Tačiau lemtingąjį „Taip“ benamiui Kenui Selway‘ui ji ištarė vasario 19-ąją. Vestuvių ceremonija įvyko Cinderfordo (Anglija) miestelio senolių rezidencijoje, rašo „The Sun“.
Sutiko besirausiantį šiukšlėse
Pirmą kartą pora susitiko tuomet, kai Kenas rausėsi moters išmestose šiukšlėse šalia jos knygyno prieš daugybę metų – 1975-aisiais. Rūpestinga Joana tuomet benamiui pradėjo palikinėti sumuštinių, o netrukus jie tapo artimi. Moteris nuolat padėjo vyrui kovoti su vidiniais jo demonais.
Tačiau tuo metu Joana buvo ištekėjusi. Tuomet, kai po 30 metų santuokos nuo širdies smūgio mirė jos vyras Normanas, Joana išsikėlė gyventi kitur – į senolių rezidenciją.
Tris vaikus išauginusi moteris Keno pasiūlymo tekėti sulaukė pernai, o šiais metais jie su Kenu prisiekė vienas kitam amžiną meilę.
„Man labai malonu, kad žmonės atėjo mūsų pasveikinti, kad visi mus palaikė. Nemačiau Keno kurį laiką, nes prieš vestuves privalėjome pabūti atskirai, labai jo pasiilgau. Negalėjau sulaukti, kada vėl jį pamatysiu“, – sakė laiminga nuotaka.
Požiūrį į benamius pakeitė knyga
Kenas, pasak moters, visada buvo labai draugiškas ir jai, ir amžiną atilsį jos vyrui, kol šis buvo gyvas. Nuo šizofrenijos kenčiantis benamis visada buvo jos mintyse, mat labai skyrėsi nuo kitų benamių ir nevartojo alkoholio.
„Kai pamačiau jį besikuičiantį po kavinės, kuri buvo greta mano knygyno, šiukšles lauke, nė nepamaniau, kad viskas tarp mūsų gali baigtis štai taip. Vis dėlto nors jis ir gyveno gatvėse, visada žinojau, kad Kenas yra puikus žmogus, turintis didelę širdį ir labai nuoširdus.
Senolės požiūris į benamius pasikeitė po to, kai ji perskaitė Jeremy Sandfordo knygą „Down and out in Britain“.
„Žmonės sako, kad aš išgelbėjau Keną. Tačiau tai padarė knyga, kurią perskaičiau. Ji privertė mane dukart pasižiūrėti į lauke miegantį žmogų ir pamatyti ne jo išorę, o asmenybę. Vis dėlto man liūdna, kad ir šiandien šalia mūsų vyksta tokie dalykai, jei tiksliau – viskas net kur kas baisiau“, – kalbėjo Joana.
Senatvė – ne kliūtis laimei
„Vestuvės buvo absoliučiai nuostabios! Mums smagu, kad Joana ir Kenas pagaliau, po tiek laiko pažinties, susituokė. Jaunavedžiai buvo labai pamaloninti, kad šią dieną galėjo jaukiai praleisti su savo artimaisiais“, – sakė Hanoverio teismo atstovas, kuris juos sutuokė.
Hanoverio regiono senolių rezidencijos bendruomenės vadybininkė Rowena Hingle džiaugėsi, kad vestuvės buvo puikios, o jaunavedžiai nuolat kikeno ir laidė juokelius, nors buvo matyti, kad abu jaudinosi.
„Tai tik dar kartą parodo teigiamą senėjimo pusę, kai žmonės, beveik nugyvenę savo aktyviuosius gyvenimus, gyvenantys senjorų rezidencijoje, kur jais tinkamai rūpinamasi, vis dar sugeba priimti tokius svarbius sprendimus ir įgyvendinti juos. Man buvo be galo malonu būti šiose vestuvėse ir šiuo džiaugsmu pasidalinti su kitais“, – sakė R.Hingle.
