Mokosi kalbėti lietuviškai
Netoli Miroslavo, Alytaus rajone, įsikūrę ūkininkai įsigijo 30 hektarų žemės ir dabar augina mėsinius galvijus angusus ir avis. Kai sugenda traktorius ar nutinka kitokia bėda, Karlas (48 m.) pats traukia pas kaimynus prašyti pagalbos – visą gyvenimą Australijoje praleidęs vyras bando su jais susikalbėti lietuviškai.
Jo žmona Vaida (47 m.) yra kilusi iš Panevėžio, tačiau naujų namų šeima nutarė ieškoti Dzūkijoje.
Vaidos ir Karlo namais tapo šimtamečių liepų alėjos juosiamas Obelijos dvaras.
Čia kiekvieną savaitgalį iš sostinės sugrįžta Lietuvių namuose besimokantys trys jų vaikai – Elena (18 m.), Rasa (16 m.) ir Zigfridas (14 m.).
1861 metais statytas dvaras jau atgijo, tačiau savininkų laukia dar daug darbų. Kai ūkininkai įsikėlė, grindys buvo tiek sutrešusios, kad sykį sėdėdamas ant kėdės Karlas nuvirto, nes įlūžo grindų lenta.
Ir kiti dvaro pastatai buvo apgriuvę, teko išvežti daug šiukšlių, reikėjo iškirsti krūmus, išvalyti tvenkinį, nupjauti dvimetrinę žolę.
Dabar apleistus pastatus ir sodą primena tik nuotraukos.
Australijoje, Naujajame Pietų Velse, Peteraičiai taip pat turėjo ūkį, augino vynuoges ir galvijus. Jų vienkiemis buvo nutolęs nuo Sidnėjaus apie 300 kilometrų. Vaidos ir Karlo vaikai tik namuose galėdavo girdėti kalbant lietuviškai.
Vynuogininkystės mokslus krimtęs Karlas tikisi, kad jo žinios pravers ir Lietuvoje.
Obelijos kaime vyras taip pat pasodino kelias vynuoges – Karlas tikisi, kad jos kada nors sunokins uogų.
Grįžimas į Lietuvą Karlui padėjo geriau pažinti savo kilmę.
Karlo senelio tėviškė – Raugelių kaimas Šilutės rajone. Jame – ir Peteraičių giminės kapai.
Karo audros išblaškė Peteraičių giminę.
Karlo tėvas gimė Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. 1949 metais jo šeima išplaukė į Sidnėjų.
Karlas gimė Naujojoje Zelandijoje – į šios šalies kurortą jo tėvas atvyko paslidinėti. Ten sutiko moterį, kuri tapo jo žmona. Vėliau šeima persikėlė į Australiją.
Lietuviška žiema nelabai patinka Karlui – šeriant gyvulius nuo šalčio styra rankos. Bet vyras vis tiek nusiteikęs optimistiškai.
– Ar nebuvo minčių grįžus į Lietuvą įsikurti kokiame nors mieste?
Karlas: Lietuvos didmiesčiuose daug gražių moterų, kurios skiria daug dėmesio makiažui. Gal ir gražu, bet Australijoje žmonės siekia daugiau natūralumo, nori gyventi ekologiškai.
Australijoje daugelio žmonių svajonė turėti savo namą, bet ne visiems pasiseka. Gyvenimas kaime teikia daugiau privatumo, galima turėti žemės, atsipalaiduoti nuo miesto tempo ir puikiai leisti laisvalaikį su šeima.
Australijoje turėjome 16 hektarų žemės, auginome vynuoges ir galvijus. Bet iš žemės ūkio negalėjome verstis – abu turėjome darbą. Labai daug dirbome.
***
Interviu tęsinį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
