Kaunietės pripažino, kad nesitikėjo sulaukti tokių metų, tačiau savo amžiaus nesureikšmino – širdyje jautėsi daug jaunesnės.
„Jaučiuosi, tarsi man būtų 70 metų“, - sakė Birutė. „O aš – kaip penkiasdešimties“, - juokėsi Lilija.
Iki šiol Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ vyriausiomis laikė seseris Birutę ir Ramildą Zivatauskaites, gimusias Raseinių rajone. Moterys 90-metį turėtų švęsti kitais metais.
„Susisieksiu su kaunietėmis dvynėmis. Jei archyvai patvirtins, kad jos gimė 1927 metais, fiksuosime rekordą“, - sakė agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.
Jis patikino, kad ir Raseiniuose gyvenančios Birutė Laurinaitienė ir Ramilda Petreikienė neturėtų nusiminti. Mat agentūra viliasi sudaryti vyriausių dvynių dešimtuką, todėl ir jos išliks svarbios.
Pati pagamino tortą
Kaunietės B.Šerkšnienės namuose penktadienį bruzdėjo ir namų šeimininkės, ir būrys svečių. Moterų pasveikinti bene pirmieji atskubėjo būrys žurnalistų.
„Kažkada perskaičiau, kad seniausi Lietuvos dvyniai yra gimę 1931 metais. Bet tai netiesa! Mes su seserimi gimėme 1927 metais“, - ištaisyti klaidą norėjo L.Skeberdytė.
Kaunietės neprisiminė, kad kas jų giminėje būtų sulaukę tokio amžiaus. „Mama mirė būdama 68-erių, tėvas – 75-erių. Brolis iš viso jaunas – 40-ies nuo kraujo vėžio. Gyva likusi jaunesnė sesuo, jai – 86-eri“, - artimųjų metus vardijo L.Skeberdytė.
Ilgaamžės moterys nenorėjo triukšmingo baliaus, gimimo dieną pažymėjo paprastai. L.Skeberdytė šia proga iškepė tortą, B.Šerkšnienė pasipuošė spalvinga suknele.
Virtuvėje besisukanti agronomė pasistengė – iškepė biskvitinius torto blynus, padedama dukters sutepė juos grietininiu kremu. Senolė prisipažino ir Napoleoną retsykiais pagaminanti.
„Pirkti torto blynus – nesąmonė. Ten būna pridėta įvairiausių kenksmingų medžiagų. Geriau pačiai pasigaminti“, - žvaliai tikino senolė.
Nepaisant garbaus amžiaus, moteris kasdien pagamina šeimai pietus – išverda sriubos, paruošia mėsišką patiekalą, desertui patiekia iš savų obuolių spaustų sulčių.
Anksčiau pietumis mėgavosi ir du anūkai. Kai jie išsikraustė, prie stalo sėda trise – L.Skeberdytė ir jos dukra Rasa Jakutienė su vyru.
Gydė kūdikius
Užtat jos sesuo dvynė B.Šerkšnienė virtuvės niekada nemėgo. „Geriau į kalėjimą negu į virtuvę“, - prisipažino medikė.
Moteris mieliau laiką leisdavo darbe. Kūdikių gydytoja dirbo Kauno klinikose iki jai sukako 71-eri.
B.Šerkšnienę žino tūkstančiai anksčiau laiko kūdikius pagimdžiusių mamų. „Visuomet einant gatve kas nors užkalbina, dėkoja už pagalbą. O aš jau ne visas mamas ir prisimenu.
Įsimintiniausias atvejis buvo, kai gimė 500 g mergaitė. Ji išgyveno, užaugo, o kai sutikdavau ją, nuolat man dėkojo“, - prisiminė gydytoja.
Dvynės ir pačios gimė anksčiau laiko. Pasaulį jos išvydo Prano Mažylio ligoninėje Kaune. Dėl mažo svorio ir kitų ankstukams būdingų sunkumų dvynės su mama mėnesį po gimimo dar leido ligoninėje.
Nesipyko ir nedejavo
Abi seserys sutaria – ilgai gyventi joms padėjo požiūris į gyvenimą. „Svarbiausia gera nuotaika, optimizmas, nereikia dejuoti, be reikalo skųstis“, - sakė B.Šerkšnienė.
Sesuo antrino: „Svarbiausia nesipykti, nesibarti, nedejuoti, kad valdžia bloga ar žmonės blogi.“
Kaunietės pozityviai mąstyti išmokusios nuo mažens. Nuo Biržų kilęs jų tėvas buvo praktikuojantis krikščionis, evangelikas reformatas.
Tikėjimą jis įskiepijo ir savo dukroms. Moterys iki šiol lanko evangelikų reformatų pamaldas. Kadangi gyvena atskirai, bažnyčia tampa pagrindine jų susitikimo vieta.
Kauniečių pozityvumo nesugriovė nė Antrasis pasaulinis karas, kuris išsklaidė šeimą po pasaulį. Po kelerių metų į Lietuvą grįžusios dvynės tapo didžiausia parama viena kitai.
Nors skiriasi jų charakteriai, profesijos, ūgis, pomėgiai, kai kas ir vienija. Abi kaunietės mėgsta spręsti Sudoku galvosūkius. Viena juos sprendžia laikraščių puslapiuose, kita perka specialius galvosūkių žurnalus.
L.Skeberdytė mielai skaito internetinę spaudą, mėgstą vokiškąjį „Deutsche Welle“.
Į Palangą – jau per toli
Abi dvynės užaugino po vieną vaiką, o šie kaunietėms padovanojo po du anūkus.
Anūkai močiutes jubiliejaus proga ketino nuvežti į Palangą, kur moterys važiuodavo kiekvieną vasarą. Ten apsistodavo pas šeimos draugus, kuriuos ir vėl mielai aplankytų.
Tačiau tam sukliudė ne itin stipri seserų sveikata. „Joms reikalingas stabilumas. Kelionė į Palangą būtų per didelis išbandymas“, - sakė R.Jakutienė.
Gydytoja įsitikinusi, kad svarbiausia ilgaamžėms „minti pėdalus, neužsisėdėti“.
