Marijampolėje gyvenanti Nijolė pasidalijo jaudinančia savo gyvenimo istorija. Ji atvėrė sielos žaizdas ir papasakojo, ką jai teko patirti, gyvenant su buvusiu vyru. Ji sako, jog trūko vos vieno žingsnio, kad šiuo metu dviejų vaikų mama būtų nužudyta.
Prie anytos gyveno ramiau
Pora santuokoje pragyveno 10 metų. Abiem tai antroji santuoka.
Kol anyta buvo gyva, užtarė marčią, gailėjosi jos ir net sakydavo: „Kai numirsiu, tau bus sunku, nes ne koks mano sūnus.“
Pirmoji žmona paliko jį, neištvėrusi patyčių ir apgavysčių, bet vyriškis mokėjo gražiai pašnekėti. Tad antroji, jau spėjusi patirti nuolat girtavusio pirmojo vyro smurtą ir abejingumą, norėjo tikėti, kad jai dar gali pasisekti gyvenime.
Nijolė antro vyro tėviškėje kūrė naują buitį, tvarkė aplinką, slaugė ir karšino anytą, pataikavo vyrui, iš kailio nėrėsi, kad tik gyvenimas būtų kitoks, nei buvo. Tačiau praėjus kuriam laikui pajuto, kad vyras, galbūt, jai neištikimas.
Grasino nušauti medžiokliniu šautuvu
Nuojauta pasitvirtino. Netrukus sužinojo, kad kitame mieste moteris pagimdė jam kūdikį, o po kurio laiko su ja susisiekė dar viena moteris, kuri prisipažino susitikinėjanti su jos vyru. Vyras tapo aršus, gėrė, smurtavo.
Vieną žiemos vakarą išstūmė ją į balkoną, kitą kartą grasino medžiokliniu šautuvu. Visa tai ji slėpė nuo vaikų, artimųjų, nes jai buvo gėda.
Kantrybė trūko, kai vyras sugalvojo jos atsikratyti. Įrengė 220 voltų įtampos laidus aplink nuosavą tvenkinį, išvyko iš namų ir paskambinęs paprašė žmonos, kad sugrįžusi po darbo nueitų prie eketės ir surinktų iššokusias žuvis.
Visa laimė, kad ją į namus po darbo pavežė brolis. Juodu iškvietė policiją. Po šio įvykio vyras terorizavo žmoną keletą dienų, o vieną vakarą būdamas neblaivus vėl pradėjo priekabiauti, įtartinai elgtis. Tad ji iškvietė policiją.
Smurtautojas kaltino auką
Pareigūnus (savo buvusius bendradarbius) vyras sutiko lauke ir pripasakojo jiems, kad moteris neblaivi, kenčia nuo depresijos ir pan. Policijos pareigūnai juo patikėjo, reikalavo, kad moteris pūstų į alkotesterį, liepė jai išeiti iš namų ir nepykdyti vyro.
Moteris negalėjo tuo patikėti. Kitą dieną nuvykusi į policiją parašė pareiškimą dėl smurto.
Prasidėjo teismo procesas, kuris trūko beveik dvejus metus. Net keista, kaip subtiliai galima viską pasukti norima linkme. Nors apie smurtą prieš moterį liudijo kaimynai, vaikai, bendradarbiai ir giminės, smurtautojas liko nenubaustas.
Teismai neįžvelgė jo elgesyje smurto požymių, o vyras bylos nagrinėjimo metu skundė žmoną darbdaviui, samdė įvairius tikrintojus, šmeižė, persekiojo, grasino. Nors kaltinimai nepasitvirtindavo, moteris jautėsi vis prasčiau. Dabar ji nebepasitiki teisėsauga.
Visą šį laikotarpį MSPC darbuotojai teikė jai pagalbą: padėdavo rašyti reikiamus dokumentus, aiškindavo gautų dokumentų ir teismų sprendimų turinį, lydėdavo į teismus, palaikydavo psichologiškai.
Nors moteris nesulaukė teisingumo, tačiau lig šiol užeina į MSPC, su dėkingumu kalba apie pagalbos svarbą ir mūsų darbuotojų atsidavimą darbui.“
