„Nesugebėjau perskaityti viso straipsnio“, – virpančiu balsu kalbėjo mergaitės motina.
Ji tikino, kad Gertrūdos pasakojimas apie pakaušyje iškarpytus plaukus – absurdas. „Plaukus nukirpau iki pečių dėl lengvesnio plaukų šukavimo“, – aiškino moteris.
Emigrantė taip pat neigė, kad draudė jai rengtis mergaitiškais drabužiais, o į mokyklą leido dėvinčią treningus. „Vaikas į mokyklą ėjo su uniforma“, – sakė Gertrūdos motina.
Moteris neigė ir mušusi mergaitę. „Mušimas – per didelis žodis“, – tikino ji ir pridūrė, kad bausdavo tik neleisdama į lauką ar draugų gimtadienius.
„Aš tikrai neprisipažinsiu, kad kirpdavau plaukus, rengdavau treningą, mušdavau su pagaliu. Tikrai neprisipažinsiu. Neprisipažinsiu ir to nebuvo. Jei supykdavau ant vaiko, smurtavimo nebuvo“, – tvirtino emigrantė.
Jos manymu, mergaitė viską išsigalvojo: „Ką vaikas mato, gal mato atvirkščiai.“
Ji pasakojo, kad Gertrūdos laisvalaikis buvo labai turiningas. Mergaitė lankėsi muziejuose, važiuodavo prie jūros. Moteris tikino, kad nuotraukose iš švenčių ir išvykų paaiškėtų tiesa, kaip gerai mergaitė būdavo rengiama.
Trylikametės nesukontroliavo
Moteris pasakojo, kad 13-metę mergaitę į Lietuvą, pas tėvą išsiuntė, nes nesugebėjo sukontroliuoti atžalos.
„Nuo 11 metų prasidėjo keistis vaiko charakteris. Man buvo sunku ją kontroliuoti. Nuo pat mažumės su ja buvo kalbama: „Man turi padėti ir turi stengtis, kad mes viena kitai padėtume“, – pasakojo moteris.
Motina ir dukra gyveno dideliame mieste, moters teigimu, mergaitė susidėjo su prastos reputacijos jaunimo grupėmis. O ji turėjo ilgai dirbti ir negalėjo pasirūpinti dukros draugais.
„Ji pradėjo pareidinėti namo vėlai, pasirašydavo už mane pažymių knygelėje. Mokytojai skambindavo po trijų dienų ir klausdavo, kur mano vaikas. Sakydavau – mokykloje. Ne, sako, tris dienas jau nėjo į mokyklą. Meluodavo man, neturėdavau sąlygų, kad man būtų galima ją daugiau kontroliuoti – šalia nebuvo nei močiutės, nei dėdės“, – aiškino moteris.
Nusprendė dukrą išsiųsti tėvui
Krizės metu sumažėjo darbo, suprastėjo gyvenimo sąlygos. Moteris nebegalėjo išlaikyti dukros. Be to, 13-metė ėmė draugauti su kitataučiu 18-mečiu vaikinu. „Išsiųsdama dukrą namo tapau didžiausiu jos priešu. Gertrūda dėl to galėjo pripasakoti blogų dalykų“, – įsitikinusi emigrantė.
Moteris neslepia, kad būta kivirčų. Po jų ji išsiuntė mergaitę Lietuvoje praleisti vasarą ir svarstė, ar rudenį ją parsivežti atgal.
„Rudenį aš nusprendžiau – bijau, nenoriu, kad ateityje jai būtų blogiau. Kadangi tėvas gyveno pastovų gyvenimą, su moterimi, aš nusprendžiau, kad mergaitė gyvens su juo“, – pasakojo moteris.
Ji taip pat tikino, kad rūpinosi Gertrūdos lietuvių kalba – mergaitė turėjo teisę ją išmokti.
„Vaikas buvo su manimi nuo 6 iki 13 metų. Tuomet buvo tėvo eilė“, – kalbėjo emigrantė.
Kaltino „dirbtinę“ motiną
Moteris įsitikinusi, kad blogai kalbėti apie motiną skatino mergaitės pyktis ir tėvo gyvenimo draugė Loreta. „Trylikos metų dukra iš pykčio ir neapykantos taip kalbėjo, o ta moteris viską apsuko, nuteikė ją prieš mane“, – tikino Gertrūdos mama.
Ji pasakojo, kad dar mergaitei nesulaukus pilnametystės ji negalėdavo normaliai bendrauti su dukra. „Vaiko nematydavau. Negalėdavau pasikalbėti telefonu. Per trejus metus savo vaiką sugebėjau apkabinti 5 minutes. Ta moteris nustumdavo, aiškindavo, kad jie visi kažkur išvažiuoja. Pati mergaitė nenorėjo manęs matyti“, – guodėsi moteris.
Motina apgailestavo, kad duktė neskambino jai nei per Naujus metus, nei per gimtadienius.
Emigrantės manymu, Loreta kontroliuoja tiek jos dukrą, tiek buvusį vyrą.
Be to, Gertrūdos tėvą ji apkaltino praeityje prieš ją smurtavus. „Jisai mane daužydavo, mušdavo, skriausdavo ir psichologiškai ir fiziškai“, – tikino pašnekovė, spėliodama, gal ir dukters neapykanta jai kilo iš tokio tėvo elgesio.
Nemoka už dukters mokslus
Paklausta, kodėl nemoka pusės Gertrūdos studijų kainos, kaip buvo žadėjusi, moteris ėmė skųstis, kad duktė nepasakoja nei kur mokosi, nei kaip jai sekasi.
„Man niekada neskambinama, nesakoma. Man vaikas jokios informacijos nesuteikė. Aš skambinu, man yra atsakoma „taip“, „ne“, „nežinau“.
Dukra atsiuntė sąskaitą elektroniniu paštu, kiek reikia mokėti už mokyklą, daugiau jokios informacijos neatsiuntė, nepasakė, kada ji pradeda mokytis, tai aš ir pasakiau: „Atsiprašau, prašiau vienos nedidelės sąlygos – įtraukti mane į tavo veiksmus, nes aš irgi turiu teisę žinoti. Todėl aš ir nemoku“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad jei dukrai tikrai labai trūktų pinigų, motina atiduotų paskutinį kąsnį. „Kadangi žinau, kad ji iš tėvo pusės yra labai palaikoma, o aš atvažiavusi net negaliu jos pamatyti, kodėl man to reikia. Man skaudu“, – prisipažino emigrantė.