Būdama 14 metų ji sužinojo, kad mamai rastas auglys ir bus atliekama krūties operacija.
„Dabar jau suprantu, kad tam, kas tą akimirką įvyko, puikiai tinka frazė iš žinomos Marijono Mikutavičiaus dainos „Trys milijonai“ – tiesiog „mes per vieną naktį dideli užaugom“. Visi – ir aš, ir brolis, ir tėtis“, – pasakoja Lina.
Suprato, kad mama laikė tris kampus
Nors mamos liga sutelkė šeimą, tuo pat metu pasidarė kaip niekada aišku, kad būtent mama laikė mažiausiai tris namų kampus: rūpinosi vaikais, buitimi, jai tekdavo ir didžiausia šeimyninių finansų dalis.
„Prisimenu, kaip mama, tuo metu 44 metų moteris, jau įkapes buvo pasiruošusi – užtikau sykį kambaryje besimatuojančią juodą kostiumėlį. Šmaikštavo, kad bus gimtadieniui, bet žvilgsnis išdavė, jog iš tiesų – nieko panašaus. Niekada vėliau vilkinčios tą „gimtadienio“ kostiumėlį jos taip ir nemačiau“, – pasakoja Lina, kurios mama sėkmingai išgyveno onkologinę krūties operaciją.
Nebeliko stabilių pajamų
Nerimas dėl šeimos ateities ypač išryškėjo kalbant apie finansinį stabilumą ir ateitį. Mama turėjo neblogai mokamą, kvalifikuotą darbą valstybės sektoriuje – tad pajamos buvo stabilios. Tuo tarpu tėtis bandė kurti savo verslą, kuris tuo metu reikalavo daugiau investicijų nei atnešdavo pelno.
„Paprasčiausi dalykai pasikeitė – staiga ėmiau negauti savo poreikiams ir mokyklinėms bandelėms skirtų 5 litų per savaitę. Paskui sužinojau, kad ir sąskaitos už butą tuo metu nebuvo mokamos. Tiesiog viskas tapo neaišku ir labai trapu“, – prisiminimais dalijasi Lina.
Dabar jau savarankiškai gyvenanti Lina apibendrina, kad ištikus ligai gyvenimas sustoja, tačiau nesibaigia – įsipareigojimai, rūpesčiai ir rutina lieka. Tik viskas prislegia gerokai stipriau, nes ima reikalauti neproporcingai daug jėgų.
Finansiniai saugikliai padeda sveikti
Tai patvirtina ir specialistai. Jų teigimu, finansiniai saugikliai ir žinojimas, kad bent jau dėl finansų nereikia rūpintis, ne tik stipriai išlaisvina, bet ir padeda sveikti.
Nerimas, depresija, pasikeitusi psichologinė būsena – neišvengiama kovos su liga dalis. Tačiau darbo turėjimas dažnai tampa ne paguodos ir stiprybės šaltiniu, bet priešingai – didesnio nerimo priežastimi.
„Kai suserga darbingo amžiaus moteris, bent kuriam laikui jos darbingumas yra sutrikdomas. Vėliau situacija klostosi labai skirtingai: ji gali tapti nedarbinga, iš dalies darbinga, o gal ir visiškai grįžti į darbus. Tačiau tai neišvengiamai atsiliepia ne tik psichologinei būsenai, bet ir šeimos finansams“, – sako onkologinėmis ligomis sergančias pacientes bei jų artimuosius konsultuojanti medicinos mokslų daktarė, Nacionalinio vėžio instituto psichologė-psichoterapeutė Giedrė Bulotienė.
„O jei kalbame apie dirbančias vienišas moteris arba mamas, kurios vienos augina vaikus, – tai jų nerimas būna itin didelis, nes jos labai dažnai būna pačios atsakingos už savo ir savo vaikų gerovę“, – pabrėžia G.Bulotienė.
Labiausiai nerimauja privataus sektoriaus darbuotojos
Anot jos, atsižvelgiant į tai, kokiame sektoriuje prieš sužinodama diagnozę dirbo – valstybiniame ar privačiame, moteris išgyvena skirtingą psichologinę būklę.
„Konsultuodama pacientes aiškiau matau, kad esama skirtumų. Moterys, kurios dirba verslo struktūrose, išgyvena daug didesnį nerimą ir jaučia mažesnį saugumo jausmą nei tos, kurios dirba valstybiniame sektoriuje. Atskira kategorija moterų – turinčios savo verslą. Nesvarbu – smulkesnį ar stambesnį verslą, tačiau šiai socialinei grupei priklausančių moterų nerimo lygis susirgus onkologine liga yra tarpinis tarp valstybinio ir privataus sektoriaus darbuotojų“, – įžvalgomis dalijasi psichologė-psichoterapeutė.
Specialistės teigimu, nerimas dėl ateities iš principo būdingas žmonėms, kurie išgirsta kritinės ligos diagnozę. Tačiau dirbančios moterys, ypač gyvenančios mieste, patiria didesnį spaudimą ir nerimą nei tos, kurios nedirba ir daugiausia laiko praleidžia namų aplinkoje.
Draudžiame daiktus, bet ne sveikatą
Kaip pastebi gyvybės draudimo bendrovės „Mandatum Life Lietuva“ pardavimo plėtros vadovė Inga Šakalienė, nors daugelis lietuvių žino, kad gali ne tik apdrausti artimuosius, bet ir patys apsidrausti kritinių ligų draudimu, ši galimybė palyginti menkai išnaudojama.
„Visi žinome, kokios šių dienų aktualijos: nemažai šeimų dažniausiai gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir neturi arba neišgali sukaupti santaupų nenumatytiems atvejams. Tai gali būti vieno iš šeimos maitintojų liga, trauma, neįgalumas, darbo praradimas ar netektis. Daugelis žino arba nujaučia, kad valstybės parama sunkių ligų atveju nėra didelė, tad šeima neišvengiamai susidurtų su finansiniais sunkumais mėgindama suderinti įprastus finansinius įsipareigojimus su išlaidomis moderniam gydymui“, – sako gyvybės draudimo bendrovės atstovė.
Draudimo statistika byloja, jog žmonės dažniau draudžia daiktus ir turtą nei savo ar artimųjų sveikatą ir gyvybę, o atėjus nenumatytiems pokyčiams nuo to stipriai nukenčia.
Pataria pasiskaičiuoti metines pajamas
„Visi žinome, jog sveikata – didžiausias turtas, bet apie tai, kad galime ja patys pasirūpinti, kažkodėl nesusimąstome. Mes tikrai galime padėti sau sveikti, atgauti jėgas po sunkių operacijų, galų gale užtikrinti, kad šeimos nariai bus aprūpinti ir nereiks nerimauti dėl darbo ar paskolų. Visa tai leidžia padaryti solidžios kritinių ligų draudimo išmokos. Mes patariame žmonėms pasiskaičiuoti, kokios yra jų metinės pajamos. Metinės arba dvejų metų pajamos turi sudaryti minimalią draudimo sumą, be to, reiktų nepamiršti ir pridėti draudimo sumą gydymui“,– teigia I.Šakalienė.
Medikai primena, kad nuo jauno amžiaus moterims ir vyrams reikėtų nepamiršti profilaktinių tyrimų – šiuolaikinė medicina gali užkirsti kelią ligai ankstyvose stadijose, o tai padidina galimybę išgyventi.
Stabdo klaidingi stereotipai
Lietuvoje populiarėja laisvai samdomo darbuotojo statusas, kuriuo dažnai naudojasi kūrybos sferoje dirbantys žmonės. Jų socialinė apsauga yra ribota, o sunkių ligų atveju – toli gražu nepakankama. Pavyzdžiai rodo, kaip, netikėtai užklupus sunkiai ligai, laisvai samdomus darbuotojus gelbėjo kritinių ligų draudimas.
„Man buvo išsėtinės sklerozės ataka. Dėl jos kelias savaites pragulėjau ligoninėje ir visą tą laiką nedirbau. Esu laisvai samdoma darbuotoja, nedirbau pagal darbo sutartį, todėl ir negavau jokios „Sodros“ pašalpos. Mintis, kad esu apsidraudusi kritinių ligų draudimu, palengvino padėtį, suteikė psichologinio komforto jausmą“, – pasakoja 37 metų žurnalistė, Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos valdybos narė Daiva Ausėnaitė.
Norėdama gauti draudimo išmoką, išėjusi iš ligoninės Daiva gyvybės draudimo bendrovei pristatė ligoninėje gautus išrašus, ir per kelias dienas jai buvo pervesta išmoka.
Gauta išmoka pranoko lūkesčius
„Draudimo suma, kurią gavau, mane labai patenkino. Nes ir pati kritinės ligos diagnozė turi savo įkainį, ir visus lovadienius priskaičiavo. Gauti pinigai leido man visą gydymosi laikotarpį laisvai ir ramiai gyventi“, – prisimena D.Ausėnaitė.
„Tai buvo labai didelė paspirtis, nereikėjo sukti galvos, kaip sumokėsiu už butą ir pan. Rūpesčių ir pokyčių tikrai daug, tai bent dėl pinigų nereikėjo rūpintis. Todėl aš ir kitus labai skatinu nepasiduoti stereotipams, baimėms ir apsidrausti gyvybės bei kritinių ligų draudimu. Manau, kad Lietuvoje žmonės dar nesuvokia, kiek daug toks draudimas gali jiems duoti“, – sako aktyvi žurnalistė.
Po pirmojo šoko pradeda sveikiau gyventi
Švedijos universitetinėje „Karolinskos“ ligoninėje onkologinius ligonius gydanti Laima Vaičiūnaitė liudija, kokią didelę įtaką gijimo procesui turi žmogaus reakcija ir nusiteikimas. Radioterapinį gydymą onkologiniams ligoniams taikanti L.Vaičiūnaitė kasdien kalbasi su švedai bei kitų tautybių pacientais. Jie pripažįsta, kad finansinis saugumas susidūrus su liga padeda išlaikyti šaltą protą, o gyvybės ir kritinių ligų draudimas prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
„Pirma reakcija visada būna – šokas. O toliau žmonės reaguoja skirtingai. Dažnai per daug ima į širdį. Savikontrolė yra labai svarbi vykstant gijimo procesui. Po sunkių ligų žmonės reguliariai atvyksta į medikų apžiūrą, o jų gyvenimo kokybės pokyčiai į gerąją pusę yra akivaizdūs: dauguma būna pradėję sportuoti, galvoja, ką deda į burną, atitinkamai gražiau atrodo, geriau jaučiasi, turi daugiau energijos, labiau paiso darbo ir poilsio režimo, daugiau laiko skiria ir sau, ir savo brangiems žmonėms, ramiau reaguoja į problemas“, – pasakoja Švedijoje onkologinius ligonius gydanti L.Vaičiūnaitė.
Pasak specialistės, sužinojus sunkios ligos diagnozę svarbu suimti save į rankas ir reaguoti neutraliai, neleisti emocijoms užvaldyti.
„Dauguma sunkių ir netikėtai užklupusių ligų yra pagydomos. O žmogaus emocinė ir psichologinė būsena yra didžiausia pagalbininkė arba priešė“, – sako lietuvė iš Švedijos „Karolinskos“ ligoninės.
Kuo jaunesnis – tuo pigiau
Gyvybės draudimo bendrovės „Mandatum Life Lietuva“ atstovė papildo, kad, palyginti su Lietuva, Vakarų Europos šalyse onkologinė liga yra tik diagnozė, nes ji aptinkama gerokai ankstesnės stadijos nei Lietuvoje.
„Paradoksalu, tačiau sergantys arba rizikos grupei priklausantys žmonės labiau linkę apsidrausti, kartais net pasiryžę mokėti didesnę kainą. Draudžiantis kuo jaunesniam ir sveikam apsauga kainuoja mažiau nei tam žmogui, kuris jau yra kamuojamas tam tikrų ligų. Sudarydami sutartį mes vertiname kliento riziką čia ir dabar: jei tai sveikas žmogus, kuris vėliau susirgtų, įmokos suma nedidėtų“, – sako I.Šakalienė.
Gyvybės, traumų ir kritinių ligų draudimas veikia kaip aukso vertės pagalvėlės, kurios suminkština gyvenime pasitaikančius smūgius.
„Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali įvertinti savo poreikius užpildęs poreikių anketą ir kartu su specialistu paskaičiuoti, kaip draudimo apsauga padėtų padengti konkrečiai jo asmeninę finansinę naštą„, – pataria „Mandatum Life Lietuva“ atstovė.