Nomeda Marčėnaitė papasakojo apie ją įtraukusią aistrą

Dailininkei Nomedai Marčėnaitei (52 m.) nėra geresnės sporto šakos nei paplūdimio tinklinis.

R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2017-07-31 10:08

Nors menininkė tikino nesanti sportiška, paplūdimio tinklinis ją taip įtraukė, kad nepaleidžia jau bemaž dešimtmetį. Vasarą su sūnumi interjero dizaineriu Dovu Serapinu (31 m.) užsukusi pažaisti tinklinio prie sostinės Baltojo tilto N.Marčėnaitė dažnai pastebi, kad nei jos amžiaus moterų, nei vyrų čia nematyti.

Dailininkei apmaudu, kad jos bendraamžiai taip ir neatrado šio vasaros žaidimo, kuriuo dažniausiai mėgaujasi trisdešimtmečiai–keturiasdešimtmečiai.

„Būdama keturiasdešimties pradėjau žaisti tinklinį ir iki šiol negalėčiau įvardyti, kuo jis mane užbūrė, turint omenyje nesportišką mano gyvenimo būdą. Sėdėdavau prie savo darbų ir neturėjau laiko sportuoti. Buvo keista, kad susigundžiau tinkliniu. Bet jis taip mane įtraukė, jog norisi vasarą pratęsti ir žaisti uždarame aikštyne žiemą“, – pasakodama juokėsi keramikė.

Nomedai tinklinis tapo savotiška charakterio lavinimo mokykla, nes komandinis žaidimas kaip reikiant aplaužė jos „ragus“.

„Pamenu, kaip sugebėdavau visus auklėti. O komandinis žaidimas privertė mane persiauklėti. Atėjusi į tinklinio treniruotes paslydau kaip ant banano žievės, nes dar nemokėdama žaisti pradėjau visiems vadovauti.

O komandos nariai man pasakė: „Klausyk, žaidžianti trenere, arba pleistrą užsiklijuoji ant lūpų, arba lauk iš aikštės! Todėl pritildžiau tą direktorės toną, nes nei pati žaidžiau, nei kitiems leidau“, – pirmus bandymus žaisti paplūdimio tinklinį prisimena N.Marčėnaitė.

Menininkė netrukus perprato žaidimo taisykles ir dabar jau puikiai randa bendrą kalbą žaidimo aikštėje su kitais bendraminčiais. Dabar netgi sūnus, kuris žaidžia su treneriu, motinai duoda naudingų patarimų.

„Mokausi naujų dalykų, nes skiriasi taisyklės žaidžiant paplūdimio tinklinį ir salės tinklinį“, – pažymėjo keramikė.

Žaisti ant smėlio Nomedai gerokai maloniau ir smagiau negu salėje. Juolab vasarą jai patinka vaikščioti basai, o žaisdama paplūdimio tinklinį ji džiaugiasi galinti kojas išvaduoti iš avalynės.

Į paplūdimio tinklinį Nomeda buvo įtraukusi ir buvusį sutuoktinį dailininką Marių Jonutį. Gyvendami Rokantų kaime Vilniaus rajone menininkai kieme net buvo įsirengę paplūdimio tinklinio aikštę su smėliu. Joje šį žaidimą įvaldė poros vaikai – aštuoniolikmečiai Titas ir Ula, jie ir dabar neapleido šios sporto šakos.

N.Marčėnaitę tinklinis greičiausiai pavergė ne dėl galimybės palakstyti basai po smėlį, bet dėl to, kad tai – komandinis žaidimas, padedantis geriau pažinti save ir artimuosius, draugus. Be to, moterį tinklinis žavi dar ir dėl to, kad tai nėra agresyvus sportas.

Nors prieš aštuonerius metus žaisdama tinklinį Nomeda patyrė kryžminio kelio raiščio plyšimą, išgijusi šio užsiėmimo neatsižadėjo.

„Pusmetį turėjau atsisakyti sporto, nes vos vaikščiojau“, – prisiminė moteris.

Bet dailininkė jau buvo užsikrėtusi nepagydomu tinklinio virusu, tad vėliau į aikštelę grįžo su trenksmu. Nomeda pastebėjo, kad judėjimas jai svarbus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai.

„Žaisdama emociškai išsikraunu, man šito labai reikia. Be to, man visai nepatinka kūno suglebimas. Aš stebiuosi tik vienu: kad tuo sportu neužsiima mano bendraamžiai. Atrodo, kad tos kartos žmonių neliko. Mes patys save nurašome. Tačiau aš puikiai jaučiuosi tarp jaunimėlio, nes prie Baltojo tilto lankomės su sūnumi“, – tikino N.Marčėnaitė.

Tinklinis ir tapyba turi kai ką bendro. Tuo neseniai Nomeda įsitikino, kai susiruošė ant grindų tapyti medūzas. Kad klūpant nepaskaustų keliai, menininkė ant kojų užsimovė tinkliniui žaisti skirtus antkelius.

O kad Nomeda paplūdimio tinklinį žaidžia aktyviai, įrodymų galima aptikti ir jos automobilyje. Kai ji po treniruočių vilkėdama sportinę aprangą sėda į mašiną, visur pribyra smėlio.

„Grįžtu kaip iš paplūdimio“, – apie smagų vasaros pomėgį pasakojo N.Marčėnaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.