Vilniaus rajone gaisras atėmė namus – ugniagesiai stovėjo ir žiūrėjo?

25-erių sūnus Marjanas Ordo įsitikinęs, kad vieninteliai kaltininkai – ugniagesiai, kurie, pabijoję nepravažiuojamo ir smengančio kelio, nesiryžo vykti į gaisro vietą. Jam antrino ir Sūžionių seniūnas Tadeušas Alencevič. Jis tikino, kad gaisravietės ugniagesiai nepasiekė tik dėl savo pačių kaltės.

Tokius kaltinimus atrėmė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos viršininkas Saulius Mazūras ir patikino, kad ugniagesiai šiuo atveju gaisravietėje padarė viską, kas įmanoma.

Širsta ant ugniagesių

M.Ordo, kalbėdamas su žurnalistais, negailėjo piktų žodžių ugniagesiams, kurie tą vakarą buvo iškviesti gesinti kilusio gaisro į jo tėvų namus.

„Į gaisravietę po gauto iškvietimo vyko net penki ugniagesių ekipažai, tačiau jie pabijojo važiuoti iki pat gaisravietės, nes kelias iki jos buvo klampus, nepravažiuojamas.

Ugniagesiai stovėjo prie klimpstančių mašinų, rūkė, tačiau gesinti degančio namo nesiėmė. Kai tik jie atvažiavo, ugnies iš namo net nesimatė – buvo tik dūmai, todėl jeigu jie būtų ėmęsi atitinkamų veiksmų, dabar tėvų namai nebūtų sudegę iki pamatų.

Jie mums paaiškino paprastai – ugniagesių mašina kainuoja milijoną eurų, todėl jeigu ji bus apgadinta, žala bus išskaičiuota iš mašinos vairuotojo. Kol ugniagesiai lūkuriavo už poros šimtų metrų, aš su seserimi ieškojome būdų gesinti tėvų namus“, – su jauduliu pasakojo Marjanas.

Kol kas gaisro priežastis dar neaiški. Kaip Marjanui pasakojo tėvai, viskas prasidėjo nuo sprogimo antrajame namo aukšte. Jį sutuoktiniai išgirdo sekmadienio vakarą, apie 20.40 val., o nuėję pažiūrėti, kas dedasi, pamatė dūmų kamuolį.

Jiedu netrukus suskubo kviesti ugniagesius, tačiau tuo pačiu ir patys bandė ieškoti būdų, kaip gesinti gaisrą. „Jie paėmė žarną ir ėmė gesinti gaisrą. Netrukus iš Nemenčinės atvažiavau aš, ir sesuo, kuri po darbo vyko pas tėvus į namus.

Kol su seserimi tempėme žarnas, bandėme gaisrą gesinti vandeniu iš greta esančio tvenkinio ir laistymo žarnos, ugniagesiai nieko nedarė. Tik vienas gelbėtojas atėjo mums į pagalbą“, – susijaudinęs pasakojo vyras.

Liko be namų ir daiktų

Gaisras iš šeimos atėmė viską – namus, dokumentus, asmeninius daiktus, drabužius. „Tėvai liko visiškai be nieko, šiuo metu apsistojo mano namuose, Nemenčinėje. Tėvas netoliese dirba, o mama – ūkininkė.

Praėjusiais metais nusprendė auginti braškes, tačiau pirmieji metai buvo nesėkmingi. Ji planavo šiemet atlikti žemės tyrimus ir dėti visas įmanomas pastangas, kad braškių derlius duotų naudos. Nežinia, kaip dabar pasikeis tėvų gyvenimas – namas buvo nedraustas, todėl nuostoliai – milžiniški.

Jie net neturi dokumentų. Šiandien ankstyvą rytą vykome rašyti prašymo gauti dokumentus, tačiau gavome tik pažymą, kurią turėsime pristatyti, norėdami gauti kitą pažymą dėl dokumentų išdavimo. Kažkokia biurokratija“, – piktinosi pašnekovas.

Marjanas prisiminė dar vieną faktą – dar kovo 10-ąją jo mama kreipėsi į seniūną Tadeušą Alencevič sakydama, kad į Batviniškių kaimą, kuriame jie gyvena, neįmanoma atvažiuoti dėl klampaus kelio ir viešai pasipiktino, jog atsitikus nelaime, reikėtų kelti sraigtasparnį.

„Atremdamas šią repliką, bendruomenės pirmininkas pažadėjo užsukti ir pasižiūrėti, kokia situacija, tačiau nebespėjo – ugnis buvo greitesnė“, – kalbėjo pašnekovas.

Viršininkas: „Ugniagesiai padarė viską, ką galėjo“

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komandos viršininkas S.Mazūras teigė, kad tokių kaltinimų, neva ugniagesiai netinkamai dirbo savo darbą, per savo tarnybą yra girdėjęs ne vieną, tačiau tai tikrai nėra tiesa.

„Ugniagesiai padarė viską, ką galėjo. Šiuo atveju buvau nuvykęs į įvykio vietą ir viską mačiau. Šeima gyvena vienkiemyje, kelias nėra paruoštas sunkiam transportui.

Vasarą arba žiemą lengvieji automobiliai gali važiuoti, tačiau pavasario sezonu, kai žemė yra minkšta, gruntas neatlaiko sunkiasvorių mašinų. Ten užklimpo net keturios ugniagesių mašinos“, – kalbėjo viršininkas.

Ar tokiu atveju neturėtų ugniagesiai paieškoti kitų galimybių, kaip gesinti gaisrą? „Kai tuo metu ir gaisras, ir mašina klimpsta, sunku kažką padaryti.

Galima gesinti pernešamais siurbliais, tačiau jų vežimas į gaisravietę planuojamas iš anksto, kiekviena brigada tokio neturi.

Tradiciškai automobiliuose būna maži plaukiojantys siurbliai, tačiau ne kiekviename.

Jeigu ugniagesys nubėgs į gaisravietę, plikomis rankomis jis nieko nepadarys. Galima nebent kibirais semti vandenį iš šulinio arba tvenkinio, tačiau nebus jokio efekto, jeigu namai jau dega atvira liepsna“, – aiškino S.Mazūras.

Jis patikino žinąs, jog šeima pagalbos ėmė ieškoti tik tada, kai patiems nepavyko užgesinti gaisro. Viršininkas paaiškino, kad tokiu atveju jokiu būdu negalima delsti. „Kartais pirminės gaisro gesinimo priemonės padeda, tačiau panašu, kad šį kartą šeimininkai patys per ilgai uždelsė“, – teigė jis.

Ar galėjo būti taip, kad ugniagesiai pabijojo vykti į gaisravietę, nes dėl apgadintų automobilių jiems iš atlyginimo būtų atskaičiuoti nuostoliai? „Tokių atvejų nesu girdėjęs. Nemanau, kad ugniagesiai tokius dalykus kalba ir negirdėjau, kad būtų išskaičiuojama. Gal kažkas kažką neatsakingai leptelėjo?

Tikrai jiems nėra taikomos jokios sankcijos. Su technika gali atsitikti bet kas, tačiau ugniagesiai tikrai nėra tuo gąsdinami.

Kelčiau kitą klausimą – kodėl kilo gaisras? Gal žmonės gyvena visiškai nesaugioje aplinkoje?

Įdomu, kodėl žmonės neieško problemų savyje? Nejaugi ugniagesiai specialiai sudegino namą?

Dabar susidaro toks įspūdis. Tuo netikiu. Kiek kalbėjau su kolegomis ir pareigūnais, kurie dirbo vietoje, žinau, kad ugniagesiai save aukojo, kad padėtų išgelbėti namus“, – sakė S.Mazūras. 

Viršininkas patvirtino, kad prasidėjus pavasariui, kai žemė tampa itin minkšta, pasitaiko atvejų, kad ugniagesiai negali privažiuoti gaisravietės.

Šiuo atveju bent dalis ugniagesių, pasak viršininko, tikrai pasiekė gaisravietę, ėjo prie namo, tiesė magistrales nuo greta esančio tvenkinuko, kad būtų sumažinti gaisro nuostoliai.

Sūžionių seniūnas T.Alencevič teigė, kad nors kelias ir nėra itin geros būklės, vis dėlto ugniagesiai patys kalti, kad nepasistengė privažiuoti iki gaisravietės. „Tuo keliu visą laiką važinėja lengvosios mašinos. Gaisrinė užklimpo, nes nukrypo nuo kelio į šoną, bandydama aplenkti vieną išsikišusį krūmą, todėl užkirto kelią visai gaisrinių kolonai.

Visos gaisrinės pritaikytos važiuoti asfaltu, todėl sustojo ir negalėjo toliau važiuoti. Kol nebuvo iškviesta sovietinė technika, galinti važiuoti per laukus, jie negalėjo pajudėti.

Jau kitą dieną buvau nuvykęs prie to namo ir su lengvąja mašina privažiavau.

Ten – viensėdis, vos du namai, todėl tas keliukas tikrai nebus asfaltuotas. 2012 metais buvo užpiltas nauju sluoksniu žvyru, kelias buvo prižiūrimas.

Pati Jadvyga kreipėsi į mus dėl kelio būklės. Ji prašė galimybės pagerinti kelio būklę.

Didelių duobių ten nebuvo. Tiek ji, tiek jos kaimynas ten važinėdavo lengvąja mašina.

Gaisrinė nukrypo į šoną, todėl užbuksavo“, – aiškino seniūnas.

Pasiteiravus, kodėl jie galėjo nukrypti nuo kelio, T.Alencevič toliau dėstė. „Kiek girdėjau, gaisrinės vairuotojas buvo nubaustas už mašinos veidrodėlio sulaužymą gelbėjimo operacijos metu, todėl jam teko sumokėti už veidrodį, todėl nenorėdamas sugadinti mašinos pasuko šiek tiek į šoną ir netikėtai užklimpo.

Kai ugniagesiai įklimpo, patys savininkai ėmė traukti ugniagesių amuniciją prie prūdo, tačiau paaiškėjo, kad negali užvesti generatoriaus, todėl visos turėtos žarnos liko be naudos. Gaisras buvo gesinamas tik naudojant hidroforą“, – kalbėjo T.Alencevič.

Jis teigė, kad pravažiuoti tikrai buvo įmanoma, jeigu ugniagesiai būtų važiavę atsargiau.

„Kelias ir šiandien nevalytas, tačiau su lengvąja mašina jis tikrai pravažiuojamas.

Gaisrinė buvo pakreipta nuo kelio, todėl užbuksavo. Mano žiniomis, tos gaisrinės nėra pritaikytos važiuoti per laukus, todėl nepasiekė gaisravietės“, – paaiškino seniūnas ir pridūrė, kad savivaldybė žada suteikti šeimai materialinę paramą ir galimybę, jei šeima kreipsis, lengvatinėmis sąlygomis įsigyti medienos.

***

Norėdami prisidėti prie šeimos gerovės, tai galite padaryti čia: LT297300010127837289 Agnieška Ordo