Kelionė į Nicą ir portretas – tokias dovanas keramikei N.Marčėnaitei jos pastarojo gimtadienio proga įteikė trejais metais jaunesnis draugas dizaineris ir buriuotojas Vytautas Palavinskas.
Netipiškas portretas, kuriame Nomeda pavaizduota apžėlusi lapės kailiu, buvo pati netikėčiausia dovana sukaktuvininkei, gimusiai vasario 10 dieną.
Sukurti mylimosios portretą V.Palavinskas prieš keletą mėnesių paprašė geros jos bičiulės tapytojos Miglės Kosinskaitės.
Nomeda nujautė, kad Vytas paslapčia galėjo užsakyti paveikslą tuo metu, kai juodu su M.Kosinskaite ir jos sutuoktiniu dvaro savininku Mindaugu Šventoraičiu keliavo po Gruziją.
Tad menininkė nutapė stilizuotą draugės portretą, nes taip pat norėjo, kad šis kūrinys jai būtų netikėtas.
O kodėl Nomeda panaši į lapę? Šio portreto idėją žino tik artimieji, mat prieš porą vasarų N.Marčėnaitė susidraugavo su lape, užsukdavusia į V.Palavinsko sodybą Trakų miškuose.
Nomeda sodybos viešnią pavaišindavo šaldytomis sardinėmis, vieną kitą skanėstą paduodavo iš rankų, tačiau per daug nelepino, kad gyvūnas netaptų prieraišus. Rudenį išvykus iš sodybos į Vilnių N.Marčėnaitė vis prisimindavo lapę, apie ją pasakodavo bičiuliams. Tad jos meilė laukiniam gyvūnui neliko be pėdsako – bičiulė M.Kosinskaitė pasistengė sukurti lapės filosofija persmelktą Nomedos portretą.
Iš V.Palavinsko rankų gavusi šią dovaną sukaktuvininkė jautėsi labai laiminga, nes nebuvo turėjusi savo portreto, juolab netradicinio.
„Meno kūrinių gaunu dažnai, bet savo portreto neturėjau. Maniau, kad Lietuvoje dingo tradicija dovanoti portretus, nes sovietiniais laikais inteligentai dažnai juos dovanodavo“, – užsiminė Nomeda.
Šio M.Kosinskaitės kūrinio Nomeda buvo sužavėta, juolab kad jai patinka visi bičiulės darbai.
„Manau, kad Vytas rizikavo, o Miglė labai jaudinosi, nervinosi, nes tokių užsakymų ji nedaro. Bet ji nutapė savaip – portretas nėra realistinis. Ta lapė neturi folkloriškai, kaimietiškai įsivaizduojamų gudruolės lapės bruožų, ji – labai intelektuali“, – pasakodama apie netikėtą dovaną juokėsi N.Marčėnaitė.
Nedidelio formato darbas Nomedos namuose greitai rado tinkamą vietą – kabo tarp kitų menininkų darbų. „Ryža“ lapė įkurdinta ant pilkos laiptinės sienos. Ne visi svečiai iškart susigaudo, kad tai – N.Marčėnaitės portretas. Dėl to Nomedai taip pat džiugu, kad kūrinys užmena mįslę.
„Kabinti portretą, kuriame būčiau atpažįstama, būtų narcisizmas. Malonu, kad tame kūrinyje esu neatpažįstama ir niekas nesako, jog esu kaip iš akies lupta“, – prisipažino menininkė.
O tai, kad Vytas gimtadieniui ruošia kelionę į Nicą, Nomeda žinojo iš anksto. „Ši dovana buvo tikėta, nes jis nesaugojo paslapties iki pabaigos. Jau turime tradiciją mano gimtadienį atšvęsti tose vietose, kurios jam pažįstamos, kur jis buvo keliavęs“, – pasakojo N.Marčėnaitė.
Menininkė truputį kritiškai buvo nusiteikusi dėl išvykos į Žydrajame Krante esančią Nicą.
„Man atrodė, kad ten, be prabangos, daugiau nieko nėra. Maniau, kad Nica, Kanai, Monakas skirti snobams. Bet kai nuvykome, maloniai nustebau, kad gatvėse nebuvo žmonių antplūdžio, nes lankėmės ne atostogų sezono metu.
Vasarį, kai Lietuvoje spaudė šaltis, Prancūzijos Žydrajame Krante jau buvo pavasaris – termometrai rodė 16 laipsnių šilumos, švietė saulė, pūtė šiltas vėjelis, žydėjo mimozos, vyšnios. Džiaugiausi, kad žiemą švęsti mano gimtadienio nukeliavome ten, kur dvelkė pavasariu“, – pasakojo N.Marčėnaitė.
Įsimylėjėliai išsinuomojo automobilį ir keliavo po apylinkes. Žydrajame Krante vilniečiai susitiko ir su ten gyvenančiais draugais – su jais atšventė Nomedos gimtadienį mėgaudamiesi jūrų gėrybėmis.
