Šiuo metu vaikelio mama apimta nevilties – ji žino, kad jos sūnus kartu su vyru jau kirto kelias šalių sienas ir dabar, patikimų šaltinių teigimu, pasiekė Jungtinių Arabų Emyratus.
Moteriai iki šiol sunku patikėti, kad tas vyras, kurį pamilo prieš septynerius metus, galėjo tapti tikru despotu, kone iš rankų išplėšusiu dar žindomą kūdikį.
Draugystės pradžia – romantiška
Lietuvą keikęs indas pagrobė kūdikį: motina šaukiasi pagalbos
Pora susipažino 2009 metais, kai moteris išvyko į komandiruotę Švedijoje, kurioje taip pat viešėjo jos sutuoktinis. „Susipažinome, mums patiko bendrauti, nusprendėme ryšį palaikyti nuotoliniu būdu bendraudami elektroniniu paštu.
2012 metais nutarėme susituokti, tačiau kelerius metus negyvenome kartu. Jis dirbo Amerikoje, į kur karts nuo karto nuvykdavau. Pati dirbau Lietuvoje.
2014 metais jis atvyko į Lietuvą. Mūsų santykiai buvo gražūs, draugystės ir santuokos pradžioje jis atrodė labai rūpestingas ir atsakingas.
Manęs nė kiek negąsdino tai, kad jis kitatautis. Net buvau nuvykusi pas jo šeimą į Indiją. „Tai visai kitaip gyvenantys žmonės, besilaikantys visiškai kitokių papročių ir tikėjimų, tačiau tai manęs nebaugino – aš tiesiog norėjau būti laiminga“, – prisiminė vilnietė.
Ji stengiasi palaikyti ryšį su vyro mama, ir dabar bendrauja su ja internetu. Pastarąjį kartą Kaushiko motina patvirtino nežinanti, kur yra jos sūnus ir anūkas, tačiau Renata didelių vilčių sužinoti tiesą nededa ir abejoja, kad anyta praneš, jei sūnus atskris į Indiją.
Susiję straipsniai
Krizė po pirmagimės mirties
Vilnietė tikino, kad šeimoje viskas ėmė keistis 2014 metais, kai sulaukusi vos penkių mėnesių, numirė jų pirmagimė. Ji sirgo kvėpavimo takų uždegimu, tačiau mirties priežastis – staigios mirties sindromas. „Mudu labai išgyvenome šią netektį, abiem buvo skaudu. Po kiek laiko jis tikino norįs turėti dar vieną vaikelį. Aš pastojau, tačiau situacija tik blogėjo. Jis nuolat naudojo prieš mane psichologinį smurtą su fizinio smurto apraiškomis, žemindavo, viskuo kaltindavo.
Smurtas buvo toks, kuris nepalikdavo žymių – pasukdavo ranką, ausį, papurtydavo. Kai ėmė taip elgtis, o aš nebegalėjau kentėti, prašiau, kad pasisvečiuoti atvyktų mama. Ji būdavo kelias dienas, savaitę. Su ja jaučiausi gerokai saugiau. Vyrui nepatiko jos apsilankymai. Normalu – jie juk trukdė jam elgtis taip, kaip panorėjus“, – sakė ji.
Praėjusių metų gruodžio 21-ąją pirmą kartą Kaushikas pabandė be moters žinios pagrobti vaiką. Tada jų namuose svečiavosi Renatos mama. Renata pati išėjo per lietų pavedžioti šunį į lauką, o su mažyliu liko jo močiutė ir vyras. Vos išėjusi į lauką moteris sulaukė savo mamos skambučio, kad vyras jau rengia kūdikį ir ruošiasi kažkur eiti. Grįžusi ji negalėjo patikėti savo akimis – Kaushikas jau buvo aprengęs kūdikį ir tikino, kad eis į parduotuvę.
Tačiau moteris to padaryti neleido ir nieko nelaukdama iškvietė policiją. „Nuo tos dienos mano mama, kaip buto savininkė, pareiškė, kad nebenori daugiau to piliečio matyti savo namuose.
Nuo tos dienos vyrui su vaiku leidau matytis tik poliklinikoje. Taip nusprendžiau todėl, kad tai bene vienintelė vieta, kurioje gali jaustis saugus, aplink daug žmonių. Klydau.
Akimirka, kai iš akiračio dingo Kaushikas ir mano kūdikis, atmintyje liks visam gyvenimui. Buvome visi kartu. Sekundei palikau vaiką su vyru, o pati nuėjau į vaiko ir mamos kambarį nusiplauti rankų. Jis liko prie pat kambario durų su vaiku ir vežimėliu. Einant prie čiaupo apėmė nuojauta pasižiūrėti, ką jis daro.
Vos atsisukusi pamačiau, kad jų jau nebėra. Ėmiau visų klausinėti, rėkti, ar kas matė tamsiaodį vyrą su vaiku. Pamačiau šoninius laiptus ir supratau, kad jis galėjo sprukti būtent jais. Ten buvusi valytoja patvirtino mačiusi tai, ko ieškau.
Susiję straipsniai
Kitas praeivis sakė matęs, kad tamsaus gymio vyras įlipo į jo laukiantį automobilį“, – tragišką istoriją dėstė moteris.
Viliasi, kad kūdikis gyvas ir sveikas
Dėl kokių priežasčių Kaushikas galėjo taip elgtis? „Tai noras man atkeršyti. Tai tam tikri principai. Vaikas – jo kūnas ir kraujas, todėl jis nori jį turėti prie savęs. Vyras puikiai žino, kad vaikas man yra labai brangus, todėl norėjo atimti tai, kas man svarbiausia. Tai savotiškas kerštas.
Pastaruoju metu jis tapo neprognozuojamas. Vieną dieną demonstruodavo meilę, o kitą – beribį pyktį. Siekiau išsiskirti su juo ir nepaisiau noro būti kartu. Jo pakitęs elgesys rodė, kad mūsų santykiai nebegali toliau klostytis.
Blogiausia yra tai, kad jis vienas su kūdikiu nesusitvarkys, jam būtina pagalba. Juk jis su mažyliu negyveno jau kelis mėnesius.
Sūnelis šiuo metu patiria didžiulį stresą. Jis nuolat manęs ieškodavo, laukdavo, kada prieisiu, norėjo, kad būčiau šalia.
Belieka gyventi mintimi, kad kūdikis gyvas. Kad ir kaip būtų sunku, noriu tikėti, kad atitinkamos institucijos ir žmonės man padės surasti vaiką, kad ir vėl galėčiau jį apkabinti“, – guodėsi R.Katinaitė-Lodh.