Nušvilpė vestuves
Tačiau Marcelio draugai iš mažo Prancūzijos kaimelio Puy-Saint-Pierre kuždėjosi, kad ši 67 metų vyro santuoka su 42-mete moterimi bus jam pražūtinga, rašo portalas „The Sun“. Jie įtarė, kad nekilnojamojo turto agentė Sandrine viską kuo puikiausiai paskaičiavo, kad ji – aukso ieškotoja, ištekėjusi už ūkininko dėl jo valdomų žemių Alpėse. Ir vestuvėse bičiuliai nesusilaikė – ceremoniją lydėjo garsus jų švilpimas.
Vietos meras, kuris sutuokė jaunuosius, net turėjo trenkti kumščiu į stalą, kad svečiai kiek nurimtų, ir jis galėtų tęsti ceremoniją. Tačiau jo pastangos nutildyti svečius truko neilgai. Neilgai trukus atrodė, kad kone visa Prancūzija gaudžia dėl jaunos moters motyvų – visi spėliojo, kodėl ji ištarė „Taip“ Marceliui.
Nuo vestuvių 2011-aisiais praėjus 7 mėnesiams, jaunamartė, norėdama visiems įrodyti savo palankumą vyrui, net įrašė jam meilės dainą. Dainos vaizdo klipas turėjo visus užčiaupti – čia buvo pavaizduotas ištaigingos ir stilingos paryžietės virsmas jaukia namų šeimininke. To priežastis – begalinė meilė savo vyrui.
Įraše Sandrine pavaizduota savo naujame gyvenime, tarp sniegu padengtų kalnų ir piemenų trobelių, vilkinti spindintį baltą drabužį. Marcelis čia taip pat pasirodo – tik jis vaizduojamas iš nugaros ar dėvi gobtuvą, o jo veidas šiek tiek pasimato tik pabaigoje, kai pora bučiuojasi.
Alpių atsiskyrėlis, iki santuokos gyvenęs „kaip lokys“ trobelėje be elektros ir vandens iš čiaupo, paslaptingomis aplinkybėmis žuvo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo nufilmuotas dainos vaizdo įrašas.
Tačiau tik šią savaitę, praėjus daugiau nei 4 metams po Marcelio mirties, pasaulis sužinojo, kas nutiks jo nekilnojamam turtui.
Nepavyko įtikinti parduoti
Ši keista istorija prasidėjo prieš penkerius metus, kai Sandrine kaip nekilnojamojo turto agentė atkeliavo į kaimą. Jos tikslas buvo įtikinti garbingo amžiaus vyrą parduoti savo turtą – žemę ir penkias piemenų trobeles.
Slidinėjimo kurorto pašonėje esančios trobelės – o tiksliau žemė, ant kurios jos stovi, verta milijonų. Vis dėlto Sandrine tuomet nepavyko įtikinti Marcelio atsisakyti savo turto, nors vyrą ji tuomet pamalonino ir vakarienėmis restoranuose, ir paplūdimyje.
Šiandien akivaizdu, kad vis dėlto ekscentriškas jaunikis, kuris po apylinkes važinėdavosi dviračiu su mirksinčiais policijos švyturėliais ir tikino besikalbąs su ateiviais, buvo sužavėtas jaunos moters lipšnumo ir dėmesio. Tada ir buvo paskelbta žinia, išvertusi kaimą iš klumpių – Alpių atsiskyrėlis veda jaunąją agentę.
Sandrine vėliau pasakojo, kaip jų santykiai iš pagalbos nekilnojamojo turto reikalais išaugo į meilę. „Jis turi tris namus su gyventojais, kurie nemoka nuomos mokesčio. Aš jam padėjau šiuo klausimu ir tuomet jis pasipiršo“, – kalbėjo apsukri moteris.
Tačiau kaimo žmonės jautė, kad šioje istorijoje kažkas ne taip. Jie buvo pasipiktinę, kad jauna moteris apgaus jų keistą, bet geraširdį ir malonų kaimyną.
Viena palaikančiųjų grupė net vietos laikraštyje išspausdino žinutę, kurioje kėlė tokių vestuvių naudos klausimą. O per vestuvių ceremoniją svečiai švilpė ir baubė. Visi puikiai pažinojo Marcelį ir įtarė, kad jaunoji Sandrine turi savų kėslų, kurie tikrai vedini turto ir pinigų, bet ne meilės. Visi žinojo, kad moteriai rūpi tik vyro turtas.
Net miestelio meras, kuris sutuokė porą, taip abejojo Sandrine motyvais, kad paprašė policijos ja pasidomėti. Sandrine tuomet sakė, kad dėl to jaučiasi kaimo „išduota ir pažeminta“.
Po vestuvių vienoje prancūzų pokalbių laidoje moteris sakė: „Žmonės manė, kad už Marcelio aš ištekėjau dėl pinigų ir turtų. Tai visai nėra mūsų santuokos priežastis. Mes esame įsimylėję. Kodėl žmonės nepalieka mūsų ramybėje? Mes norime kartu gyventi. Ir taškas“.
Žuvo automobilio avarijoje
Tačiau po vestuvių jaunamartė nepersikėlė gyventi į piemenų trobelę su išdužusiais langais ir šiukšlinu kiemu.
„Marcelis yra seno kirpimo žmogus, tarsi iš priešistorinių laikų. Aš – tikra paryžietė. Čia ir gyvenu. Tačiau aš aplankau savo vyrą visada, kai tik galiu. Noriu jį matyti ir priversti jį šypsotis“, – sakė ji.
Marcelis dažniausiai laikėsi tylos. Tačiau 2012-ųjų birželį, praėjus trims mėnesiams po vaizdo klipo filmavimo, vietos laikraščiui jis praskleidė savo vestuvių paslapties šydą. Jis prasitarė, kad jau kurį laiką nieko negirdėjo iš savo jaunosios žmonos ir pridėjo: „Bijau viską prarasti...“
Tų pačių metų lapkritį 68 metų ūkininkas žuvo automobilio avarijoje. Vairuotojas ir kitas keleivis automobilyje buvo Sandrine draugai. Abu jie išgyveno po to, kai esant rūkui Marcelio automobilis nugarmėjo į tarpeklį.
Tyrimo ėmėsi vietos žandarmerija. Vėliau vairuotojas net buvo teisiamas už žmogžudystę, tačiau jis buvo išteisintas.
500 gyventojų turinčio kaimo žmonės masiškai susirinko į Marcelio laidotuves, tačiau drama čia nesibaigė. Marcelio našlė, apsirengusi juodais drabužiais, per laidotuves bandė kartu su vyru gultis į kapą.
Paliko testamentą
Pagal Prancūzijos įstatymus, visus Alpių atsiskyrėlio turtus turėjo paveldėti gedinti jo našlė. Dar prieš dulkėms nusistovint ant ūkininko kapo, moteris nuomininkams pareiškė, kad jie taps benamiais – turės apleisti trobeles. Vietos gyventojams atrodė, kad Sandrine laimėjo.
Tačiau kitais metais paaiškėjo, kad Marcelis juodu ant balto išdėstė savo valią – jis paliko testamentą. Savo pinigus ji paliko pusseserei, o trobeles – esantiems nuomininkams. Sandrine negavo nė cento.
Pasirodo, Alpių atsiskyrėlis nebuvo toks naivus, kokį jį manė esant kaimynai. Testamentas buvo parašytas likus vos kelioms savaitėms iki fermerio mirties. Tačiau pastaruosius trejus metus Sandrine stengėsi dokumentą užginčyti teismuose.
Ji tvirtino, kad tai – ne jos vyro rašysena, o ji yra pasitikėjimo auka, kad naujieji paveldėtojai dokumentą suklastojo.
Tačiau šią savaitę atskriejo žinia, kad prokuroras atmetė visas Sandrine pretenzijas, panaikino visus jos skundus ir taip padėjo tašką šioje istorijoje. Buvo patvirtinta, kad testamentas parašytas Marcelio ranka. Sandrine liko be sudilusio skatiko. Pati moteris su žiniasklaida bendrauti atsisakė.
