Mandy įsitikinusi, kad niekada nesugebės tų išgyvenimų pamiršti ne tiktai todėl, kad nuolat apie juos galvoja, bet ir todėl, jog vis dar nuolat jaučia savo kūdikius viduje.
„Nuo pat jų gimimo vis dar kasdien jaučiu juos besispardančius ir judančius. Pojūtis ypač stiprus po krūtinkauliu. Tai – tarsi duriantis skausmas.
Galiu juos justi netgi dabar, kol kalbuosi su jumis“, – išgyvenimų neslėpė M.Allwood kalbėdamasi su britų dienraščiu „The Sun“.
Vaisiaus judesių sindromas
Moteris dėl šių pojūčių negali užmigti be vaistų: „Jeigu neišgeriu migdomųjų tablečių, naktį neužmiegu. Lankiausi pas gydytoją. Jis pasakė, kad tai psichologinė būklė.
Britė pasidomėjo apie vaisiaus judesių sindromą ir sužinojo, kad dėl to kenčia ir kitos kūdikį praradusios moterys.
„Tai siaubinga, nes kasdien, kiekvieną minutę, kai pajuntu judesius, man tai primena išgyventą traumą. Tai mane grąžina į gimdymo laikus.
Kartais rytais juntu pykinimą, o mano pilvas visada išsipūtęs. Manau, kad mano kūnas nuolatos vis išgyvena tą patirtį, nes tai buvo emociškai itin skausminga“, – pasakojo M.Allwood.
Mandy tragedijai žiniasklaida skyrė nemažai dėmesio, kaip ir neįprastam jos nėštumui, jai viešai prisipažinus, kad laukiasi iškart aštuonių kūdikių.
Visus savo vaikus ji prarado vos per tris kančių dienas 1996 metų rugsėjį. Kiekvienas mažylis mirė ant motinos rankų.
Visuomenė neliko abejinga šiai tragedijai. Moteris gavo tūkstančius užuojautos laiškų iš viso pasaulio.
Neseniai Mandy jau paminėjo liūdną devynioliktąją sukaktį, kai nuo rugsėjo 30-osios ji per tris dienas išgyveno aštuonias siaubingas netektis.
„Negaliu patikėti, kad jau praėjo tiek laiko. Atrodo, tarsi viskas būtų nutikę vakar. Nuėjau prie jų kapelio, padėjau gėlių, tada pasukau per kelią į bažnyčią pasimelsti.
Prie lovos tebeturiu skrynelę, kurioje saugau jų nuotraukas, darytas ultragarso aparatu, ir kiekvieno jų gimusio nuotraukas, gimimo liudijimus ir meškučius“, – pasakojo aštuonetuką praradusi britė.
Ji taip pat pasiliko tūkstančius nepažįstamų žmonių laiškų, kuriuose jie reiškė užuojautą, įskaitant laišką, kurį atsiuntė princesė Diana, juokais padėkojusi, kad Mandy atitraukė nuo jos visuomenės dėmesį.
„Šie laiškai tuo metu man buvo tokia paguoda ir dabar guos per sukakties savaitę. Tai buvo toks siaubingas laikas ir sielvartas niekur nedingo“, – prisipažino Mandy.
Mandy jau turėjo sūnų iš pirmosios nepavykusios santuokos, kai 1994 metais sutiko Paulą Hudsoną, kuris vertėsi būsto nuomos verslu.
Ji nusprendė žūtbūt su juo sukurti šeimą ir po patirto persileidimo pradėjo vartoti vaistus, kad padidėtų galimybė pastoti.
„Visą gyvenimą kentėjau dėl policistinių kiaušidžių sindromo ir patyriau persileidimą. Nuėjau pas vaisingumo specialistą ir jis man suleido kiaušidžių veiklą skatinančių vaistų.
Po savaitės grįžau į kliniką. Formavosi septyni folikulai – nesubrendę kiaušinėliai. Buvau apstulbusi ir vos neišgriuvau iš lovos.
Patyrusi persileidimą labai troškau pastoti, tad jaučiausi laiminga.
Tada buvau nusiųsta pas kitą specialistą, jis pasakė, kad laukiuosi aštuonių vaikų. Buvau visiškai priblokšta“, – prisimena moteris.
Mandy buvo pasiūlytos trys galimybės: visiškai nutraukti nėštumą, sumažinti vaisių skaičių, kad kiti turėtų geresnių galimybių būti išnešioti, arba apsieiti be jokios intervencijos. Tačiau visi pasirinkimai buvo rizikingi.
Po skausmingų svarstymų ji pasirinko išsiversti be intervencijos. Nemanė turinti kitokį pasirinkimą. Kuriuos nors vaisius pašalinti būtų buvę rizikinga ir kaip ji būtų galėjusi pasirinkti, kurių atsisakyti?
„Nesipriešinau medikų patarimams. Man pasakė, kad yra galimybė gyventi jiems visiems, tad aš tos galimybės ir įsikibau“, – sakė britė.
Dėl tokio sprendimo ji sulaukė nemažai kritikos.
Mandy buvo apkaltinta siekiu pasipelnyti po to, kai pasamdė dabar gėdingą šlovę turintį viešųjų ryšių specialistą Maxą Cliffordą ir pasirašė sutartis su televizija bei spauda.
„Vos paaiškėjo, kad laukiuosi aštuonių vaikų, viskas tapo beprotiška – kiekvienas norėjo nors dalelės manęs. Bet vienintelė priežastis, kodėl paviešinau apie nėštumą, buvo ta, kad norėjau šių vaikų. Tai buvo vienintelis mano motyvas“, – teigė moteris.
Visi mirė per tris dienas
Kai 1996 metų rugsėjo 30 dieną, 24-ąją nėštumo savaitę, Mandy prasidėjo gimdymas, ji buvo nuvežta į Karališkojo koledžo ligoninę Londone.
Pirmasis jos vaikelis mirė praėjus vos kelioms valandoms po gimimo.
Su ašaromis akyse Mandy prisimena: „Per tris dienas ir naktis netekau visų aštuonių. Kiekvieną mirštantį vaiką sūpavau savo rankose. Tai buvo išties siaubinga.
Kai pajutau, kad gimsta paskutinis, maldavau: „Dieve, prašau, leisk bent vienam jų gyventi.“ Bet to neįvyko. Manęs niekas negalėjo paguosti. Tuo metu norėjau ir pati mirti. Tiesiog norėjau būti su jais.“
Šeši berniukai ir dvi mergaitės, pavadinti Kypru, Adamu, Martynu, Cassiumi, Nelsonu, Donaldu, Kitali ir Layne, buvo palaidoti aštuoniuose mažyčiuose drugeliais puoštuose karsteliuose Vakarų Norvudo kapinėse, Pietų Londone.
Mandy pasakojo: „Laidotuves prisimenu miglotai. Žiūrėdama, kaip į duobę nuleidžiami jų karsteliai, jaučiausi tarsi būčiau netikra.
Tas jausmas man niekada nepraeis.“
Paulas ir Mandy susilaukė dar trijų dukterų, bet praėjus keleriems metams po tragedijos išsiskyrė.
Mandy kentėjo nuo depresijos, kovojo su alkoholizmu ir dukart bandė nusižudyti.
„Nebuvo akimirkos, kad apie juos negalvočiau. Ir tamsiausiais momentais bandžiau nusižudyti, kad galėčiau būti su jais. Kartą viešajame tualete su alkoholiu išgėriau tablečių. Tada išgerdavau po keturis ar penkis butelius vyno per dieną. Vieną taurę išgerdavau vos pabudusi rytą.
Išgėrusi tabletes nusvirduliavau į vyno barą, ten buvau rasta ir nuvežta į ligoninę.
Penkias dienas išbuvau intensyviosios slaugos skyriuje. Pabudusi suvokiau, kad reikia keisti gyvenimą – dėl savo kūdikių atminimo. Nuo to laiko būta keletą nuosmukių, bet dabar jau geriau“, – neslėpė Mandy.
Vieniša Mandy kurį laiką praleido reabilitacijos klinikoje ir įveikė priklausomybę. Dabar ji turi savo verslą ir gyvena netoli Voriko.
„Dabar jaučiuosi kur kas geriau. Turiu naują draugų ratą ir stengiuosi žvelgti į ateitį. Būna blogų dienų – kūdikių spyriai pilve nuolat man primena praradimą. Bet perskaičiau apie tokią būseną ir bent jau žinau, kodėl taip vyksta“, – sakė Mandy.
Visa tai pasakodama ji norėtų padėti kitoms moterims, kurios patyrė persileidimą ir galbūt kenčia šiuos skausmus.
Skausmai yra kančios ženklai
Gydytoja Carol Cooper:
„M.Allwood išgyveno būseną, kuri daugybei moterų yra labai kankinama. Nenuostabu, kad po pirmojo persileidimo ir praradusi aštuonis kūdikius ji tapo tokia prislėgta.
Mandy buvo įspėta, kad daugybiniai nėštumai yra labai rizikingi, bet tai išties labai skiriasi nuo išgyventos realybės, kai kūdikiai miršta vienas po kito.
Dabar ji nejunta visų nėštumo simptomų, bet nesiliaujantis pojūtis, kad jos pilve juda vaikai, turėtų labai trikdyti.
Fiziniai simptomai labai dažni sergant depresija. Jie greičiausiai atsiranda dėl pakitusių cheminių junginių, kurie siunčia signalus iš vienos smegenų ląstelės į kitą. Žmogui, kuris turi problemų, simptomai atrodo labai tikri ir gali būti sunku suprasti, kad jų nelemia jokia fizinė priežastis.
Daugelis žmonių, kurie gydosi depresiją, vis mažiau skundžiasi patiriantys fizinius pojūčius, kurių realiai neturėtų būti. Dažnai gelbėja psichologų konsultacijos ar bet kuri kita psichologinė terapija, taip pat antidepresantų vartojimas.“
Parengė Giedrė Balčiūtė