Inga ir Arūnas Valinskai kartu jau 32 metus, šiemet jie švęs 29-ąsias savo vestuvių metines. Šios šeimos svarbių datų tvarkaraštyje nėra Valentino dienos ir niekada nebus.
„Mums ši diena – proga pasišaipyti. Kai žmonės juokiasi iš kažko, užsikrečia gera nuotaika, o gera nuotaika veda ir prie gerų tarpusavio santykių. Bet tai nėra susiję su meile, nes ji nesidairo į kalendorių“, – teigė A. Valinskas.
– Ar tiesa, kad lietuvį geriau klausti apie pinigus, bet ne apie meilės nuotykius? – paklausiau A.Valinsko.
– Yra tokių žmonių, kurie ir vieno ir kito turi per daug, yra tokių, kurie nėra matę nei daug pinigų, nei daug meilės.
– Kiek jums svarbi Valentino diena? Galbūt mes pernelyg sureikšminame šią datą, paskelbdami ją meilės diena?
– Žinoma, kad sureikšminame. Ypač taip elgiasi verslas, prekybos centrai, taip pat žiniasklaida. Pasakysiu tiesiai šviesiai – Kalėdoms ir Naujiesiems metams švęsti skirti pinigai jau išleisti, nesunku suskaičiuoti, kad pirmieji normalūs atlyginimai ateina tik vasario pradžioje. Ne viena rinkodara užsiimanti įmonė supranta, kad tuo metu jau galima rengti kokią nors šventę.
Dėl šios priežasties kasmet prisimenama Valentino diena. Bet man ši diena nieko nereiškia.
– Ar dar prisimenate savo pirmą pasimatymą, pirmąją meilę?
– Taip, bet tai neturi nieko bendro su Valentino diena. Didžiajai daliai žmonių, kurie šėlsta sulaukę Valentino dienos iš tikrųjų džiaugiasi linksmybėmis kaip ir kiekvieną vakarėlį. Bet tai neturi nieko bendro su tikrąja meile.
– Kaip manote, ar įsimylėjėliai tą dieną nejaučia įtampos išbandyti „pirmąjį kartą“?
– Taip nėra, įsimylėjėliai nepuola vienas kitam į glėbį, jei nėra geismo. Pateiksiu kitą pavyzdį. Pasvarstykime, ar sulaukę Tėvo ar Motinos dienos vaikai pultų sveikinti savo biologinius tėvus, jeigu nejaustų tokios būtinybės. Jeigu širdyje to nėra, nieko nereiškia ir tam tikros dienos. Taip yra ir su Valentino diena.
- Ar esate kada nors radęs priklijuotą širdelę prie savo darbo stalo ar prie kompiuterio? Ar kokią nors kitą užuominą apie meilės dieną?
– Kartą mudu su žmona Inga radome priklijuotas širdeles su juostele, o ant jos buvo užrašyti nuoširdūs linkėjimai.
Tai padarė mudviejų sūnūs. Jie sugalvojo užklijuoti širdeles ant mūsų miegamojo durų, o mes jas radome. Tai – nuostabiausias sveikinimas, kokį esu kada nors gavęs.
Tai buvo nuostabu, nes buvo kitaip. Tai ne romantiška vakarienė, užsidegus žvakes. Aš manau, kuo daugiau žvakių ant stalo, tuo mažiau aistros lovoje.
– Ar žmona Inga neįsižeis dėl jūsų stačiokiškumo?
– Ne, teisybė ir stačiokiškumas neturi nieko bendro, nors šios sąvokos yra kaip brolis ir sesuo. Mes su Inga nuo pat pažinties pradžios nevyniojome žodžių į vatą. Tai susiklostė savaime, mudu apie tai net nesame kalbėję. Mes žinome, kokios datos yra svarbiausios mūsų porai ir šeimai. Tai – diena, kai susipažinome, susituokėme, mūsų vaikų gimimo dienos. Bet Valentino diena mūsų šeimoje nepriklauso minėtinų dienų sąrašui.
Sakyčiau, tiems asmenims, kurie neturi proto ir širdies džiuginti savo mylimą žmogų kiekvieną dieną, Valentino diena gali būti kaip priekaištas, kaip priminimas ir proga išpirkti kaltę bent kartą per metus.
– O kodėl nepakanka kartą per metus nupirkti seksualių apatinių drabužių ir įteikti tokią dovaną savo moteriai?
– Aš nieko prieš. Prisipirkime žvakių, seksualių apatinių, kvepalų, įteikime savo antroms pusėms. Bet negalvokime, kad nuo to pagerės mūsų intymūs ryšiai. Ir negalvokime, kad tai pagerins Lietuvos demografinį rodiklį.
