Tokie šaudymai į iš anksto pastatytus taikinius dažniausiai rengiami po atviru dangumi. Scenos primena vaizdus iš senų vesternų: susirinkę dalyviai būna apsirengę senoviniais kaubojiškais drabužiais, atkuria kino filmuose matytas veiksmo scenas, šaudo į taikinius iš senovinių ginklų – dar iki 1870 metų gamintų kapsulinių revolverių kopijų.
Nuo vaikystės ginklais bei šaudymu susidomėjęs R.Sartatavičius iki šių dienų yra neabejingas šiai aistrai.
Būdamas vos devynerių metų jis jau turėjo iš medžio išdrožtą revolverį, kurį jam padirbo kaimynas. Kiemo draugus jis pranoko būdamas dvylikos metų, kai giminaičiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiuntė žaislinį kaubojišką revolverį su dėklu ir diržu, kurie atrodė kaip tikri.
Vyrą nuolat lydėjo ne tik žaidimai su ginklais, bet ir vesterno stiliaus literatūra.
Ričardas vaikystėje yra perskaitęs kone visas populiariausias šios tematikos knygas.
Vaikystei pasibaigus pomėgis širdyje išliko: „Kai turėjau galimybę, įsigijau ginklą savigynai, o vėliau įstojau į Praktinio šaudymo asociaciją. Išmokęs valdyti ginklą dalyvaudavau praktinio šaudymo varžybose, kurių metu būdavo imituojamos realios situacijos. Šiose varžybose dalyvaudavo ir pareigūnai bei kariškiai, tik profesionalų kategorijoje.
Vėliau bičiulis pasiūlė išmėginti šaudymą naudojant dūminį paraką. Man labai patiko. Mūsų entuziastų grupė pamažu didėja“, – patikino Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.
Ši veikla laisvalaikiu leidžia jam atsikvėpti nuo darbų ir pamiršti rutiną.
Vesterno stiliaus šaudymo varžybos Lietuvoje per metus organizuojamos kelis kartus. Jų metu susirenka entuziastai iš įvairių miestų. Retsykiais atvyksta ir „kaubojai“ iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.
Organizatoriai parenka varžybų temą pagal kokį nors vesterną, išdėsto taikinius, vaizduojančius filmo scenas.
„Pavyzdžiui, vienoje rungtyje reikia joti ant žirgo ir šaudyti į taikinius. Tuomet užšoki ant medinio ristūno ir šaudai, – šypsojosi Ričardas. – Kitoje rungtyje jau sėdėdamas supamojoje kėdėje ar iš kitokios pozicijos šaudai, kaip nurodyta rungties scenarijuje.
Tai – savotiškas suaugusiųjų žaidimas. Kuo realiau pateikiami filmų epizodai, tuo smagiau įsijausti į tam tikras scenas. Tai tampa savotišku teatru.
Varžybose labai svarbu būti greitam ir taikliam. Tik tada galima išsiveržti į priekį ir negauti baudos taškų“, – pasakojo buvęs žurnalistas.
Per varžybas, kurios nukelia į XIX amžių, pageidautina būti apsirengus to laiko Laukinių Vakarų dvasią atitinkančiais drabužiais.
Tam puikiai tinka skrybėlės, džinsai, kaubojiški marškiniai ir liemenės. Skrybėlę R.Sartatavičius įsigijo viešėdamas Prancūzijoje, o kaubojiškus marškinius atsivežė iš kaubojų tėvynės – Jungtinių Amerikos Valstijų.
Draugai ir artimieji žino, kuo visada galima pradžiuginti Ričardą ir ką parvežti lauktuvių, – vesternų gerbėjui tinka visa kaubojiška simbolika.
Vesternas yra įvairių meno rūšių, labiausiai kino ir literatūros, žanras. Vesternų veiksmas vyksta antrojoje XIX amžiaus pusėje Amerikos Laukiniuose Vakaruose, o jų istorijose dažniausiai pasirodo indėnai, banditai, kaubojai, teisininkai, nusikaltėliai ir kareiviai.
R.Sartatavičius pripažino – jo pomėgis nėra itin pigus. Nemažai kainuoja pasirengimas kiekvienoms varžyboms – be privalomo dalyvio mokesčio, reikia aprangos, amunicijos.
Taip pat reikia turėti ir ginklų, su kuriais galėtum dalyvauti, – jų kainos taip pat nėra mažos.
Dūminio kapsulinio revolverio kaina prasideda nuo 300 eurų ir gali siekti 800 eurų ar daugiau. O tokių revolverių reikia turėti kelis.
Taip pat reikalingas juodasis parakas, kulkos, kurias galima pirkti arba išsilieti patiems, kiti priedai.
Ričardas yra apskaičiavęs, kad vieno šūvio kaina – apie 50–70 euro centų, o per varžybas iššaunama iki 60 ir daugiau kartų. Po varžybų ginklus būtina išardyti iki smulkiausios detalės, išvalyti ir vėl surinkti. Nors tam reikia nemažai laiko ir įgūdžių, Ričardui tai prilygsta savotiškai meditacijai.
Šaudymas vesterno stiliumi R.Sartatavičių išmokė susitelkti. „O tik gebėdamas tai daryti sugebėsi pasiekti pačių geriausių rezultatų“, – įsitikinęs naujasis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius.
Itin vyrišką pomėgį spėjo pamėgti ir 28 metų Ričardo sūnus Paulius. Jis jau planuoja pavasarį kartu su tėvu vykti į šaudymo sezono atidarymą.
