Būdama 21-erių Indrė ištekėjo už šešeriais metais vyresnio vyro ir jau atrodė – laimės paukštė pagauta. Tačiau vos po kelerių santuokos metų vyras mirė nuo širdies nepakankamumo.
Vos 23 metų moteris jau buvo našlė su dvejų metų sūnumi Jonu ant rankų. Bet tai buvo tik nelaimių grandinės pradžia.
Dabar I.Šimaitytė-Kvedarienė deda milžiniškas pastangas, kad neįgalus sūnelis Joris, kurio susilaukė su antruoju sutuoktiniu, būdamas septynerių metų imtų žengti pirmuosius žingsnius.
Vos gimusiam berniukui genetikai nustatė itin retą Wolfo-Hirschhorno sindromą – apsigimimą su vadinamąja kiškio lūpa, vilko gomurį, protinį atsilikimą, sutrikusią raidą.
Nors įprastai 7 metų vaikai žygiuoja į mokyklą ir yra itin smalsūs, Indrės sūnus – kitoks. Jam iki šiol reikia sauskelnių, berniukas valgo tik trintą maistą.
Tačiau net tokios skausmingos patirtys neišmušė Indrės iš vėžių. Drabužių dizainerė tvirtino, kad kiekvienas gyvenimo periodas – savotiška pamoka, leidžianti dar įnirtingiau siekti kūrybinių svajonių.
Augindama neįgalų Jorį, kurio išvaizda ir elgesys primena vos vienų metų vaiką, Indrė prisipažino: jeigu ne kūrybinis darbas mados pasaulyje, ji greičiausiai būtų neįveikusi šio likimo siųsto išbandymo.
„Joris gimė 28 savaičių. Jau vien tai, kad gimė anksčiau, man kėlė stresą. Nors tik pagimdžius medikai man nieko konkretaus nepasakė.
Bet tai, kad man parodė tik kūdikio akytes, sukėlė įtarimų. Vėliau pamačiau apsiverkusią savo mamą, kuri buvo su manimi ligoninėje“, – prisiminė moteris ir pridūrė nuo pat nėštumo pradžios jautusi nerimą.
Sužinojus, kad pirmosiomis Jorio gyvenimo akimirkomis medikai turi kovoti už jo gyvybę, Indrę ištiko šokas, o iš akių nedingo ašaros.
Juk ji tikėjosi, kad vaikelis gims sveikas, o ji bus pati laimingiausia mama.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
