Po keliasdešimties sekundžių jau pastebi žaliomis liemenėmis pasidabinusius viešojo transporto kontrolierius ir neigiamas emocijas keliantį jų raudonąjį autobusiuką. Tikriausiai tokioje situacijoje yra buvęs ne vienas, besinaudojantis Vilniaus viešuoju transportu. Apie šio darbo kasdienybę pasakojo jau trečius metus kontrolieriumi dirbantis Audrius Panavas.
Su vyru susitinkame J.Tumo-Vaižganto stotelėje, kur jis dirba su būriu kolegų. Pamačius susiraukusius stotelėje troleibusų laukiančių žmonių veidus, iškart kyla noras paklausti pašnekovo, ar žmonės mėgsta jo profesijos atstovus.
„Vienareikšmiškai – ne. Tikriausiai dėl ekonominės situacijos: žmonės mažai uždirba ir nuolat stengiasi išvengti bilietėlių pirkimo, – aiškina vyras. – Mieste čia kitaip, gal iš seniau likę, kad pavyksta išsisukti. Kaime papasakoji, kad važiuoja be bilieto, tai jie tiesiog nesupranta – kaip galima važiuoti be bilieto? Čia nuo pačių žmonių priklauso. Bilietėlis pas vairuotoją kainuoja eurą. Nuėjus į parduotuvę už tą eurą jau galima nusipirkti kažką, daug žmonių taip sako.“
Buvęs policininkas
Paklaustas, kodėl pasirinko tokią profesiją, vyras pasakoja anksčiau dirbęs policijos pareigūnu, tačiau išėjęs į pensiją nenorėjo sėdėti be darbo: „Pažiūrėjau, kad jėgų dar yra ir galima save realizuoti, tai ir atėjau čia pagelbėti, kad miestas gražesnis taptų.“
Dirbant tokį darbą praverčia ir patirtis bei įgūdžiai gauti dirbant policijoje: „Kadangi dirbau budėtoju, nuolat reikėjo daug bendrauti su žmonėmis, taip pat praverčia teisinės žinios. Žmonėms pradedi vardinti baudžiamojo kodekso straipsnius ir jie jau susimąsto“, – pasakoja kontrolierius.
Vyras pasakojo, kad, kaip ir buvusiame darbe, taip ir čia dažnai prireikia kantrybės: „Bandai išlikti ramus, kartais giliai įkvepi ir iškvepi kelis kartus. Būna, kad žmonės supranta pažeidimo esmę ir pripažįsta nusižengę, sako, viską surašykit ir paaiškinkit, kur reikės sumokėti. Įsijauti ir į pažeidėjo situaciją: paklausai jo, tada papasakoji, kodėl jis yra baudžiamas, ir galiausiai žmogus supranta. Žinoma yra tokių, kurie nesupranta, išeina ir vėl tą patį daro. Aš stengiuosi nusišypsoti, labai mėgstu juokauti, kad tik tai neįsivelčiau į konfliktą. Nes jei vienas konfliktuos ir kitas, tai ginčo neišspręsi.“
Konfliktai – ne vien žodžiai
A.Panavas pasakoja, kad konfliktų jo darbe pasitaiko daug ir ne visi jie būna tik žodiniai: „Įlipi į transporto priemonę ir stebi žmones, nes nuolat kažkas nutinka. Kad ir šiandien, girdėjau, kad viena mergina, tik įlipus į transporto priemonę, iškart per veidą sudavė kontrolieriui nieko nesakiusi. Sakė, žmonės padėjo, nes mes patys negalim tokių tramdyti, tai kiti keleiviai patys įvilko ją į mašiną. Būna, kad ir su švirkštais šokinėja, ir su peiliais. Ir grasina, jeigu vakarais išgėrusių daugiau. Visą laiką bandai numalšinti tą konfliktą, agresiją suminkštinti.“
Viešojo transporto kontrolieriai negali nešiotis jokių savigynos priemonių, o įvykusius konfliktus filmuoja, kad turėtų įrodymų jei prireiktų kviesti teisėsaugą. „Nuolat taip būna, tai stumdosi, tai dar kas. Nuolat per televiziją rodo. Gal prieš metus buvo, kad Baltupio stotelėje kontrolieriui sulaužė žandikaulį. Tokių atsitikimų būna labai dažnai, tik jų daug nepatenka į viešumą. Pažeidimai būna silpni, tai tarpusavy atsiprašo, nesikreipia į komisariatą, ir tiek“, – pasakoja vyras.
Jeigu pasiseka likti nesužalotam, tai patyčių išvengti ne visuomet pavyksta: „Nuolat visi sako, kad girti ar išgėrę dirbame, nuolat įžeidinėja. Todėl dabar pas mus labai didelė tvarka – prieš išeinant į darbą „prasipučiam“ visi, kad niekas neprikaišiotų.“
Baudžia ne visus „zuikius“
Nepaisant pavojingų pažeidėjų ir pasityčiojimų, kartais kontrolieriai padaro išimtį ir „zuikių“ nebaudžia. Tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kartais išimčių padaroma ir užsieniečiams: „Užsieniečiai patenka labai dažnai, ypač baltarusiai. Jie atvažiuoja savaitgaliais ir iškart rodo savo pasus, kad atvažiavo, o mes juos siunčiame, kad įsigytų bilietus, ir tiek. Buvo vienu metu, užsieniečius baudėme, bet dabar vėl nebebaudžiame.“
Labai dažnai atsiranda „geradarių“, kurie stengiasi apginti pažeidėjus: „Visokiausių niuansų būna. Pavyzdžiui, žmogus prisipažįsta, kad neturi bilietėlio, o kiti keleiviai pradeda šaukti, kad matė, kaip jis bilietėlį žymėjo.“
Kurioziškų situacijų nutinka ir su „Vilniečio kortelėmis“. „Buvo situacija, gal prieš metus. Tos „Vilniečio kortelės“ jau seniai galioja, bet žmogus prie komposterio priglaudė ne pačią kortelę, o čekį. Sakom „Parodykit, ką jūs ten glaudėt, kad nepasižymėjo“, nes mes patikrinam, ar komposteris veikė – nes jeigu neveikė, tai nebausi juk. Tai jis mums čekį parodė“, – prisiminė A.Panavas.
Dažniausiai pažeidėjai teisinasi, kad nepavyko pažymėti keleivio bilieto: „Komposteriai neveikia, komposteriai visą laiką neveikia. Mes neįsitikinę negalime žmogaus bausti. Paaiškini, kad jeigu priglausime kortelę, ir bilietas aktyvuosis, tada nubausime, jei tikrai neveikia – tada paleisime. Dažniausiai sako, kad mes kažkaip kitaip priglaudėm, kad mums pavyko bilietą pažymėti.“
Pasimetę studentai
Problemų kyla ir su į sostinę atvažiavusiais studentais. Nors vyras džiaugiasi, kad šiemet visi studentai labai greitai pasigamino studento pažymėjimus, tačiau pasakoja, kad buvo ir kiek pasimetusių, kurie nežinojo, kaip veikia sistema: „Pirmą rugsėjo savaitę, kol jie dar nežinojo tvarkos, tai įsigyja bilietuką ar pasipildo „Vilniečio kortelę“, bet neaktyvuoja, galvoja, kad jau viskas padaryta.
Tai mes juos tik sudrausmindavom, jie parodydavo tą savo pažymą, kad mokosi, nes pirmas savaites dar studento pažymėjimų neturėjo. Parodo asmens tapatybės kortelę, pasižiūri, kad jis ten kur iš Klaipėdos ar dar kur, tai pasidaro gaila bausti, kai dar tik atvažiavęs. Tai tik paaiškini kad reikia pažymėti, duoti dar skrajučių paskaitymui, ir viskas.“
Vyras pasakojo, kad iš paskutinių maršruto autobusų studentų neišlaipina, tačiau labai mėgsta rytinius autobusus savaitgaliais: „Man labiausiai ryte patinka, kai studentai iš centro grįžta. Žinom vietas, iš kurių važiuoja, ir juos pasitinkame. Paaiškiname, kad ir ryte reikia įsigyti bilietuką.“
Daugiausiai „zuikių“ atsiranda piko metu: „Rytais, kai prasideda tas pikas, labai naudojasi proga, kad daug žmonių, ypač greituosiuose autobusuose. Lenda į vidurį ir sako, kad nesuspėjo pasižymėti bilieto, nes labai daug žmonių buvo. Ir vakare, nuo 15 iki 17 valandos. Ir dar žiūrint kur, jei nori labai daug nubausti, tai į Naujininkus nuvažiuoji, ten į taborą, – patirtimi dalijasi vyras. – Yra toks sluoksnis žmonių, kurie yra pastovūs zuikiai, tai narkomanai kokie ar asocialūs asmenys. Jie jau pripratinti mūsų, žino tvarką, ginčų nebūna, iškart dokumentus pateikia.“
„Zuikį“ pastebi iškart
A.Panavas sakė, kad vieša paslaptis, jog daug buvusių policijos pareigūnų dirba viešojo transporto kontrolėje. Turima patirtis padeda pažeidėjus pastebėti tik įlipus į transporto priemonę: „Iš karto matosi, kuris nepasižymėjęs. Toks žmogus iš karto bando išvengti atsakomybės, pradeda visus kaltinti – visą pasauly aplink, nors pats kaltas. Nes jeigu žmogus važiuoja su pažymėtu bilietėliu, tai ar mes galime ką nors sakyti? Tik ačiū ir tiek.“
Kontrolierius ir pats neretai važinėja viešuoju transportu ir net ne darbo metu pastebi pažeidėjus: „Pats dažnai važiuoju į darbą ne savo mašina, o viešuoju transportu, tai atsisėdu į galą ir stebiu – visi, kas nepasižymėję bilietų, prieš stotelę žiūri, ar yra kontrolė, ar ne. O dabar yra taisyklė, kad komposterius užblokuoja prieš įvažiuojant į stotelę. Na ir prasideda tada – kas spėjo, kas nespėjo.“
Kas vyksta raudoname autobusiuke?
Pavyzdingam viešojo transporto keleiviui, kuris nė karto nėra baustas, gali būti įdomu, kas vyksta tame raudoname autobusiuke: „Ten yra surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl važiavimo nepasižymėjus bilieto. Taisyklėse yra parašyta, kad įlipus į viešojo transporto priemonę, toje pačioje stotelėje, reikia nedelsiant pasižymėti bilietą. Žmonės neskaito taisyklių, nes galvoja, kad jiems jų nereikia.“ Vyras neslėpė, kad autobusiuke ir ašarų, ir atsiprašymų pasitaiko.
Už pasivažinėjimą be bilieto suaugusiam žmogui taikoma nuo 17 iki 28 eurų bauda. Tiesa, jei keleivis prieš tai nusižengimų neturėjo, baudos dydis sumažinamas iki 8 eurų. Nepilnamečiai baudžiami nuo 8 iki 14 eurų baudomis. „Nepilnamečiams nėra didelės baudos, bet suaugusiems jau nemažos. Pasakai, kad 17 eurų, tai jau taip susigūžia, – pasakoja vyras. – Mums sako, bauskit tuos, kurie mašinomis važinėja. Tie, kurie turi pinigų, nevažinėja viešuoju transportu, vis tiek daugiau vidutinis ir žemesnis sluoksnis važinėja. Manyčiau, dėl to ir agresija daugiau pasireiškia.“
Žmonės, pasak jo, tikriausiai neturi pinigų ir stengiasi išvengti atsakomybės. „Mes čia per kelias valandas, viena brigada, surašome apie 50 protokolų. Jeigu penkios brigados dirba vienu metu, tai paskaičiuokite, kiek pažeidėjų. Kiek dar nesugauname – tai būtų galima per mėnesį po porą naujų autobusų miestui nupirkti“, – apie kontrolieriaus darbo kasdienybę pasakoja vyras.
Nepaisant to, kad darbas nelengvas ir ne itin malonus, vyras sako, kad jis jam iš dalies patinka, visgi viskas tik geresnio gyvenimo labui: „Darbas yra nemalonus: nuolat visi įžeidinėja, patiriam psichologinį smurtą, kartais net ir fizinį, bet jis reikalingas. Juk vis tiek norisi, kad viešasis transportas važiuotų naujesnis, gražesnis. Jeigu nebūtų kontrolės, tai mažai kas pirktų bilietėlius, o iš to juk gyvena vairuotojai ir mūsų įmonė išlaikoma iš tų pinigėlių.“