Mat jos vyro Žilvino Smalskio (41 m.) buvusi uošvė jonaviškė Uršulė Tamkūnienė (66 m.) yra įsitikinusi – tapęs našliu Ž.Smalskys neturėjo teisės atsivesti į namą naujos moters, nes šis namas jam niekada nepriklausė.
Ginčai, kas turi gyventi mirusios dukters name, prašymas sudaryti bendravimo su anūkais sąlygas – tokie rūpesčiai užklupo Jonavoje gyvenančius Uršulę ir Petrą Tamkūnus (69 m.), kai pernai liepą jų dukrą Danguolę Smalskienę pasiglemžė vėžys.
Dar nesuėjo nė metai, kai užgeso tuomet 42-ejų teisininkės D.Smalskienės gyvybė, o našliu tapęs bendrovės „Problematika“ kelių inspektorius Ž.Smalskys vėl – ne vienas.
Tai, matyt, skaudina buvusius jo uošvius.
Jau besilaukianti STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė R.Saulytė ištekėjo už Ž.Smalskio kovo 8-ąją – praėjus 8 mėnesiams po jo žmonos mirties.
Vilniaus santuokų rūmuose po ceremonijos pakalbinti žurnalistų jaunavedžiai prisipažino, kad romantiški jausmai juos sieja beveik metus. Žilviną ir Renatą supažindino moters bičiulė, o pora iškart pajuto artimą ryšį.
„Mes supratome, kad abu jaučiame tą patį, norėtume susieti tolesnį gyvenimą ir bandyti jį nugyventi kartu“, – per vestuves šypsojosi Renata.
Nors pora laukia gimstant naujos gyvybės, to su santuoka nesiejo.
Renata iš ankstesnių santykių augina dukrą, o Žilvinas iš pirmosios santuokos turi dukterį ir sūnų.
Birželio mėnesį Renatai ir Žilvinui gims kūdikis, o rugsėjį jie ketina surengti dvigubą šventę – planuoja susituokti bažnyčioje ir pakrikštyti kūdikį.
Bet šioje šventėje nebus mirusios žmonos Danguolės tėvų Tamkūnų. Žinia apie Žilvino antrąsias vedybas jiems buvo kaip peilis į širdį.
Dar šių metų sausį jie išsiuntė laišką Vilniuje gyvenančiam Ž.Smalskiui.
Jame prašė sudaryti bendravimo su anūkais sąlygas ir neslėpė apgailestavimo: „Po mūsų dukters Danguolės mirties nepraėjus nė dviem mėnesiams jūs į savo vaikų namus parsivedėte meilužę su dukra. Mes telefoninio pokalbio metu išreiškėme kritišką nuomonę, kad gedulo metu amoralu parsivesti meilužę ir jos dukrą į namus.“
Šio registruoto laiško, saugomo visą mėnesį viename Vilniaus pašto skyrių, našlys nepasiėmė. Kovą laiškas sugrįžo jų autoriams į Jonavą.
Be motinos likusių anūkų senelė, ieškodama psichologės paramos, išsiaiškino, kad vaikai privalo bendrauti su seneliais – tai padeda puoselėti kraujo giminystės ryšį.
Tai esą labai svarbu, nes susiję su vaiko identiteto išsaugojimu, o Ž.Smalskio, kaip tėvo, pareiga – ne tik sudaryti tinkamas bendravimo su anūkais sąlygas, bet ir auklėti savo vaikus taip, kad jie nevengtų senelių.
Nesulaukę raštiškai sudaryto susitikimų su vaikais grafiko Tamkūnai žada kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Tai – ne vienintelis nesusipratimas, apkartinęs Žilvino ir jo mirusios žmonos tėvų santykius.
Bendrovės „Jotrungė“ valdybos pirmininkę U.Tamkūnienę skaudina tai, kad socialinio tinklo paskyroje jos žentas netrukus viešai prabilo apie naujus santykius su kita moterimi.
Toks akibrokštas U.Tamkūnienei esą liudija, kad našlys nesilaiko tradicijų, negerbia savo mirusios žmonos, su kuria gyveno ne vienus metus.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.