėjo“, – pasakojo vyras.
Jis teigė, kad jam visada buvo svarbu išauginti dorą ir pavyzdingą žmogų. „Aiškinau dukrai, kas yra narkotikai, kaip dera elgtis su berniukais, kaip išlaikyti savo vertę. Dabar jau galiu nusispjauti per kairį petį ir pasakyti, kad mūsų dukros daug pasiekė. Jūratės dukra dirba Londone vienoje garsiausių nekilnojamojo turto įmonėje. Mano Augustai jau 24, ji gyvena JAV, ten Ilinojaus universitete įgijo biologijos bakalauro diplomą, o šiuo metu ruošiasi stojamiesiems į medicinos mokyklą“, – džiaugsmo neslėpė G.Mikalauskas.
Paklaustas, gal dukros pasiekimams įtakos padarė ir vyriškas auklėjimas, pašnekovas susimąstė. „Nežinau... Galbūt ir taip. Mes neleidome sau sėdėti, dejuoti ar verkti. Stengiausi padaryti viską, kad vaikas būtų vaikiškas, tačiau tuo pačiu niekada nekalbėjau su Augusta mažybiniais žodeliais. Draugai stebėdavosi, kad su ja kalbu tarsi su suaugusiu žmogumi. Aš iki šiol prisimenu mamos dienos šventę, kai dukra mokykloje piešdavo atvirukus ir man juos dovanodavo. Tokie dalykai labai virpino širdį, tačiau stengiausi niekada to neparodyti“, – atviravo aktorius.
Mamos dieną prisiminė ir Augusta. Ji teigė, jog tai buvo bene liūdniausia diena metuose, kai ypač trukdavo mamos. „Pradinėje mokykloje visi deklamuodavo eilėraščius apie mamą, piešdavo piešinius savo mamoms. Aš irgi piešiau. Tik tėčiui“, – juokėsi mergina ir teigė, kad tokios akimirkos itin suartindavo.
Augusta atviravo, kad vaikystėje išties buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad tėvai išsiskyrę. „Dažnai lygindavau save su kitais vaikais, kurie augdavo „normaliose“ šeimose. Tačiau jei tėvai būtų gyvenę kartu tik dėl manęs, jausčiausi dėl to atsakinga ir būčiau kaltinusi save. Nors ir buvau maža, puikiai supratau, jog pasaulis nesisuka tik aplink mane, todėl nuoširdžiai norėjau, kad abu mano tėvai, nors ir gyvendami atskirai, būtų laimingi“, – tvirtino A.Mikalauskaitė.
Dukrą saugojo kaip savo akį
G.Mikalauskas atviras – vaikui visą dėmesį skirdavo ir tada, kai reikėdavo kartu ruošti pamokas, pusryčiauti, ir tada, kai vaikas sirgdavo. „Būdavo naktų, kai dukrai temperatūra pakildavo iki 40 laipsnių. Tada susimąstydavau, kad turbūt darau kažką ne taip, jeigu vaikas serga. Gerai pamenu, kaip saugojau savo dukrą ir iki trečios klasės vos kelis sustojimus į mokyklą ją veždavau automobiliu. Trečioje klasėje išleisdavau vieną, tačiau liepdavau būtinai man paskambinti ir pranešti, ar viskas gerai“, – šypsojosi vyras.
Jis prisiminė ir pirmąją Augustos kelionę pas mamą į JAV. „Kai jai suėjo 14 metų, aš ją pirmą kartą išleidau vasaros atostogų. Tada buvusios žmonos prašiau sudėlioti dienotvarkę ir pasakyti, ką ketina veikti, kuo užimti mano dukrą, kad jai nereikėtų vienai sėdėti ir laukti jos visą dieną iki kol baigsis darbo diena“, – savo rūpestį prisiminė vyras.
Vasarą baigusi Ilinojaus universitetą Augusta sakė, kad kelionių pas mamą arba mamos atvykimų į Lietuvą ji visada laukdavo. „Visada stengdavausi atsigriebti už viską, ko negalėjome padaryti kartu, ir labai vertindavau laiką, praleistą kartu“, – teigė ji.
Dabar vyras įsitikinęs, kad jei būtų galima atsukti laiką atgal, jis visiškai nieko nekeistų. „Aš nelikau vienas. Likau su savo dukra. Kai dabar pagalvoju, net neaišku, kaip viskas būtų buvę, jei visi būtume likę čia – gal būtume stumdęsi Lietuvėlėje ir jaustumėmės labai nelaimingi? Dėl sprendimo išvykti į JAV ir palikti Lietuvą aš niekada nepykau ant žmonos. Aš tiesiog išsioperavau tą jausmą. O kai pats nuvykau į Čikagą pas dukrą irgi supratau, kad tas kraštas tikrai ne man ir kad aš visiškai nieko nepraradau ten neišvažiavęs 1996-aisiais“, – šypsojosi vyras.
Garsus aktorius neslėpė pasididžiavimo savo dukterimi. Jis prisipažino, kad nuolat su ja bendrauja ir labai pasiilgsta. „Patys geriausi žodžiai skiriami mano dukteriai. Šiuo metu savo laimę ji kuria JAV, tačiau man svarbiausia, kad ji žinotų, jog ten, kur yra jos tėvas, ten yra ir jos namai“, – sakė G.Mikalauskas.
