Tik radusi laisvo laiko šeima susiruošdavo keliauti. Su žmona jaunystėje Vytautas automobiliu išmaišė visą Europą, tačiau kelionėmis tada nepasisotino. Jis vis žadėjo sau ir šeimai, kad kai užaugins vaikus ir išeis į pensiją, nusipirks namelį ant ratų ir iškeliaus į svečias šalis.
Vis dėlto Vytauto ir Nijolės troškimams nebuvo lemta išsipildyti. Vieną dieną dėl nuolatinės įtampos jį pakirto širdies smūgis, o vėliau ištiko aklumas. Regėjimo dovaną jis prarado dėl staiga ėmusios progresuoti įsisenėjusios akių ligos.
Net ir šie išbandymai nesugriovė Vytauto tikėjimo šviesia ateitimi. Anaiptol, gyvenimo peripetijos tik sustiprino jo santykius su žmona, o naujai atrasta veikla suteikė pasitikėjimo savimi.
„Praradau regėjimą, tačiau tapau masažuotoju“, – geros nuotaikos nestokojo Vytautas ir leidosi į pasakojimą apie savo gyvenimą. O jo, panašu, būta įvairaus ir nenuspėjamo.
Dėl psichologinio spaudimo – širdies smūgis
Daugiau nei 16 metų Vytautas dirbo transporto srityje, automobilių techninės apžiūros skyriuje. Darbas jam teikė pasitenkinimą, tačiau 2012 metais jis ėmė justi didžiulę įtampą ir psichologinį spaudimą.
Vyras prisiminė, kad valdžia jį ir kolegas nuolat sekdavo, stebėdavo, ar šie neima pakišų. „Nuolat dirbau su žmonėmis. Tikrindavau automobilių techninę apžiūrą. Man tas darbas labai patiko, atitiko mano poreikius.
Buvau laimingas, tačiau ilgainiui situacija ėmė keistis – vadovai ėmė mus sekti, kontroliuoti. Nuolat patirdavau, galima sakyti, psichologinį spaudimą.
Vadovai žiūrėdavo, ar neimame kyšių. Infarktą, kurį patyriau prieš eidamas atostogauti, spėju, išprovokavo didžiulė kontrolė ir netinkamas požiūris į žmogų“, – atvirai kalbėjo alytiškis.
Netikėtai ištikęs infarktas vyrą paguldė į ligos patalą. Jam buvo atliktos kelios operacijos, vaistai nualino organizmą.
Po širdies ligos jis nusprendė į buvusį darbą nebegrįžti.
Netrukus po patirto infarkto sekė kitas, o vėliau ėmė prastėti ir rega. „Jaunystėje mano regėjimas buvo labai geras. Aš galėdavau be įjungtų šviesų vairuoti automobilį – akys buvo labai šviesios, – prisiminė vyras. – Vis dėlto tai, kad akių tinklainės buvo atšokusios, paspartino ir patirta avarija, ir nuolatinis darbas jaunystėje suvirinimo aparatu be akinių.“
Po apakimo paniro į depresiją
Daugiau nei prieš dvidešimt metų Vytautas važiavo keliu, kai į jį rėžėsi vokiečio vairuojamas automobilis. Patirta avarija paliko nemažai pasekmių, tačiau didžiausia – problemos su akimis. Nors medikai vyrui sakė, kad jei prisižiūrės, galės ilgai džiaugtis regėjimu, tačiau likimas sudėliojo viską taip, kad prieš kelerius metus jis apako.
„Man tai buvo didžiulis sukrėtimas. Akyse ėmė temti, kol visai apakau. Tą akimirką tapau visiškai priklausomas nuo kitų.
Man prasidėjo depresija. Žmona išeidavo į darbą, vaikai – į paskaitas universitete, o aš likdavau vienas tarp keturių sienų.
Depresija buvo tokia didelė, kad teko kreiptis į psichiatrus. Gyvenau mintimi, jog esu niekam nereikalingas. Tai, kad netekau darbo ir gyvenimo prasmės, net naktimis sapnuodavosi.
Pradėjau gerti stiprius vaistus, tačiau jaučiausi lyg apsvaigęs. Supratau, kad negaliu gyventi gerdamas tabletes, norėjau kažką keisti.
Vis nesuvokiau, kodėl negaliu eiti dirbti. Būdavo, girdžiu, kad kaimynai kažką dirba, o aš negalėdavau to daryti. Jaučiausi lyg už stiklinės sienos. Labai norėjau integruotis ir rasti veiklą, kuria galėčiau užsiimti.
Netekęs regėjimo įstojau į silpnaregių draugiją, vėliau gavau siuntimą į reabilitaciją.
Su manimi dirbo psichologai, buvau skatinamas susirasti naują veiklą. Kadangi aklieji raginami mokytis masažuoti, to ėmiausi ir aš.
Anksčiau galvodavau, kad tai labiau moteriška veikla, tačiau dabar džiaugiuosi, galėdamas dirbti šį darbą.
Jau moku atlikti atpalaiduojamuosius, sportinius ir kosmetinius masažus. Šiuo metu vyksta praktiniai užsiėmimai, mokausi masažuoti Alytaus grožio salone „Lina“.
Kol kas klientų nėra daug, tačiau visi reaguoja gana palankiai. Visiems paaiškinu, kad esu ne tik naujokas, bet ir neregys, atsiprašau už galimas klaidas. Matau, kad esu priimamas geranoriškai, išklausau pageidavimų.
Vyrai paprastai nori stipresnio masažo, o moterys – švelnesnio“, – pasakojo vyras, kurio ateities planuose – gydymojo masažo kursai bei darbas su vaikų reabilitacija.
Išdavė laimingos santuokos receptą
Šypteliu – masažo meistras, tikėtina, nuolat palepina masažu ir žmoną. Atsakymu Vytautas nenustebina ir paaiškina, kad mylimą moterį masažuoti visada sutinka. „Žinoma, kad taip. Tai naujas mūsų ritualas. Masažiukas tapo tokia kasdienybe, kaip kavos atsigėrimas.
Mes su Nijole – ir džiaugsme, ir varge. Patyrėme tikrai labai daug. Visko šeimose būna. Šeimos stiprybė ir atsiskleidžia tada, kai ištinka negandos.
Kiek įmanoma stengiuosi būti savarankiškas, tačiau man reikalinga nuolatinė pagalba, kurią dažniausiai suteikia būtent žmona, su kuria jau gyvename 27-erius metus“, – gražiai apie ponią Nijolę atsiliepė Vytautas.
Jis tikino, kad ilgos ir laimingos santuokos paslaptis – bendravimas ir pagarba vienas kitam. Pašnekovas nusistebėjo jaunimu – pasak jo, šiais laikais jaunosios kartos atstovai nebando aiškintis santykių, nes išsiskirti yra gerokai lengviau.
Vis dėlto tai, kaip teigė vyras, nėra išeitis. „Nereikia priimti sprendimų neapgalvojus. Galima ieškoti kito žmogaus, tačiau kas iš to, jei bėgsime nuo vienų – prie kitų? Nėra šventųjų. Vis tiek rasi žmogų su ydomis, todėl geriau saugoti santykius su tuo žmogumi, su kuriuo sukūrei šeimą.
Jokiu būdu negalima skubėti ar priimti sprendimų neapsvarsčius. Laimingos šeimos pagrindas – bendravimas, atvirumas“, – įsitikinęs trijų suaugusių vaikų tėvas.
Nuo gasdinimų saugo balta lazdelė
Klausantis Vytauto susidaro įspūdis, kad net atimta regėjimo dovana netrukdo džiaugtis gyvenimu bei tikėti geresniu rytojumi. Vis dėlto vyras atviras – tai, kad nemato, paskatina aplinkinius tyčiotis iš jo, engti. Buvo atvejų, kai vyras sulaukė gąsdininimų būti primuštas.
„Kartą prekybos centre petimi atsitrenkiau į kitą vyrą. Jis nesuprato, jog esu neregys, todėl puolė šaukti, gąsdinti.
Tokiais atvejais man praverčia balta lazdelė. Aplinkiniai supranta, jog nematau, ir net jei susiliečiu su kitu žmogumi, tai ne todėl, kad taip norėčiau, o todėl, kad nematau. Taip pat lazdelė padeda pajusti netoliese esančias sienas, atramas, pakilimus. Suaugę, pamatę mane su lazdele, patraukia vaikus, kurie skuba ir nepastebi, kur eina“, – aiškino V.Plytninkas.
Vis dėlto Vytauto kelyje atsirado nemažai geranoriškų žmonių, linkusių jam padėti. Mokymo įstaigoje, kurioje Vytautas mokosi masažo paslapčių, jauni studentai atveria jam duris, praleidžia, kad būtų kuo mažiau kliūčių.
Norvegijoje darė asmenukes
Net ir nematydamas dienos šviesos alytiškis sugebėjo pakeliauti. Tai buvo kelionė pas sūnų į Norvegiją. Vyras negalėjo atsistebėti maloniu vietinių žmonių elgesiu.
Keliaudamas pas sūnų jis susipažino su jam priklausančiu lydinčiu žmogumi. Tai, pasak vyro, buvo juodaodė mergina, kuri lydėjo vyrą iš oro uosto.
„Smagu iki šiol prisiminti. Mane oro uoste pasitiko tamsiaodė mergina, kuri lydėjo iki tos vietos, kur manęs laukė marti.
Ėjome kartu, tačiau ji nemokėjo nė vieno žodžio lietuviškai, o aš nesuprantu nė vieno žodžio anglų kalba, bet tai mums nesutrukdė abiem kalbėti sava kalba. Abu, vienas kito nesuprasdami, juokėmės ir kalbėjomės.
Vėliau ji mane apsikabino ir padarė asmenukę. Marti man paaiškino, kad tai buvo lydinčios merginos noras įsiamžinti su įdomiu ir jai patikusiu žmogumi.
Gaila, kad Lietuvoje nėra tiek gerai nusiteikusių žmonių. Esu net girdėjęs replikų iš buvusių bendradarbių, kad neturėjau eiti mokytis masažuoti. Pasak jų, turėčiau geriau būti namie užsidaręs“, – atskleidė vyras.
Svajonei išsipildyti nelemta
Vytautas su žmona visą gyvenimą priklausė tiems žmonėms, kurie gyveno dėl šeimos, rūpinosi vaikų gerove, o sulaukę senatvės jiedu planavo pagyventi dėl savęs.
Negailestingas likimas sujaukė šeimos planus ir, kaip sakė vyras, jie niekada negalės išpildyti svajonės, kurią taupė ateičiai. Atsikvėpęs Vytautas prasitarė planavęs įsigyti įsigyti namelį ant ratų ir su žmona pakeliauti po Europą.
Kadaise daugybę šalių automobiliu išmaišiusi pora svajojo pasidžiaugti dar viena galimybe pakeliauti, tačiau tai, pasak vyro, tik ir liks svajonėmis.
„Planavome vienaip, o yra kitaip. Džiaugiamės kiekviena diena, aujai atrasta veikla, suaugusiais savarankiškais vaikais ir dviem anūkėliais – savo mažąja porele.
Esame laimingi tuo, ką turime.
Būdavo akimirkų, kai galvojau, jog noriu kažką gyvenime pakeisti, tačiau dabar atėjo laikas, kai turiu susitaikyti su esamomis gyvenimo sąlygomis“, – šnekėjo masažuotojo darbą atradęs dzūkas.
***
Jei norite susisiekti su Vytautu dėl masažų, rašykite el.pašto adresu: gyvbudas@lrytas.lt
