Vilniečiai žino – Aušros Vartai traukia ne tik turistus iš viso pasaulio, bet ir benamius varguolius, kurie čia ištiesę ranką prašo išmaldos.
Pusamžė moteris stoviniuoja su ramentais. Rankoje laiko nuo maisto likusį indelio dangtelį, kuriame iš praeivių suaukoti vos keliasdešimt centų.
Visai šalia ant asfalto įsitaisęs pusamžis vyras, nuo kurio juntamas alkoholio tvaikas. Jis kažką nerišliai šūkauja, tačiau, panašu, daugelis prie to pripratę ir nekreipia dėmesio.
Į gatvę atvedė krizė
Pastebėjau, iš pažiūros, gana jauną vaikiną, kuris vis tiesdavo ranką kiekvienam sutiktam praeiviui. „Savo vietos“, kurioje sėdėtų ir prašytų išmaldos, jis neturi. Vyrukas pats kalbina praeivius ir prašo pinigų.
Užkalbinus sužinau jo vardą – Romas. Trisdešimtmetis atviras – nepabūgęs mikrofono ir jį filmavusių kamerų prabilo apie savo gyvenimą. Tokio vaikystėje jis nė sapne nesapnavo.
„Baigęs vidurinėje mokykloje dešimt klasių nuėjau dirbti į baldų gamyklą. Ten dirbau krovėju. Turėdavau krauti spinteles į automobilį. Už vieną įkeltą spintelę gaudavau 50 centų.
Bet kai prasidėjo krizė, man buvo liepta parašyti neapmokamų atostogų prašymą. Iš dviejų pamainų suformavo vieną, ir likau be darbo. Kurį laiką dirbau nelegaliai. Kadangi buvo labai sunku gyventi ir nebuvo jokių galimybių normaliai dirbti, išėjau į gatvę prašyti gerų žmonių pagalbos. Jie nuolat man duoda centų, už kuriuos nusiperku pavalgyti ir parūkyti“, – dėstė jaunas vyras.
Narkotikams neturi pinigų
Nors Romas ir neatskleidė, kiek pinigų pavyksta susirinkti per dieną, vis dėlto paatviravo, kad vilniečiai ir miesto svečiai – dosnūs.
Tiesa, praeivių jis neskirsto į turistus ir vietinius gyventojus. Jis aiškino, kad kartais net 10 eurų gali duoti lietuvis, o vos kelis centus – turistas.
Pasak vyro, kai kurie žmonės yra labai dosnūs, tačiau nuo kai kurių nusisuka pats, norėdamas išvengti konfliktų. „Būna, kad ir pasiunčia, liepia eiti dirbti, grasina policija. Kartais lenda muštis. Bet mane mokė „durniui duoti kelią“, todėl apsisuku ir nueinu. Žinau, kad duos eurą kitas praeivis, tik reikia turėti kantrybės.
Už gautus pinigus nusiperku pieno, duonos ir bulvių. Daug pinigų išleidžiu cigaretėms, nes taip ir nepavyko mesti rūkyti. Būna, kad atsigeriu alaus – gi centus kainuoja, bet narkotikų nesileidžiu. Dozei reikia pinigų turėti“, – šyptelėjo elgetautojas.
Šiuo metu jis glaudžiasi pas panašaus likimo draugą. Jiedu gyvena draugo tėvo name. Romui nereikia mokėti už gyvenamąją vietą, todėl tai, ką gauna iš sostinės praeivių, gali išleisti savo reikmėms.
Malonės prašo iš Dievo
Vyras tikino šiuo metu nenorintis dirbti, nes turi prikaupęs daugybę baudų, kurias antstoliai iš jo bando išgauti. „Jei dirbčiau, viską turėčiau atiduoti. Būtų taip, kad dirbu nemokamai. Baudos man kaupiasi už važiavimą be bilieto viešuoju transportu, už tai, kad geriu alų viešoje vietoje. Gauta bauda būna nedidelė, bet po mėnesio ji virsta apvalia sumele“, – sakė vilnietis.
Kaip pats aiškino, su šeima jis nepalaiko jokių kontaktų. „Mama neįgali, tėvo neturiu, o su sese nebendrauju. Mes nelabai vienas kitą pripažįstam. Bandžiau su ja bendrauti, sveikinausi, bet tuo viskas ir baigėsi.
Niekada nepagalvojau, kad taip gyvensiu. Norėjau dirbti ir turėti pinigų. Gal būčiau norėjęs ir kokią įmonę įsteigti, bet Dievas to nedavė, todėl reikia džiaugtis tuo, ką turiu šiandien.
Esu labai tikintis. Visada prašau Mergelės Marijos, kad man padėtų. Ji ir atsiunčia gerų žmonių, kurie man aukoja“, – žvelgdamas į šventą paveikslą su cigarete rankoje aiškino vyras.
Šiuo metu Romas užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau jokios pašalpos negauna. Joje registruojasi vien todėl, kad būtų socialiai draustas ir, reikalui esant, priklausytų nemokamas gydymas.
Socialinė darbuotoja perspėja vilniečius
Socialinio darbo skyriaus Vyresnioji socialinio darbo organizatorė Renata Paigozina tvirtino, kad Romas pinigų prašo ne dėl to, kad nėra kitos išeities, o dėl to, kad nenori jokių pokyčių. „Jam tikrai atsirastų galimybė dirbti, tačiau jis nenori mokėti susidariusių baudų.
Taip pat labai abejoju, ar šis vyras nevartoja narkotikų. Pinigų iš praeivių susirenka, todėl visai realu, kad nusiperka dozę.
Mes visą laiką prašome žmonių, o atšilus orams ir lauko kavinių, kad jos perspėtų klientus, jog aukoti benamiams nereikia. Už gautus pinigus jie perka alkoholį ir narkotikus, todėl duodami pinigai – meškos paslauga.
Jei kyla noras padėti, geriau nupirkti maisto, bet grynųjų pinigų duoti tikrai neverta“, – patarė R.Paigozina.
