Pasveikinimas senolei buvo netikėtas ir labai malonus, o ją pasveikinęs žmogus veikiausiai nė nesitikėjo jos atsakymo.
Juk žinojo, kad senelių namų gyventojų ir regėjimas nebe tas, kad rašytų laiškus ir senos rankos dažnai nebegali nulaikyti rašiklio.
Tačiau močiutės būta ypač mandagios. Ji paprašė socialinių darbuotojų padėti parašyti džiaugsmą dovanojusiam žmogui atsakymą.
„Tai buvo už širdies griebiantis momentas, nes laiškas buvo labai jautrus, mandagus ir kupinas dėkingumo”, – prisiminė Vilniaus universiteto dėstytoja Urtė Lina Orlova.
Kai kam tai – vieninteliai sveikinimai
U.L.Orlovos dėka prieš kelerius metus socialiniame tinkle „Facebook“ gimė iniciatyva „Senučiukai”.
Šia iniciatyva visuomenė skatinama prisidėti prie senelių globos namų gyventojų gyvenimo sąlygų pagerinimo, dovanojant knygas, slaugos ir higienos priemones, spalvinimo, kryžiažodžių knygutes ir pieštukus, obuolius ir pačius vaismedžius, šlepetes ar tiesiog pasveikinti juos su didžiosiomis metų šventėmis.
Jau trečius metus iš eilės puslapio „Senučiukai“ sekėjai raginami rašyti laiškus globos namų gyventojams ir į šį kvietimą kasmet atsiliepia daugybė žmonių.
Daliai senolių šie nepažįstamųjų atsiųsti sveikinimai su žiemos ar pavasario šventėmis (stengiamasi nesakyti su šv. Kalėdomis ar šv. Velykomis, nes ne visi globos namų gyventojai yra katalikai) yra vieninteliai, kuriuos jie gaus.
Kai kurie globos namų gyventojai tiesiog neturi juos galinčių pasveikinti artimųjų.
Tiesa, yra ir tokių, kuriuos prižiūri visa jų šeima. Globos namuose kai kurie žmonės gyvena tik todėl, kad jiems dėl silpnos sveikatos būtina nuolatinė globa.
Nori sveikinti „savo“ senučiuką
Urtė Lina pasakojo, kad sąrašais su sveikinimų laukiančių senučiukų vardais pasidalija globos namų administracija. Šie sąrašai yra konfidenciaūs ir niekur neplatinami.
„Žmonėms, kurie norėtų parašyti kokiam senučiukui laišką, aš nusiunčiu tik jo vardą su pirma pavardės raide ar su pilna pavarde, jeigu tam neprieštarauja pats senučiukas, ir nurodau amžių“, – paaiškino U.L.Orlova.
Jeigu senolis turi kokį nors išreikštą pomėgį: siuvinėja, mezga ar mėgsta pagerti kavą, apie tai sveikintojui pranešama, kad rašydamas laišką žmogus galėtų, jei tik nori, pridėti ir kokią nors dovanėlę.
U.L.Orlova džiaugėsi, kad per trejus metus atsirado ne vienas žmogus, kuris senučiukams laiškus rašo kasmet. Kai kurie net klausia, ar negalėtų vėl pasveikinti to paties senolio, kuriam rašė prieš metus.
Dauguma senučiukų džiaugiasi sulaukę nepažįstamųjų sveikinimų. O jeigu dar randa pridėtą dovanėlę, ypač jeigu padovanota tai, ko ir norėjo, pavyzdžiui, kavos, tai laimės būna iki lubų.
Kiti, gavę nepažįstamojo pasveikinimą su šventėmis, nustemba: „Iš kur apie mane sužinojo? Kas čia tokie mane sveikina?“
Yra buvę ir taip, kad vienas senolis gaudavo su laišku ir dovanų – šokoladuką ar kavos, o kitas – tik atviruką ir dėl to labai nuliūsdavo, net apsiverkdavo.
Tad šiemet, bandant išvengti tokių nesusipratimų, stengiamasi visas dovanas siųsti ir asmeniškai seneliams, ir globos namams, kad personalas išdalintų jas visiems ir nė vienas nesijaustų nuskriaustas.
Įžengti į kitokią erdvę
Paklausta, kaip užsimezgė jos pačios draugystė su globos namų gyventojais, išaugusi štai į tokią gražią akciją, Urtė Lina pasakojo, kad viskas prasidėjo prieš penkerius metus, Vilniaus universitete rašant disertaciją apie senų žmonių gyvenimo kokybę Lietuvoje.
„Iš to mokslinio analitinio darbo natūraliai užsimezgė kontaktai tiek su pačiais senais žmonėmis, tiek ir su senelių namų, į kuriuos važiuodavau, kolektyvais. Atsirado tokia papildoma dimensija – be mokslinio tyrimo užsimezgė ir žmogiškas santykis“, – prisiminė U.L.Orlova.
Pirmąsyk nuvykusi į senelių namus moteris jautė šiokį tokį netikrumą dėl to, kaip reikėtų elgtis. Bet juk tai natūralu atvažiavus į skirtingo gyvenimo būdo erdvę.
Kitą vertus Urtei Linai buvo ir labai smalsu sužinoti, kaip senukai gyvena, su jais susipažinti.
O ir patys senukai į viešnią reagavo draugiškai.
Viskas prasidėjo nuo saldainių
Jau susidraugavus su seneliais kartą Urtė Lina su draugais į vienus globos namus nuvežė saldainių.
„Sėdime, geriam kavą, arbatą, o man tiesiai prieš akis stovi knygų lentyna – tokia pakrypus. Joje sudėti seni tarybinių rašytojų raštai. Ir užėjo kalba: „Kaip su tomis knygomis? Skaitot? Neskaitot?“ Sako: „Taip, skaitom. Ir knygų labai reikia“, – prisiminė U.L.Orlova.
Taip gimė idėja socialiniame tinkle „Facebook“ paskatinti žmones dovanoti senelių namams knygas. Į šį kvietimą atsiliepė neįtikėtinai daug žmonių.
Taip gimė šiandien „Senučiukų“ pavadinimu žinoma iniciatyva, socialiniame tinkle „Facebook“ turinti daugiau kaip 7,5 tūkst. gerbėjų.
Urtė Lina prisiminė, kad pirmiesiems senelių namams bibliotekėlė buvo surinkta tiesiog žaibiškai. Neilgai trukus žmonės sudovanojo knygas ir kitiems senelių namams.
Knygos šiuo metu neberenkamos, bet kartais organizuojamas kitokios paramos rinkimas.
Gyvenimą senelių namuose laiko pragaru
Kaip minėta, U.L.Orlova pirmąsyk į globos namus įžengė kaip tyrėja, norėdama sužinoti, kokia yra senų žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje. Todėl paklausiau, kokia gi yra ta senelių namų gyventojų kokybė.
Anot mokslininkės, kokybei Lietuvoje keliami aukšti reikalavimai, bet paslaugų kokybei užtikrinti trukdo tokie objektyvus veiksnys, kaip nepakankamas globos įstaigų finansavimas.
„Taip pat pastebima tendencija, kad senelių namuose gyvena vis vyresnio amžiaus ir vis „sunkesni“ žmonės, kuriems reikia daugiau higienos priemonių, sauskelnių, pragulų tepaliukų. Mums tai atrodo mums smulkmenos, o jiems – labai svarbūs dalykai, kurių ir pritrūksta“, – pastebėjo U.L.Orlova.
Neretai gyvenimo kokybė globos namuose nuvertinama ir dėl subjektyvių priežasčių. Visuomenėje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į senelių namus, manoma, kad ten gyventi negarbė. Esą tokioje įstaigoje gyvena tik visišką socialinį dugną pasiekę ir viską – namus, sukauptą turtą bei artimuosius – praradę žmonės.
Net ir patys seneliai gyvenimą globos namuose įsivaizduoja kaip pragarą, gėdą, vadina juos „ubagynu“. Apsigyvenę senelių namuose kai kurie žmonės pasijaučia tarsi nurašyti visuomenės. Tad nenuostabu, kad kai kurie stengiasi visaip nuslėpti, jog gyvena prieglaudoje. Pavyzdžiui, renkasi nesėdėti po stogine, kuri labiau matosi nuo gatvės pusės, nors ir geriau sutvarkyta už toliau esančią.
„Net ir dabar, darant laiškų akciją, ne visi seneliai norėjo pasakyti savo pavardes. Kai kurie sakė: „Ai, užteks tik mano vardo – Angelė B.“, – teigė pašnekovė.
Mezgasi ir meilės istorijos
Tiesa, ne visi seneliai neigiamai žiūri į globos namus.
„Yra ir tokių, kurie labai adekvačiai supranta savo situaciją, suvokia, kad jiems geriau gyventi drauge su kitais, bendruomenėje, apsuptiems pagelbėti galinčių slaugių, o ne vienišiems kažkur sodyboje ar vienkiemyje“, – kalbėjo U.L.Orlova.
Išties senelių namuose, anot pašnekovės, yra daug ir labai šviesių, teigiamų dalykų.
„Senelių namuose dirba puikūs drabuotojai, tikri profesionalai, kurie savo seneliais rūpinasi, juos myli. Man atrodo, kad daug kas apsilankę senelių namuose lieka maloniai nustebę, kaip ten viskas sutvarkyta, kokia ten graži, išpuoselėta aplinka“, – sakė U.L.Orlova.
Neretai globos namuose užsimezga ir meilės istorijos.
„Ten meilė – amžina, varanti jėga“, – neabejojo pašnekovė.
Seneliai tyčia prisėda papusryčiauti prie jiems simpatiško asmens, kartais kartu nueina į pavėsinę, įsikimba vienas kitam į ranką.
Tarp senelių pasitaiko netgi meilės trikampių. Taigi gyvenimas senelių namuose nesustoja. Ten gyvena žmonės, kuriems žmogiškos šilumos ir bendravimo norisi taip pat, kaip ir mums visiems.
Todėl U.L.Orlova paragino bent per šventes nepagailėti laiko ir nuvykti į tame pačiame mieste ar rajone esančius senelių globos namus, aplankyti jų gyventojus, tiesiog pabūti kartu, pabendrauti, išgerti drauge puodelį kavos ar suorganizuoti kokią nors gražią iniciatyvą.
„Yra nuostabios gerosios praktikos, kada bendruomenė padeda savo senelių namams obuoliais, daržovėmis, globos namų gyventojus lanko mokinukai ar darželinukai, skautų grupės ar tiesiog bendradarbiai“, – prisiminė U.L.Orlova.
Anot pašnekovės, seneliai visada labai džiaugiasi svečiais, net ir užsukančiais tik trumpam. O jeigu ta viešnagė susijusi ir su jų laisvalaikio užimtumu ar tiesiog arbatos pagėrimu, pyragų paskanavimu drauge, džiaugsmas būna beribis.
Tad jeigu norėtumėte aplankyti senelių globos namus, jų adresus galima rasti čia: https://www.socmin.lt/lt/socialine-integracija/socialines-paslaugos-ir-dca9/globos-istaigu-sarasai/senu-zmoniu-globos-istaigos.html
