Tačiau pastaruoju metu ne tik ginčams, bet ir romantiškoms akimirkoms jiems laiko mažai. Pora retai kada susitinka namuose, kur augina jųdviejų beveik dvejų metų dukrą Atėnę ir Dianos dukrą Daisy (11 m.) iš pirmosios santuokos.
Abu sportininkai intensyviai ruošiasi rugpjūčio mėnesį Brazilijoje, Rio de Žaneire, vyksiančiai olimpiadai, kurią transliuos „Lietuvos ryto“ televizija.
„Dabar gyvename stovyklų ritmu. Žiemą ir pavasarį mes, irkluotojai, negalime treniruotis Lietuvoje dėl orų sąlygų, tad vykstame į užsienį. Tada mažai laiko praleidžiu namie“, – prieš išvykdamas į treniruočių stovyklą Graikijoje kalbėjo daugkartinis Europos čempionas M.Griškonis.
Jo mylimoji Diana su mažąja dukra kovo mėnesį leidžia Portugalijoje, kur taip pat kasdien treniruojasi.
Tad prieš jiems išvykstant nebuvo paprasta susodinti ir pakalbinti šitaip aktyviai gyvenančią porą. Aišku viena – daug laiko atskirai leidžiantys sportininkai pasiilgsta vienas kito.
– Ar pavyksta kada nors kartu pasportuoti?
Diana: Kai būname Lietuvoje, kartu bėgiojame krosus, vaikštome į sporto klubą.
Tai darome dažnai, nes pabuvę atskirai stovyklose ir nesimatę pasiilgstame vienas kito.
Mindaugas tarp išvykų dažniausiai turi savaitę Lietuvoje. Tada stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu ne tik namuose, bet ir treniruotėse.
– Ar spėja paskui jus Mindaugas?
Diana: Jis labai gerai bėga. Kažkada sakė, kad norėtų bent kartą įveikti ir maratoną.
Mindaugas: Kažką painioji, tokių svajonių neturiu. Nematau tikslo tokiu būdu paaukoti savo gyvybę. (Juokiasi.) Geriau tai padaryti valtyje.
– O jūs ar esate bandžiusi irkluoti?
Diana: Taip, esu. Ir galiu pasakyti, kad man ne tik patiko, bet ir puikiai sekėsi. Tačiau nei aš jo sporte esu jam konkurentė, nei jis – man.
– Ar pavyksta abiem karjerą suderinti su tėvyste?
Mindaugas: Stengiamės, bet, jeigu atvirai, labai sunku. Vaikas retai mus mato. Todėl kai jau būname Lietuvoje, stengiamės jį apgaubti dėmesiu.
Diana: Kai jau susitinkame, pirmiausia turime tradiciją važiuoti pas mano tėvelius į pirtį, tai darome šeštadieniais. Bet daugiausia laiko leidžiame trise – einame pasivaikščioti.
Mindaugas: Abu gyvename labai aktyviai, kartais nieko daugiau nesinori, tik namuose ištiesti kojas. Tuo labiau kad juose labai jauku ir miela.
Pasiilgstu tos šilumos. Pavyzdžiui, šiemet namuose buvau vos porą savaičių. Ir tas laikas su šeima praskrieja akimirksniu.
Jeigu vaikui reikia batų, važiuojame jų pirkti visi kartu. Norisi būti visiems kuo daugiau laiko drauge. Nesvarbu, ką veikti.
– Dukrai jau beveik dveji metai, nemigo naktys jau praeityje. O kuris prie kūdikio dažniau keldavotės?
Diana: Naktį raminti keldavomės abudu pagal grafiką. Priklausydavo nuo to, kurio laukia varžybos ar kuris yra labiau pavargęs po treniruotės.
Mindaugas: Kai pradėdavo garsiai verkti, abu atsikeldavome. Jokio grafiko nebūdavo.
– Norėtumėte, kad jųdviejų dukra būtų sportininkė?
Mindaugas: Aš to nenorėčiau. Labai sunku. Sportuoti savo malonumui – viena, tačiau būti profesionaliu sportininku – milžiniškas išbandymas sveikatai. Daug visko reikia iškęsti – fiziniai krūviai, psichologiniai sunkumai.
Vėliau tai neigiamai atsiliepia. Pavyzdžiui, man dabar nuolat skauda sąnarius. Žinoma, kol kas sportas teikia ir pasitenkinimą, tačiau gali būti, kad sulaukęs šešiasdešimties metų net negalėsiu paeiti.
Bet jei dukra pasirinks sportininkės kelią, neatkalbinėsiu.
– Kuris iš jūsų yra griežtesnis dukrai?
Mindaugas: Gal Diana. Juk aš dukrą mažiau matau, tad nesinori jos laužti.
Diana: Kai buvau nėščia, jis dažnai sakydavo, jog bus griežtas tėvas. Bet viskas pasikeitė.
Mindaugas: Tikrai įsivaizdavau, kad būsiu griežtesnis, negu dabar esu.
– Gal dar kokie nors iki dukters gimimo buvę nusistatymai pasikeitė? Pavyzdžiui, sakėte, kad neleisite žaisti mobiliuoju telefonu, bet duodate.
Diana: O! Labai gera tema! (Juokiasi.) Atėnė žino, kad mano telefono imti negalima. Jei jį paima, iškart atneša ir paduoda man į rankas. O jei paima tėtuko telefoną, išplėšti jį iš jos galima nebent su ašaromis.
– Du profesionalūs sportininkai – po vienu stogu. Esate sakę, kad tai didelis privalumas, nes suprantate vienas kitą. O kokie trūkumai?
Mindaugas: Didžiausias trūkumas – kad abu esame užsispyrę ir mėgstame lyderiauti. Juk sportininkas be kieto charakterio negalėtų pasiekti gerų rezultatų. O mes abu pripratę nuolat kovoti. Aš – vandens takelyje, ji – bėgimo.
Tad kartais varžybos persikelia ir į namus, ir niekas niekam nenori nusileisti. (Juokiasi.)
– Dėl ko dažniausiai kyla ginčai?
Mindaugas: Dėl visokių smulkmenų.
Diana: Juk būname pavargę po treniruočių, jautrūs ir kartais tikrai dėl niekų pradedame spjaudytis ugnimi.
– Kuris pirmas nusileidžiate ir bandote taikytis?
Mindaugas: Tai ir blogiausia, kad nė vienas nenusileidžia.
Diana: Jam atrodo, kad jis nusileidžia, man – kad aš. Taip ir gyvename.
– Turbūt namuose nuolat kalbate apie sportą.
Mindaugas: Žinoma. Tai – mūsų gyvenimas. Paklausiame vienas kito, kaip praėjo treniruotės, ar nieko neskauda.
– Ar esate pasiskirstę buities darbus?
Diana: Viskas vyksta automatiškai, nieko mes nesiskirstome. Vakarienę dažniausiai ruošiame kartu.
Mindaugas: Kol neturėjome mažo vaiko, dažniau valgydavome kavinėse. Pastaraisiais metais, jei ir būnu Lietuvoje, rytą išeinu, vakare grįžtu, tad prie buities prisidedu minimaliai.
– O kuris iš jūsų geresnis kulinaras?
Mindaugas: Aš indus geriau plaunu.
Diana: Nesakyk taip. Tu moki skaniau ruošti maistą.
– Koks yra jo firminis patiekalas?
Diana: Tas, kurį valgome kiekvieną dieną. (Juokiasi.) Jei rimtai, Mindaugas labai skaniai gamina troškinį su ryžiais ir jautiena. Vienu metu mes gal tris mėnesius iš eilės nuolat jį valgydavome.
Mindaugas: Ypač vasarą, kai vyksta varžybos, stengiamės bet ko neprisivalgyti. Tad ryžiai su jautiena mums, sportininkams, labai naudinga.
– Ar turite kokį nors ypatingą būdą, kuriuo vienas kitą skatinate sportuoti?
Mindaugas: Mes kaip tik vienas kitą stabdome. Raginame sustoti, nesiplėšyti. Kaip sakiau, esame pernelyg užsispyrę.
– Kartu esate šešerius metus. Galvojate susituokti? Kokia jūsų nuomonė apie santuoką?
Mindaugas: Galvojame.
Diana: Aš jau kartą buvau ištekėjusi ir esu išsiskyrusi, tai tokia mano patirtis. O Mindaugas dar nebuvo vedęs.
Mindaugas: Dar neišsiskyręs. (Juokiasi.)
Diana: Jeigu rimtai, jau kokius penkerius metus planuojame vestuves, jau ir dukters spėjome susilaukti.
– Gal esate užsibrėžę, pavyzdžiui, kad po šios olimpiados jau tikrai susituoksite?
Mindaugas: Bijau, kad prisižadėsiu, po to neišpildysiu ir liksiu melagis. Kita vertus, didžiausiais mūsų įsipareigojimas būti kartu jau yra – vaikas.
– Bėgiojote 8 nėštumo mėnesius. O nebuvo sunku grįžti į trasą po gimdymo?
Diana: Po gimdymo organizmas nusilpo, reikėjo iš pradžių didinti bendrą fizinį krūvį.
Treniruotis pradėjau praėjus savaitei po gimdymo, o kai dukrelei buvo trys mėnesiai, jau dalyvavau varžybose.
– Kaip Mindaugas į tai reagavo? Nepriekaištavo?
Diana: Jis mane labiau stabdė, kai laukiausi.
Mindaugas: Pilvas metrą atsikišęs, o ji bėgiojo taip, kad pavyti negalėjau. Kur tai matyta!
Diana: Jis nebuvo patenkintas, kai išskridau į varžybas Šanchajuje.
Mindaugas: O mane paliko vieną visai savaitei su trijų mėnesių vaiku.
Diana: Ir kuo puikiausiai susitvarkei!
– Sportuodama sostinės Vingio parke Diana neseniai susidūrė su ekshibicionistu. Kaip galite ramiai mylimąją išleisti sportuoti?
Diana: Kad aš jau pripratusi, kiekvienais metais tuos grožius matau. Jam ramu, nes žino, kad aš pabėgčiau.
Mindaugas labiausiai bijo, kai man tenka keliauti į varžybas, vykstančias neramiuose pasaulio taškuose, pavyzdžiui, Libano sostinėje Beirute.
Mindaugas: Kur nebijosi, jeigu iš lėktuvo į viešbutį, o iš ten iki trasos sportininkus lydi kareiviai su automatais.
