„Buvo visko – bėgdavau iš namų, kai būdavo labai šalta, nes bijodavau tėvų reakcijos. Gyvenau pas draugę, kai neturėjau kur eiti.
Nei tėvai, nei broliai su sese negalėjo suprasti, kad esu homoseksualus. Nors, atvirai pasakius, visada galvojau, kad būtent tėvai yra tie žmonės, kurie savo vaiką priims visada ir visomis aplinkybėmis.
Vis dėlto dabar aš esu labai laimingas. Gyvenu su metais vyresniu draugu Martynu ir jo mama. Mes puikiai sutariame – gyvenimas nušvito kitomis spalvomis“, – pasakojo viename prekybos centre Vilniuje dirbantis Benas.
Mokykloje patyrė patyčias
Kada vaikinas suvokė, kad yra homoseksualus ir jo netraukia merginos?
„Suvokimas, kad esi homoseksualus – nėra pabudimas iš sapno. Aš labai keistai jaučiausi nuo pat vaikystės. Pats kartais nesuprasdavau, kodėl man puikiai sekasi bendrauti su merginomis, tačiau tuo pačiu patinka bendrauti ir su vaikinais.
Kai man buvo 12 metų, jau tada kilo įvairūs klausimai dėl orientacijos, tačiau tada mokykloje nebuvo švietimo ta tema, niekas apie tai nekalbėjo. Bendraklasiai ir kiti mane pravardžiuodavo, šaipydavosi“, – pasakojo vaikinas.
Susiję straipsniai
Jis prisiminė nuo vaikystės iš aplinkinių išsiskirdavęs apranga – aptemptos kelnės, kitokie batai.
Vis dėlto vaikinas niekada neleido savęs žeminti, pakovodavo už save. Benas prisiminė, kad nors bandė gintis, mokykloje vis tiek buvo ne kartą sumuštas, o Kaune, Laisvės alėjoje, vaikinui sulaužė nosį.
Tėvai uždengia vaikams akis
Kai vaikinui suėjo 17, jis atvyko gyventi į Vilnių. Čia jam gerokai ramiau, niekas nekimba dėl orientacijos.
Susiję straipsniai
„Kauno Laisvės alėjoje buvau su sulaužyta nosimi, suspardytas. Tą įvykį išprovokavo mano apranga, bet ne kažkokie ištarti mano žodžiai. Aš niekam nieko nesakydavau. Atsimenu, tada atsisėdau ant suolelio, o vienas vaikinas, priėjęs prie manęs pažiūrėjo ir trenkė. Jokios provokacijos iš mano pusės nebuvo“, – atvirai kalbėjo vaikinas.
Kai Vilniuje su draugu Martynu vaikinas eina susikibęs už rankų, jam tenka girdėti, kaip tėvai vaikų prašo užsidengti akis ir nežiūrėti į mus.
Kartais pasitaiko tokių, kurie pakelia nykštį į viršų ir išreiškia palaikymą mūsų atžvilgiu. Tai buvo ir tada, kai Martynas nešė Beną ant rankų.
„Normalu, kad yra įvairių nuomonių. Kuo daugiau reakcijų, tuo geriau. Aš esu tas žmogus, kuris mėgsta maištauti, tačiau, jokiu būdu, nepiktybiškai“, – šypsojosi Benas.
Gyvena su draugu ir jo mama
Jis prisimena, jog paauglystėje turėjo minčių apie savižudybę. Kai jam suėjo 15, vaikinas skaitydavo straipsnius apie nusižudžiusius paauglius ir vis galvodavo, kad, galbūt, tai gali būti išeitis. Dabar jis džiaugiasi apsisprendęs gyventi ir nepasiduoti negatyvioms emocijoms.
Palikęs tėvų namus tada 17-metis vaikinas gyveno pas draugę, lankė mokyklą ir labai stengėsi gerai mokytis. Vis dėlto jam buvo sunku sukoncentruoti dėmesį, nes mintyse vis išnirdavo prisiminimai apie pykčius su tėvais.
Niekada su merginomis santykių neturėjęs Benas šiuo metu gyvena su draugu Martynu ir jo mama. „Visiškai nebendrauju su savo tėvais, tačiau pykčio ar pagiežos tikrai nejaučiu. Iš mano pusės nėra jokių jausmų.
Su savo mylimu žmogumi esu laimingas. Viliuosi, kad taip bus ir toliau“, – pokalbį baigė Benas.
Meilės dieną – homoseksualų tuoktuvės
Vasario 14-ąją Vilniuje prie Seimo Lietuvos liberalus jaunimas, švęsdamas meilę, pakvietė vienai dienai pamiršti galiojančius įstatymus, nustatančius, jog santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris.
Nepriklausomybės aikštėje jie pakvietė visus mylimus ir mylinčius susijungti santuokos saitais.
Kad visos jaunavedžių svajonės po vasario 14-osios būtų išgirstos, po santuokos ceremonijos dalyviai žingsniavo į Teisingumo ministeriją, kurioje išsakė Lietuvos liberalaus jaunimo poziciją dėl partnerystės, nepaisančios lyties, Lietuvoje įteisinimo.