Erika nardytoja tapo visai atsitiktinai, kai prieš aštuonerius metus susiruošė atostogų į Barseloną. Bet lyg tyčia likus kelioms dienoms iki skrydžio buvo paskelbtas oro linijų bendrovės, kuri turėjo skraidinti keleivius į šį Ispanijos miestą, bankrotas.
Erika nenorėjo likti namuose Vilniuje, todėl nuskubėjo į kelionių agentūrą ieškoti kitos kelionės.
„Ir buvo likęs tik Egiptas. Niekada nenorėjau ten keliauti, bet ką darysi: Egiptas, tai Egiptas“, – dūsaudama tąsyk netikėtai prasidėjusį nuotykį prisiminė E.Purauskytė.
Moteris nežinojo, ką ten veiktų, be voliojimosi paplūdimyje. Pastebėjusi, kad nemažai poilsiautojų plaukia į Raudonąją jūrą nardyti, vilnietė susiruošė kartu su jais. Tikėjosi, kad paplaukios laiveliu, pasišildys saulės spinduliuose.
„Net neketinau nardyti. Ir vis dėlto instruktorius įkalbėjo pabandyti. Užsitempiau gerokai per didelį nardymo kostiumą, užsimaukšlinau per didelį akvalangą ir drebėdama iš baimės nėriau.
Laikiausi instruktoriaus įsikibusi kaip paties gyvenimo – taip baisu buvo. Ir tada atsimerkiau. Akimirksniu pamiršau visas baimes, nes tai, ką pamačiau, mane tiesiog pribloškė. Netikėjau, kad gali būti taip gražu! Stebuklinga!
Įspūdingi koralai, būriai įvairiaspalvių žuvų ir nepaprasta ramybė.
Taip tada ir nepamačiau Egipto – visas atostogas praleidau nardydama“, – prisiminusi juokėsi E.Purauskytė.
2015 metų kovą Erika gavo nardytojo licenciją, nes norėjo vykti į nardymo safarį Egipte.
„Būtinai reikėjo licencijos, nes tai buvo sudėtinga ir pavojinga kelionė.
Užsirašiau į nardymo kursus ir kasdien, o kartais ir dukart per dieną, net vėlyvais vakarais, lankiau treniruotes. Ir štai po dviejų savaičių, kelionės išvakarėse, laikiau rankose licenciją!“ – džiūgavo nardymo virusu užsikrėtusi moteris.
Jos pastangos gauti licenciją atsipirko – kelionė buvo pasakiška. Būtent šiame safaryje E.Purauskytė kartu su kitais narais iš Lietuvos originaliai paminėjo Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – 11 metrų gylyje narai išskleidė Lietuvos vėliavą.
Įmonės „Menai renginiai“ vadovei E.Purauskytei aistringas pomėgis netgi pamėtėjo idėją – ji norėtų kokį nors projektą, tarkim, komandos kūrimo, surengti po vandeniu.
„Kur jau kur, o po vandeniu turi besąlygiškai pasitikėti partneriu ir pats būti atsakingas ne tik už savo, bet ir už porininko gyvybę.
Nuolat ieškome netikėtų renginių sprendimų klientams, tad tikiuosi, kad pačius drąsiausius sužavės ir ši idėja. Kodėl gi ne?! Įsivaizduoju, kad bet kokiai komandai tai būtų išskirtinė patirtis“, – svarstė E.Purauskytė.
Ją pačią nardymas žavi tuo, kad po vandeniu turi būti susitelkęs į tai, ką darai. Todėl kasdieniai rūpesčiai, išorinis pasaulis tarsi lieka anapus vandens linijos.
„Tai savotiška meditacija – po nardymo grįžti tarsi išsivalęs. Ir ne tik dėl povandeninio pasaulio grožio. Nardymas – pavojingas užsiėmimas, ypač dideliame gylyje.
Privalai susitelkti į savo pojūčius, stebėti deguonies lygį, nepamesti iš akių partnerio. Sunku nupasakoti tą jausmą“, – apibendrino Erika.
Ji kol kas nardė tik Raudonojoje jūroje, bet norėtų ir kituose kraštuose pabandyti – kur nors prie Australijos krantų, Maldyvuose, Karibų jūros regione kartu su laisvai plaukiojančiais delfinais.
„Tiesa, pasirodo, daugelio nuvertintas Egiptas ir Raudonoji jūra yra viena geidžiamiausių pasaulio nardymo vietų.
Keliaujant po Balį sutiktas profesionalus nardytojas iš Australijos prisipažino, kad jo didžiausia svajonė – panardyti Raudonojoje jūroje.
Jis netgi atsiduso ištardamas: „Gerai jums, europiečiams, turite tokį grožį beveik pašonėje, o mums jis per toli“, – pasakojo E.Purauskytė.
