Trijų sūnų mama siekia, kad gerumas ir dosnumas išplistų tarsi virusas. O kad gražios kalbos nebūtų vien kalbomis, gerą pavyzdį ji rodo pati. Verslininkė vadovaujasi taisykle, kad jei turi kuo dalintis, tą privalai ir daryti.
Devynerius metus moterų klubui „Ad astra“ vadovaujanti verslininkė su bendramintėmis neatsisako ištiesti pagalbos rankos visiems, kas jos prašo ir organizuoja ne vieną prasmingą labdaros akciją. Tačiau labiausiai veiklios moterys stengiasi padėti patiems mažiausiems – kūdikių globos namuose pamirštiems mažyliams.
„Tie kūdikėliai negali savimi pasirūpinti, todėl ir norime jiems padėti. Visada pagalvoju apie savo sūnus, kurie auga laimingi, turi tėtį ir mamą. Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi gražioje šeimoje“, – sako I. Budrienė.
Surasti globėjų visiems globos namuose esantiems kūdikiams yra neįmanoma. Tačiau veiklios „Ad astra“ moterys nenuleidžia rankų. Jos jau du kartus surengė beglobių kūdikių krikštynų ceremoniją, kurios metu buvo pakrikštyti net devyni mažyliai.
„Smagu, kad dabar tie vaikučiai turi krikšto tėvelius, kurie prisimena, aplanko per gimtadienius, kitas šventes“, – džiaugėsi verslininkė.
Moteris stebuklu vadina tai, kad po pirmųjų krikštynų globos namuose, visi pakrikštyti kūdikiai per gana trumpą laiką buvo įvaikinti. Pasak I. Budrienės, tai tarsi įrodymas, kad visus pakrikštytus vaikus pradeda saugoti angelas sargas.
Krikšto tėvų pareigos atsakingos. Ne visi žmonės ryžtasi prisiimti šią atsakomybės naštą, kai kurie bijo prisirišti prie vaiko. Visgi I. Budrienė džiaugiasi, kad vis atsiranda norinčiųjų savo dėmesiu ir dovanomis dalintis su tais, kam to labiausiai reikia.
Ir pat verslininkė su vyru Dariumi prieš devynerius metus tapo kūdikių globos namuose gyvenusio Manto krikštatėviais. Dabar berniukas jau septynerius metus gyvena Budrių šeimoje ir globėjus šaukia mama ir tėčiu.
Inga su globotiniu dažnai lankome jo buvusias auklėtojas, draugus. Verslininkė tarsi gerasis Kalėdų senis kelis kartus per metus vaikams veža glėbius žaislų, balionų, kitų reikalingų daiktų. Tokiomis viešnagėmis ypač džiaugiasi Mantas. Persirengęs įvairiais kostiumais verslininkų globotinis pats noriai dalija dovanas savo likimo draugams.
„Visai neseniai Mantas man sako: „Mama, labai seniai buvome pas mano draugus ir auklėtojas“. Pažadėjau, kad prieš Kalėdas būtinai ten nuvažiuosime ir visus aplankysime“, – šypsosi verslininkė.
Moteris tiki, kad nudžiuginti kitus savo dėmesiu ar širdingomis dovanomis galima ne tik prieš Kalėdas. Dalintis gėriu būtina ištisus metus. Ir tam nebūtina turėti milijonų. Daug džiaugsmo kitiems gali suteikti ir maži darbai. O paaukoti vieną kitą eurą geriems tikslams gali didžioji visuomenės dalis.
„Gerus darbus reikia daryti visada, nes tai vienokiu ar kitokiu būdu su kaupu grįžta atgal“, – įsitikinusi verslininkė, prisidedanti prie ne vieno didelio paramos projekto. Tačiau pačiu didžiausiu savo projektu I. Budrienė vadina globotinio Manto auklėjimą. Moteris neslepia, kad ši užduotis nėra pati lengviausia, tačiau ji tiki, kad jiedviem su vyru pavyks Mantą užauginti doru žmogumi.
Dalintis su kitais, padėti tiems, kam labiausiai reikia – kaunietė verslininkė savo pavyzdžiu stengiasi užkrėsti ir savo šeimos narius, ir aplinkinius. Kiek Inga save prisimena, ji visada norėjo dovanoti džiaugsmą kitiems.
„Matyt, tai mano prigimtyje. Todėl kai kažkas manęs prašo padėti, negaliu atsisakyti“, – sako moteris.
Verslininkė tiki, kad visus gerus darbus reikia pradėti daryti nuo savęs. Todėl Budriams priklausančiuose baruose ir restoranuose laukiami net ir tie, kurie už valgį ne visada gali susimokėti. Juk jei esi sotus, negi gaila pasidalinti su kitu – šia taisykle vadovaujasi kauniečiai verslininkai.
Moteris tiki, kad tokia pagalba, konkretūs darbai – geriausia parama. Štai po kelių dienų I. Budrienė į Molėtų rajoną veš savo sūnų nebenaudojamą dviaukštę lovą berniukams, kuriems tos lovos daug labiau reikia nei jos atžaloms.
„Dauguma mūsų turime per daug. Dažnai prasisuku pro savo spintas ir surenku nebenešiojamus drabužius. Atiduodu juos savo darbuotojų šeimoms. Jiems tie drabužėliai suteikia labai daug džiaugsmo, o pas mane jie tik dūla“, – pasakojo kaunietė.
Moteris džiaugiasi, kad dėl jos plačios širdies ir noro dalintis su kitais, nė kiek nepriekaištauja sutuoktinis. Inga tiki, kad tėvai, padėdami kitiems, rodo gerą pavyzdį savo vaikams.
„Vaikai turi matyti, kad nors ir maža dalele, kiekvienas gali prisidėti prie kasdien daromų stebuklų. Vaikai turi pajusti, kad prisidėti prie kito laimės yra smagu, o dalintis – gera“, – sako I. Budrienė.
