Jautrumas merginai virto diagnoze, dėl kurios pasmerkė net tėvas

23-ejų Paulina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) serga šizofrenija. Merginos likimas primena dramą – nuo vaikystės patirtos patyčios dėl įgimto jautrumo, tėvų skyrybos, tėvo patyčios dėl ligos ir kasdienybė ligoninėje.

123rf asociatyvi nuotr.
123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 19, 2016, 7:34 PM, atnaujinta May 18, 2017, 9:49 AM

Kaip gyventi, kai žinai, kad dėl šizofrenijos, padidėjusio jautrumo ir sąmonės aptemimų, niekada negalėsi būti tobula mama, o susilaukus kūdikio, nepavyks juo deramai pasirūpinti?

Pravardžiavo drebule

Paulinos vaikystė buvo graži ir niekuo neišsiskirianti iš kitų vaikų. Ji gyveno kartu su sese, tėvais ir seneliais. Šeima gyveno senelių name.

Tiesa, mergytė nuo pat vaikystės išsiskyrė iš kitų dėl padidėjusio jautrumo ir drebančių rankelių.

„Gimiau su drebančiomis rankomis. Pradinėse klasėse viskas buvo gerai. Su manimi bendraklasiai bendravo gražiai, tačiau nuo penktos klasės prasidėjo patyčios.

Visada išsiskyriau iš aplinkinių – buvau ramesnio būdo. Tiesiog kitokia. Visada bijojau išsiskirti iš žmonių minios. Kai vaikai pamatė, kad esu kitokia, ėmė mane skriausti.

Mane vadindavo drebule, pravardžiuodavo ir kitais žodžiais. Tai mane labai stipriai paveikė“, – pasakojo Paulina.

Po žinios apie tėvų skyrybas – depresija

Dar vienas smūgis – tėvų skyrybos. Šeima skirtingais keliais pasukti nusprendė tada, kai mergaitė ėjo į devintą klasę. Ši žinia Paulinai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, todėl tai sužinojusi ji patyrė šoką.

Mokytoja nesuprato, kodėl vieną dieną Paulina ėmė taip jaudintis, todėl pamokų metu ją išleido namo.

„Būtent tada man pirmą kartą prasidėjo depresija. Grįžusi namo nieko nenorėjau – tik gulėjau ir žiūrėjau į vieną tašką.

Nenorėjau valgyti, praustis, šukuotis. Taip išgulėjau penkias dienas. Atsikeldavau tik užkąsti ir vėl guldavausi.

Tada mane paguldė į ligoninę. Patekau į psichiatrijos skyrių. Ten buvau gydoma antidepresantais, man buvo taikomos psichologinės terapijos.

Tai, kad aš gulėjau ligoninėje, man labai padėjo. Dvejus metus po gydymo gyvenau ramų gyvenimą“, – pasakojo mergina.

Tėvas išjuokė dėl ligos

Tiesa, po dvejų metų vėl viskas pasikeitė. Prasidėjo patyčios. Paulina nebeturėjo jėgų ir sveikatos su tuo kovoti. Situacija dar labiau pablogėjo tada, kai Paulinai bendraklasiai ant galvos išpylė vazoną su žemėmis.

Jie matė, kad mergina kitokia, todėl nuolat juokdavosi. Patyčias paskatino žinia apie tai, kad ji yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje.

Daug kentėjusi mergina neįsivaizduoja kitokio gyvenimo nei dabar. Didžiąją metų dalį ji turi praleisti ligoninėse, kurioje stebima jos būklė, taikomas gydymas. Dabar Paulina taip pat gydoma ligoninėje.

Ten ji atsidūrė po eilinio nervinio pobūdžio priepuolio. Tada jai nesinorėjo valgyti, ji nieko nenorėjo matyti aplink.

„Nežinau, ar įmanoma išgydyti šizofreniją. Labai abejoju. Galima būtų bandyti elektros šoku, tačiau nežinia, ar po jo atsibusiu. O jeigu liksiu beprotė? Gali būti, kad gydytis būtų galima Norvegijoje arba Anglijoje, tačiau tuo nesidomėjome.

Mane nuolat slaugo viena mama. Po skyrybų tėvas visiškai nepadeda. Dar tik išsityčiojo, per dantį patraukė dėl ligos.

Mamai su manimi reikia labai daug kantrybės. Kai prasideda priepuoliai, nieko nesinori – nei valgyti, nei ką nors veikti. Kartais imu trankyti visus daiktus.

Kai priepuoliai nurimsta, pasilieka tik nervinis tikas – nuolat drebančios rankos. Dėl šizofrenijos man priklauso ir neįgalumas“, – pasakojo mergina.

Geriausias draugas – šuniukas

Dėl lėtinės psichikos ligos Paulina neturi nė vieno draugo – bendrauja tik su keliais žmonėmis, su kuriais susipažino ligoninėje.

Ji atvira sau – dėl tokios savo sveikatos ji niekada negalės gimdyti ir turėti vaikų. Nors yra vaisinga, bet su tokia liga ji negalės būti gera mama.

Kartais merginai aptemsta protas. Ji ima mėtyti šalia esančius daiktus. Mamai su Paulina reikia nemažai kantrybės.

Mergina neturi vilties pasveikti, tačiau dėl to ji nepasiduoda. „Man patinka gyvenimas, džiaugiuosi juo. Man gerą nuotaiką užtikrina šuniukas, kurį auginu. Jis man geriausias draugas. Taip pat esu dėkinga mamai, kuri mane prižiūri. Nors ji turi kitą vyrą, yra susituokusi, tačiau daugiausiai laiko skiria mano priežiūrai. Man tai labai svarbu“, – patikino savo tapatybę slepianti mergina.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: iš M. Drobiazko ir P. Vanago atimti valstybės apdovanojimai