Vilniaus kolegijos Scenos meno ir šokio pedagogikos katedros vedėja K.Voropaj žino, kad traukinys vėluojančių nelaukia.
Todėl praėjusių metų rugsėjį sūnaus susilaukusi šokėja ir dėstytoja šįmet vasarį jau grįžo į darbą.
Katedroje K.Voropaj – viena jauniausių darbuotojų, tačiau bendravimo su vyresniais kolegomis problemų nekyla.
Visi bendradarbiai – draugiški, supratingi.
Darbe Katerinai sudėtingiau tik dėl patirties trūkumo, nes katedros vedėjo pareigas ji pradėjo eiti prieš vaiko gimimą.
Tačiau to, ko nežino, šokėja pasiklausia kolegų, ir pedagoginis darbas sklandžiai klostosi.
Kodėl Katerina skubėjo vytis įsibėgėjusio karjeros traukinio?
„Šį sprendimą priėmiau ne viena, nes be mamos ir sesers pagalbos nebūčiau galėjusi taip greitai išeiti į darbą.
Aš nusprendžiau, kad geriau dirbti nei nedirbti. Man patinka darbas kolegijoje, todėl būtų kvaila praleisti tokią galimybę“, – patikino K.Voropaj.
Katerinos motina Marina, turizmo agentūros darbuotoja, ir vyresnioji sesuo Ksenija, Vilniaus universiteto dėstytoja, įsikūrusios skirtingose Vilniaus vietose.
„Aš gyvenu tarp mamos ir sesers – pusiaukelėje.
Kiekvienas mėnuo prasideda grafikų derinimu, tai yra jos dažniausiai suderina savo darbo grafikus su mano ir pagal jį prižiūrime mažylį“, – šypsodamasi pasakojo K.Voropaj.
Kūdikio priežiūros komandoje – taip pat ir aktorius R.Rudokas. Su mylimuoju Katerina juokais sudarė dar vieną grafiką.
Pagal jį tėvui dažniausiai tenka su vaiku bendrauti vakarais, o rytais apie sūnų visada sukasi ji pati.
Išvykusi į kolegiją K.Voropaj pasineria į darbą, mintys tik apie tai sukasi.
Ji karštligiškai neskambinėja artimiesiems, kad pasiteirautų apie kūdikį, nes žino, kad vaikas jaučiasi saugus. O tai jai yra svarbiausia.
„Manęs dažnai bendradarbiai klausia, ar turiu gerų draugų. Kam tie draugai ir draugės, jeigu turiu nuostabią mamą ir seserį?
Mes – ne tik darni komanda, bet ir geriausios draugės“, – šeimos narių palaikymu džiaugėsi į darbų karuselę įsisukusi buvusi televizijos projektų dalyvė.
Žvitrių akių K.Voropaj turi lenkų, rusų, estų, baltarusių kraujo. Mat genealoginio medžio šaknys driekiasi ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse.
Tačiau pati Katerina gimė Vilniuje, rusakalbių šeimoje. Ji su seserimi lankė mokyklą, kurioje pamokos dėstomos rusų kalba. Lietuviškai Katerina pradėjo kalbėti tuomet, kai nutarė lankyti šokius.
„Šokti pradėjau labai vėlai – būdama aštuonerių. Tuomet jau šešerių metų vaikai buvo gerokai pažengę šokių aikštelėje ir man mokytojai neprognozavo šokėjos ateities“, – prisiminė Katerina.
Tėvai judrią mergaitę norėjo užrašyti į šokių būrelį, kad ji būtų kuo labiau užsėmusi. Tačiau tam nereikėjo didelių pastangų, galima sakyti, kad šokiai susirado Kateriną.
Sykį Rusų dramos teatre Katerina su mama žiūrėjo vaikišką spektaklį, kuriame pasirodė ir šokantys vaikai.
Pirmiausia tai sudomino motiną, ji po renginio užkulisiuose pasiklausė, kur tie vaikai lanko šokių pamokas.
Paaiškėjus, kad jie – iš Vilniaus sportinių šokių klubo „Ratuto“, kuriam vadovauja žinomi treneriai Virginijus ir Aušrelė Visockai, motina Kateriną ten ir nuvedė.
„Nors nebuvo reikalaujama, mama manęs paprašė paruošti savo šokį, kurį pašokčiau treneriams. Sušokau rokenrolą, A.Visockienė kantriai pažiūrėjo“, – pirmą žingsnį į šokių pasaulį prisiminė Katerina.
Dabar ir pati Katerina turi savo mokinių, kuriuos moko sportinių šokių žingsnių. Jos pamokas lanko moterys bei suaugusiųjų poros.
Šokėja ir šokio pedagogė neabejojo, kad jos pasirodymai televizijos projektuose tuo atžvilgiu jai buvę labai naudingi: „Didžioji dalis mokinių atėjo į mano šokio pamokas dėl to, kad anksčiau mane matė per televizorių.“
Tačiau visagalė televizija pakeitė ir K.Voropaj asmeninį gyvenimą.
2010 metais Katerina susipažino su aktoriumi R.Rudoku, kai abu su skirtingais partneriais sukosi televizijos projekte „Šok su manimi“.
Ne viena trisdešimtmetė svarsto, kad sulaukusi tokio amžiaus dar ne viską turi ar per mažai pasiekė.
Tačiau K.Voropaj turi viską: ir darbą, ir kūdikį.
„Negalėčiau skųstis savo gyvenimu – šiuo laikotarpiu turiu viską, ko norėjau. Anksčiau įsivaizdavau, kad iki trisdešimtmečio galėčiau turėti du ar tris vaikus. (Juokiasi.)
Aš tikiuosi, kad Dievulis man padovanos ir antrą vaiką, kai bus tinkamas laikas“, – svajojo šokėja.
Kalbant apie darbą, K.Voropaj taip pat jį turi tokį, kokio norėjo. Tokį gyvenimo etapą moteris norėtų ilgai išlaikyti, nes tai vyksta pagal jos planą.
Akivaizdu, kad Katerinai pasisekė suderinti karjerą ir motinystę.
– Kiek Ramūnas prisideda prie sūnaus priežiūros? Ar jį įtraukėte į šeimos moterų, kurios pasikeisdamos rūpinasi Rojumi Patriku, grafiką? – apie mylimąjį paklausiau K.Voropaj.
– Nėra taip, kad jis vaiką žiūri kuriomis nors dienomis. Mes tarpusavyje pasiskirstėme paros laiką.
Todėl vakarai būna tėčio. Ramūnas irgi daug dirba, jam nėra galimybės visą dieną būti su vaiku.
– Kūdikio turbūt nebežindote?
– Gaila, jau ne. Kai pradėjau dirbti, teko nutraukti maitinimą krūtimi.
Bet iki pusės metų jį maitinau savo pienu.
– Būdama darbe dažnai galvojate apie sūnų?
– Ilgiuosi, bet nebūna, kad pradedu rūpintis. Visada esu rami, kad jam viskas gerai, kad jis – saugioje vietoje. Darbas padeda atsikvėpti ir su naujomis jėgomis grįžti į šeimą.
Ir vaikas turi justi laisvę, ne tik nuolat būti su mama. Ir savęs nenorėčiau apriboti vien tuo, kad dabar esu vien mama. Norėčiau truputėlį išlikti moterimi ir dėstytoja.
– Šįmet pavasarį R.Rudokui, kuriam buvo per sunki praeityje įgyto būsto paskolos našta, teismas leido bankrutuoti. Kaip bankrotas atsiliepė jūsų porai?
– Tai yra Ramūno reikalai, į kuriuos aš nesikišu.
Tai su manimi nesusiję, nežinau buvusios situacijos ir nelendu ten.
– Ar planuojate su Ramūnu kelti vestuves?
– Vestuvių neplanuojame. (Šypsosi.) Kaip bus, taip bus. Nemanau, kad Ramūnui reikalingos vestuvės.
– O jums?
– Viskam savas laikas. Jeigu ateis tas laikas, bus vestuvės. Jeigu neateis, bus, kaip bus.
– Užsiminėte, kad norėtumėte auginti daugiau vaikų. Ramūnas irgi norėtų?
– Ramūnas – mano mylimas vyras, aišku, vaikų norėčiau susilaukti nuo mylimojo.
Jam mūsų sūnus – trečias vaikas, Ramūnas dar turi dvi dukrytes.
Jam, kaip vyrui, greičiausiai atžalų jau pakanka. (Juokiasi.)
– Juolab turi ir sūnų, apie ką svajoja dažnas vyras.
– Manau, kad tai – viskas, apie ką jis anksčiau galėdavo pasvajoti. Bet mes planuojame vienaip, o Dievas iš mūsų juokiasi.
– Jūs esate laiminga su Ramūnu?
– Nesigailiu nė dėl vienos dienos, pragyventos kartu. Man gera su juo gyventi, įdomu. Manau, mes labai gerai suprantame vienas kitą. O tai yra labai svarbu.
– Laimei neturi reikšmės judviejų amžiaus skirtumas, praeityje buvę jo santykiai?
– Manęs nedomina tai, kas buvo iki pažinties su manimi. Kuo mažiau žinau, tuo mažiau skauda galvą. Mano tokia pozicija. Aišku, gal nelabai malonu, tad stengiuosi neskaityti, neklausyti, jeigu kyla kokių nors kalbų apie jį.
– Kaip judu susipažinote?
– Šokių projekte. Šokome su skirtingais partneriais, bet turėjome bendrą choreografą Artūrą Kryžių.
Vieną dieną Ramūnas paskambino man ir paprašė pagalbos – kad aš su juo padirbčiau repeticijoje, nes Artūras neturėjo laiko. O gal čia buvo tiesiog pretekstas pabendrauti. (Šypsosi.) Taip mes pradėjome bendrauti.
– Turbūt ne iš karto užsimezgė draugystė?
– Ne žaibiškai, bet dar projektui nesibaigus pradėjome daugiau laiko skirti vienas kitam.
– Kuo jis papirko? Ar dovanoja gėlių?
– Gėlių nedovanoja. Per tuos kiek daugiau nei penkerius metus nesu iš Ramūno gavusi gėlių, nes jis jų tiesiog nemėgsta.
– Su juo turbūt linksma gyventi?
– Nuobodžiauti tikrai netenka. Jis – labai įvairiapusiškas. Kaip vyras jis gana emocionalus.
Greičiausiai santykiuose aš esu vyras, o jis – prie tos silpnosios pusės. (Juokiasi.) Bet, aišku, kai reikia, jis būna labai griežtas ir tvirto charakterio. Manau, gal aš truputį jį išlepinau.
– Ar pasibaigus šokių projektams kada nors šokote kartu?
– Kartais namie pašokame.
Televizijos projektuose lydėjo sėkmė
K.Voropaj – viena iš nedaugelio šokėjų, televizijos projektuose dalyvavusi net šešis kartus. Šokėja dalyvautų ir vėl, jei tik prodiuseriai pakviestų.
„Tai – saviraiška, kai gali išreikšti savo idėjas šokių aikštelėje. Juk varžybose etiudinių šokių su scenarijais nėra, ten šoki sausą choreografiją. O tokie projektai leidžia atsiskleisti kaip režisierei“, – apie patirtį televizijoje pasakojo Katerina.
Katerina – kone nuolatinė projektų „Šok su manimi“ dalyvė. 2010-aisiais K.Voropaj ir atlikėjas Donatas Montvydas tapo šio projekto nugalėtojais (nuotr.) ir pasidalijo 10 tūkstančių eurų (tuomet apie 35 tūkst. litų) prizu.
„Vieną rytą pabudau ir pasitikrinusi banko sąskaitą išvydau, kad ji pasipildė beveik 18 tūkstančių litų. Tuo metu buvo sunkus finansinis etapas, tai tie pinigai labai pravertė buitiniams reikalams“, – prisiminė Katerina.
2011-aisiais televizijos šou „Šok su manimi“ K.Voropaj pasirodė su dainininku Deiviu (Deividu Norvilu). Jie liko treti.
2012-aisiais Katerina šiame projekte šoko su dainininku Juozu Butnoriumi, taip pat užėmė trečiąją vietą. Už televizijos šou iškovotas trečiąsias vietas poros buvo apdovanotos rėmėjų prizais – parduotuvių čekiais, kvietimais į grožio centrą.
Katerina dalyvavo ir pirmajame „Lietuvos šokių dešimtuke“ 2006 metais. Šiame televizijos projekte ji ant parketo sukosi su savanoriu dalyviu, mediku Vaidu Kukarėnu ir užėmė trečiąją vietą.
Antrajame „Lietuvos šokių dešimtuke“ 2007-aisiais K.Voropaj pasirodė su kompozitoriumi ir dainininku Stanislavu Stavickiu-Stano, bet prizinės vietos neiškovojo.
2014 metais K.Voropaj su žinomu čiuožėju Aidu Rekliu varžėsi televizijos šou „Šokiai ant ledo“, tačiau pora į finalą nepateko.
