Dvejus metus R.Bžeskienė praleido Tenerifėje net neišvykdama iš salos, nors gyvenimas ten jai nebepriminė rojaus, į kurį taip veržėsi su sutuoktiniu E.Bžesku ir pirmagime Amelija (4 m.) norėdami pabėgti nuo lietuviškų darganų.
Bet antrajai dukteriai Elvijai Tenerifė tapo gimtine. Kada nors atžala galėtų panorėti su tėvais apsilankyti Kanarų salyne.
„Gal ir teks apsilankyti, tačiau kol kas ten netraukia. Tiek visko patyriau per tuos dvejus metus, tiek buvo gero ir blogo, kad daugiau nenoriu“, – tvirtino buvusi prodiuserio žmona.
Reda su Egmontu Tenerifės naktiniame klube „Papagayo“ vykdė keletą pramoginių projektų – su lietuviais šokėjais buvo kuriamos vakaro programos.
Vyras užsiėmė kūrybiniu darbu, o žmona buvo projektų administratorė, vadybininkė.
Tačiau tai buvo sezoninė, laikina veikla, o vėliau ji tapo ir ne itin perspektyvi.
„Vykome į amžino pavasario salą dėl gerų orų – ten buvo smagu auginti dukrą. Taip susiklostė, kad ten gimė dar viena mergaitė. Taip mūsų gyvenimas ir nusistovėjo Tenerifėje.
Bet jeigu dabar reikėtų rinktis iš žemėlapio kokią nors salą, Tenerifė būtų paskutinė, į ją vykčiau sukandusi dantis. Tame rojuje mums nepasisekė, bet taip kalbu remdamasi savo karčia patirtimi.
Atmetus sudėtingus šeiminius santykius, ši sala nėra tinkama ir verslui kurti. Nepažįstu nė vieno lietuvio, kuris ten nuvykęs staiga ir lengvai būtų įsukęs verslą.
Tai padaryti nelengva, nes Tenerifė – turizmo sala, ir ten visko jau yra.
Be to, turistams ten nelabai ko reikia, juk apsistoję viešbučiuose jie gauna ir maisto, ir pramogų“, – pasakojo R.Bžeskienė.
Erzino klimatas ir žmonių gausa
Per dvejus metus lietuvei įgriso net ir kasdienis vaikščiojimas į paplūdimį bei nuolatinis žmonių knibždėlynas.
Reda persisotino šilto klimato tiek, kad jai pasirodė neprasminga net švęsti Kalėdas – ten ši tradicinė šventė atrodė kaip kičas. Matant girliandomis apraizgytas palmes nebuvo noro rengti šventės ir dovanoti dovanų.
„Kiek galima su šlepetėmis ir šortais eiti į paplūdimį? Kiek galima maudytis vandenyne? Truputį pailsėti – gera, vaikus paauginti – irgi gerai, bet gyventi visaverčio gyvenimo neįmanoma.
Jaučiausi tarsi oro trūktų, nes sala maža, stigo socialinio ir kultūrinio gyvenimo. Buvau atvykėlė, nemokanti ispanų kalbos.
Vietiniai angliškai nešneka, tik ispaniškai. Buvau pradėjusi mokytis ispanų kalbos, bet vis tiek nepasijutau pritapusi svetur.
Gyventi turistų knibždėlyne nuolat – vargas. Net ir Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, vasarą nenorėčiau gyventi, o ką jau kalbėti apie visuomet saulėtą Tenerifę“, – tikino pašnekovė.
Reda pajuto, kad jai nebesinori amžinos atvykėlės gyvenimo, nes poreikių beveik nebeliko – įlindai į šortus, įsispyrei į paplūdimio šlepetes ir taip vaikštai ištisus metus. Vaikštai ir tarsi bunki, nes viskas tampa nebeįdomu.
„Vyrui taip gyventi smagu, bet moteriai trūksta įprastos aplinkos. Vilniuje galiu nueiti į teatrą, kiną, vakarienės į restoraną. Parduotuvėse – gausus prekių pasirinkimas, mane džiugina netgi vasariškos liūtys“, – džiaugėsi į gimtąjį miestą grįžusi gyventi R.Bžeskienė.
R.Bžeskienė nenurodė vienos priežasties, kodėl pašlijo poros santykiai. Tenerifė Bžeskams tapo nemenku išbandymu – svetimoje šalyje juodviem buvo sunku pritapti. Dideliu išbandymu tapo ir vaikų gimimas.
„Mūsų santykiai buvo idealūs, kol neturėjome vaikų. Galėjome visur kartu keliauti, viską darėme dviese.
Gimus vaikams pasikeitė gyvenimo tempas, režimas. Atsirado nuovargis, konfliktai. Manau, kad vieno kalto nėra.
Kai laukiausi antrosios dukrelės, buvo aišku, kad toliau nebekursime bendro gyvenimo“, – užsiminė R.Bžeskienė.
Nenorėjo vaidinti gražios šeimos
Reda svarstė, kad kitos moterys ja dėtos galbūt būtų pasielgusios kitaip – tiesiog būtų likusios gyventi taip, kaip gyveno.
„Mano situacijoje būtų buvę saugiau ir patogiau gyventi šeimoje dėl vaikų. Juk moteriai su dviem vaikais svetimoje šalyje nėra paprasta. Bet aš buvau drąsi“, – įsitikinusi R.Bžeskienė, kuri nebenorėjo gyventi guosdamasi praeitimi, kai jautėsi mylima ir pati mylėjo.
„Norėjau turėti artimą žmogų ir jaustis mylima. Tačiau kai pajunti, kad keliai su žmogumi skiriasi, metas viską pakeisti“, – apie sprendimą po trejų santuokos metų pasukti savais keliais kalbėjo Reda.
Žmonai antrąkart pastojus šeiminis gyvenimas ėmė dardėti lyg į prarają. Vyras gyveno savo gyvenimą, ji – savo.
„Tiek Mantas, tiek aš bandėme išsaugoti šeimą, tačiau nepavyko“, – tarstelėjo Reda ir pakartojo, jog ką tik pagimdžius antrą vaiką palikti vyrą buvo drąsus jos sprendimas.
Reda tikino nenorėjusi vaidinti gražios šeimos ir pozuoti su vyru žurnalų viršeliams, kai tuo metu jie vienas kitam nieko nebejautė. Retkarčiais susitikti prie bendro stalo lyg dviem svetimiems žmonėms jau buvo tarsi spektaklis.
„Aš to nenoriu, nes esu jausmingas žmogus. Man norisi gyventi dėl jausmų.
Mantui, manau, yra lygiai taip pat. Juk jis gana jautrus žmogus“, – patikino R.Bžeskienė. Ji pirmoji vyrui pasakė nebenorinti taip gyventi toliau.
Tėvų skyrybas jautriai išgyvena vaikai – nors jaunėlė apie tai beveik nieko nesupranta, nes dar per maža, vyresnėlė dažnai pasiilgsta tėčio. Juk nuo gimimo Amelijos ryšys su tėvu buvo stiprus – vyras augino dukrą, matė, kaip ji keičiasi.
Natūralu, jog šiuo metu gyvendama su mama Amelija dažnai klausinėja apie tėtį.
E.Bžeskas padeda žmonai finansiškai išlaikyti atžalas, tačiau Reda viena rūpinasi jų buitimi. „Aš dukroms esu visas pasaulis, nes su jomis būnu nuo ryto iki vakaro“, – patikino Reda.
Kai dukros rytą pabunda, mama jas abi apkabina ir pasako, kaip stipriai jas myli. Tai didžiausias jos turtas, likęs iš šeimos griuvėsių.
„Visada žinojau, kad esu stipri moteris, bet kad tokia stipri, netikėjau. Pati tuo stebiuosi. Matyt, susilaukusi vaikų moteris visokeriopai pasikeičia“, – svarstė pašnekovė.
Tenerifėje Bžeskai nuomojosi namą. Praėjusių metų birželį Reda su vaikais paliko šį šeimos būstą, nors pora buvo sudariusi ilgalaikės nuomos sutartį, kuri dar nesibaigė.
„Nežinau, gal namas pernuomojamas turistams, o gal Mantas ruošiasi jame gyventi, nes kartkartėmis grįžta į Lietuvą. Jo planų aš nežinau, bet mano planai labai aiškūs. Džiaugiuosi grįžusi į Lietuvą, tai vienas geriausių mano sprendimų“, – plačiai šypsodamasi patikino R.Bžeskienė.
Laiką skiria dukroms
Moteris neabejojo, kad ir jos vaikams dabar kur kas geriau augti Vilniuje negu svetur. Tenerifėje Amelija lankė ispanišką vaikų darželį, bet nei ispanų, nei lietuvių kalbos gerai nemokėjo. Darželyje ji bendraudavo ispanų kalba, grįžusi namo bandydavo kalbėti pusiau ispaniškai, pusiau lietuviškai.
Kai prieš metus R.Bžeskienė su vaikais sugrįžo į Vilnių, lankydama vaikų darželį Amelija padarė didelę pažangą – išmoko puikiai kalbėti lietuviškai.
R.Bžeskienė su dukromis įsikūrė bute sostinės centre.
Nors iki vedybų moteris buvo įsigijusi namą Vilniaus rajone ir jame kiek laiko gyveno su juo, į šį būstą negrįžo.
Dabar jis nuomojamas, nes Redai būtų per sunku vienai rūpintis namu ir aplinka.
Vienišai motinai su dviem vaikais patogiau gyventi miesto centre, nes netenka gaišti laiko vežiojant dukrą į vaikų darželį, be to, poliklinika taip pat arti.
„Namą pirkau už paskolą, kurią iki šiol turiu mokėti. Todėl nebuvo kitos išeities, kaip jį nuomoti, nes oficialiai nedirbu – esu motinystės atostogose.
Tačiau kitų metų sausį, kai Elvijai sukaks dveji metai, ketinu grįžti prie darbo. Turiu sumanymų, neabejoju, kad rasiu veiklos“, – kalbėjo nemažą rinkodaros vadybininkės patirtį tarptautinėje įmonėje sukaupusi R.Bžeskienė.
Susipažinusi su E.Bžesku moteris jo įmonėje dirbo vadybininke. Tačiau pašlijus santykiams R.Bžeskienė dirbti su buvusiu vyru neketina.
„Jokių planų ir projektų su juo nebekuriame. Bet turiu kitokių minčių ir idėjų“, – užsiminė dukras auginanti moteris.
Nors oficialios skyrybos dar neįvykusios, R.Bžeskienė netiki, kad juodu su Egmontu dar gali sueiti į šeimą. Abu jaučiasi pernelyg atitolę vienas nuo kito ir pradėję naują gyvenimo etapą.
Mylimajai pasipiršo po 7 mėnesių draugystės
Ilgai viengungis buvęs E.Bžeskas mylimajai Redai pasipiršo 2011 metų rugpjūtį, po 7 mėnesių draugystės.
Pora susituokė 2012 metų gruodį, Samujaus saloje Tailande. Grįžę į Lietuvą jaunavedžiai santuoką įregistravo ir Vilniaus santuokų rūmuose. Viešėdama Tailande Reda sužinojo, kad laukiasi kūdikio, ir kelionę vadino puikia vestuvine. Redai tai buvo jau antroji santuoka, Egmontui – pirma.
2009-aisiais Reda buvo ištekėjusi už šokėjo Andriaus Kandelio, bet nepraėjus nė metams po iškilmingų vestuvių šeimos pamatai ėmė klibėti. R.Gikytė-Kandelienė ir A.Kandelis netrukus išsiskyrė. Juodu atžalų nesusilaukė.
Iki pažinties su Reda Egmontas oficialiai nebuvo sukūręs šeimos, bet ilgus metus artimai bendravo ne su viena jo prodiusuojamos muzikos grupės dainininke.
