Antradienį su šimto metų jubiliejumi pas ją į namus atėjusio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko pasveikinta B.Junokienė sakė esanti dėkinga ir valstybei, ir namiškiams, kad turi visko, ko jai reikia.
Dėkojo Dievui už geras dukras
Iš penkių vaikų kilusiai Barborai teko dirbti nuo mažumės.
„Mama buvo jauniausia dukra žemdirbio šeimoje. Ji daug vargo matė, tačiau niekada nepalūžo.
Visada buvo darbšti, sąžininga, niekada nedejavo, visada mokėjo pasidžiaugti gerais dalykais ir vengė tų, kurie tik dejuoja.
Gal todėl ir jos sveikata išliko gera, ir protas šviesus net sulaukus tokio garbaus amžiaus“, - sakė kartu su seserimi Vijole Ivaškevičiene šimtametę motiną prižiūrinti šiaulietė Birutė Žukauskienė.
Puokšte gėlių iš mero rankų gavusi ir tautine juosta apjuosta jubiliatė sakė dėkojanti Dievui už tai, kad turi tokias dukras, kurios ja labai rūpinasi.
Nepatinka dejuojantys žmonės
Iš Kelmės rajone esančio vienkiemio pas Šiauliuose gyvenančias dukras ilgaamžė atsikraustė 1979 metais.
„Šiuo metu mama į lauką jau neišeina. Laiką ji leidžia bute, klausosi radijo arba meldžiasi.
Mamą domina dabartinio gyvenimo aktualijos. Per radiją žinias ji klausosi kelis kartus per dieną.
Mama nemėgsta negatyvo, jai nepatinka dejuojantys žmonės.
Kai pensininkai radijo laidose skundžiasi blogu gyvenimu, ji tokiomis kalbomis piktinasi, sako, kad tokie žmonės tikro blogumo nematė, nes dabar ir mašinų kiek kiemuose stovi ir kaip gražiai apsirengę žmonės vaikšto“, - sakė senolę mamą prižiūrinti B.Žukauskienė.
Šiaulių miesto mero A.Visocko paklausta, ko palinkėtų tokio garbaus amžiaus sulaukti norintiems žmonėms, B.Junokienė atsakė trumpai: „Meilės vienas kitam ir užuojautos ir, kad mažiau pavydo būtų“.
Buvo partizanų ryšininkė
Su vyru Jonu B.Junokienė susilaukė šešių vaikų: dviejų dukrų ir keturių sūnų. Vyrui tapus partizanu B.Junokienė tapo partizanų ryšininke.
1947 metais žuvus sutuoktiniui Barbora liko viena auginti šešis mažamečius vaikus. Pagalbos ranką ištiesė vyro brolio šeima, bet našle tapusiai moteriai ir jos vaikams teko patirti ir vargų, ir nepriteklių.
„Pieno neturėjom, tai geri žmonės padėdavo. Aš sąžiningai dirbau, nors buvau baigusi tik tris klases, tačiau mane paskyrė kolūkio sandėlininke. Tai aš ir dirbau sąžiningai, nė saujos žirnių sau iš bendro aruodo nepasiimdavau“, - prisiminė B.Junokienė.
Mėgo ir tebemėgsta sočiai pavalgyti
Vieną sūnų jau palaidojusi B.Junokienė dabar be dviejų dukrų ir trijų sūnų turi ir vienuolika anūkų.
Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, šimtametė sakė jos nežinanti. Pasak B.Junokienės dukrų, ilgaamžių jų giminėje nėra buvę.
Jubiliatės dukros užsiminė, kad mama nebuvo išranki maistui, tačiau visada mėgo pavalgyti ir riebiai, ir sočiai.
„Cepelinų išvirti mama paprašo dar ir dabar. Tiesa, ryte mes valgome lengvesnį maistą, o pietums verdame mėsos.
Kiaulienos dabar duodame rečiau, dažniau perkame paukštieną ar kalakutieną, bet galiu pasakyti, kad mėsą ji labiau už viską mėgsta iki šiol.
Dar mama labai mėgsta raugintus kopūstus ar iš jų išvirtą sriubą. Mama niekada nesilaikė jokių dietų“, - sakė šimtametę mamą prižiūrinti B.Žukauskienė.
Šiauliuose – dešimt šimtamečių
Kartu su Šiaulių miesto meru pasveikinti šimtametės atvykusi civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja jai įteikė ir voką su su 145 eurais – taip per gimtadienį apdovanojami visi šimto ir daugiau metų sulaukę šiauliečiai.
Šiuo metu Šiauliuose gyvena dešimt šimto metų ribą perkopusių šiauliečių.
Šių ilgaamžių tarpe yra tik vienas vyras
