Pasikeitė poreikiai
Kone kiekvieną dieną su Vilniaus benamiais dirbanti Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus Vyresnioji socialinio darbo organizatorė Renata Paigozina atvira – jiems sudarytos pačios geriausios sąlygos normaliai gyventi, tačiau dauguma benamių atsisako priimti pagalbą.
Pasak R.Paigozinos, per kelerius metus itin pakito benamių poreikiai. „Dar prieš trejus metus jie labai domėjosi tuo, kas jiems priklauso. Jie noriai ateidavo nemokamai tvarkytis dokumentus, skubėdavo nemokamų pietų į Liepkalnyje esančią valgyklą.
Dabar viskas pasikeitė – dokumentus tvarkyti ateina tik tada, kai atsiranda neatidėliotinas poreikis. Į valgyklą dauguma irgi neskuba. Jie tikina, kad praeiviai jiems ir į rankas maisto paduoda.
Prašyti išmaldos jiems gerokai patogiau nei bandyti patiems savimi pasirūpinti. Jie susirenka pinigų pakankamai, kad galėtų nusipirkti ir alkoholio, ir narkotikų dozę.
Anksčiau viena dozė kainuodavo apie 20 litų“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Visos ligos nuo kvaišalų
Ji teigė atėjus pavasariui visų lauko kavinių savininkams pranešanti, kad jie perspėtų klientus, jog jokiu būdu nereikia duoti pinigų elgetaujantiems asmenims. Nors elgetos tik ir laukia, kad vilniečiai ir miesto svečiai ims plūsti į kavines, vis dėlto duoti išmaldos jiems nereikia, nes pinigus jie paprastai skiria kvaišalams.
„Gana patraukli benamiams vieta – Aušros Vartai. Čia vaikšto tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai.
Žmonės juos noriai šelpia. Daugelis galvoja, kad duodami kelis eurus nuplaus nuo savęs nuodėmes, apvalys save, tačiau jie daro meškos paslaugą.
Benamiams elgetoms reikia gydytis priklausomybes ir mokytis gyventi. Man kelia įtarimų dėl kvaišalų vartojimo kone kiekvienas.
Štai ir ta gailiai atrodanti moteris, stovinti tarpuvartėje, su ramentais – jos tikrai nekankina jokios ligos. Ramentai jai reikalingi, nes atsirado tam tikri sutrikimai nuo kvaišalų vartojimo.
Tiesa, vienu metu ji buvo linkusi bendrauti, atrodė motyvuota. Šiuo metu ji nakvoja nakvynės namuose, o nuo ankstyvo ryto eina rinkti aukų.
Drabužiais ją remia įvairios organizacijos, venerinių ligų centre ji, kaip ir kiti benamiai, gali nusiprausti, jiems bus išnaikinti parazitai“, – sakė R.Paigozina.
Senjorės turi savo taktiką
Dauguma benamių keikia antstolius ir kontrolierius, kurie jiems nuolat išrašo baudas. Tačiau nėra viskas taip beviltiška, kaip jie patys aiškina. Iš tikrųjų antstoliai reikalauja apmokėti susikaupusias baudas, tačiau jie nuo socialinių pašalpų nuskaičiuoja po 20 procentų. Kitaip tariant, reikia susitvarkyti pašalpas, pažymas ir reikiamus dokumentus, kad kaskart, gavus pašalpą, būtų atskaičiuojama po dalį sumos.
„Benamiams akivaizdus socialinių įgūdžių trūkumas. Daugelis atėję iš tokių pačių šeimų. Jie kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo.
Tiesa, garbaus amžiaus moterėlės, kurios išmaldos prašo prie bažnyčių, yra kitokios. Jos turi savo taktiką, kaip išprašyti pinigų pas praeivius.
Paprastai jos apsirengia pačius prasčiausius savo drabužius ir tiesia ranką. Nors visos jos gauna pensijas ir nemažas kompensacijas, vis dėlto prašyti išmaldos joms tapę gyvenimo būdu“, – dėstė socialinė darbuotoja.
Moteris atvira – tarp benamių pasitaiko ir itin agresyvių. Tokie, pasak jos, dažniausiai būna dozės negavę narkomanai. „Jei matome, kad nepavyksta susikalbėti ir jie elgiasi neadekvačiai, tiesiog nebendraujame ir nuo tokių atsiribojame.
Kartais pasitaiko ir tokių, kurie pokalbio eigoje pasako, jog serga atviros formos tuberkulioze. Nėra itin malonu“, – sakė ji.
