Kūdikio susilaukusios lesbietės: „Nemaniau, kad ji bus tokia supermamytė“

Penkių mėnesių Oskaras tėčio neturi, užtat turi dvi mylinčias mamas – Juliją (24 m.) ir Gintarę (27 m.) Šimkes. „Kai sūnus kada nors paklaus, nemeluosime, kad jis gimė iš donoro sėklos, kad dėl to vykome į kliniką, bet pradėsime nuo to, kad jis atsirado iš didelės meilės“, – sakė prieš metus užsienyje susituokusi ir jau sūnaus susilaukusi moterų pora.

 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

„Lietuvos rytas“

2017-12-29 22:00, atnaujinta 2017-12-30 12:08

Prieš pat praėjusių metų žiemos šventes Julija ir Gintarė Danijoje susituokė, o šias Kalėdas moterys pasitiko su sūnumi ant rankų.

Į dvi vaikišką vežimėlį stumiančias vilnietes nuolat krypsta praeivių žvilgsniai, tačiau jų sutuoktinės jau beveik nepastebi. Be to, dabar visą dėmesį susirenka krykštaujantis ir besišypsantis Oskaras.

Visi nori jį pačiūčiuoti, panešioti, pakalbinti.

Pačios moterys džiaugiasi motinyste ir svajoja apie keturias atžalas.

„Noriu, kad jie būtų poromis, kad nebūtų vieniši. Ypač mūsų šeimoje Oskarui būtų labai vieniša. Vienintelis, kas jį galės suprasti, tai sesuo arba brolis“, – įsitikinusi Gintarė.

– Pirmą vaiką pagimdė Julija, tai, ko gero, antrasis priklauso Gintarei?

Gintarė: Iš tikrųjų dar nenusprendėme, kuri lauksis antrojo vaiko.

Bet aš neprieštaraučiau, kad ir toliau Julija tuo užsiimtų. Nes man visas gimdymas atrodė labai baisus, traumuojantis. Ten nėra nei šypsenų, nei rožių, nei magijos. (Juokiasi.)

Julija: Kodėl? Juk yra nuotrauka iš gimdyklos, kur aš šypsausi su deguonies kauke.

Gintarė: Nenorėjau dalyvauti gimdyme, bet Julija – mūsų bosas. Man atrodo visiškai nelogiška ginčytis su nėščia moterimi.

Ruošiausi Julijos gimdymui, žiūrėjau vaizdus ir labiausiai bijojau, kad manęs nesupykintų, nes esu jautri kvapams, vaizdiniams. Save pažįstu iš patirties auginant gyvūnus.

Jeigu šalia nebūtų Julijos, sakyčiau: tikrai negimdysiu. Bet yra baisesnis dalykas – ant manęs supykusi Julija.

Tad gimdymas nėra toks sudėtingas procesas, koks galėtų būti Julijos pyktis. Jei reikėtų rinktis iš dviejų blogybių – geriau gimdymas.

– Kokių naujų viena kitos savybių atradote gimus Oskarui?

Julija: Atradome Gintarės pavydą.

Gintarė: Man tikrai nereikėjo su niekuo dalytis Julijos dėmesiu. Tad neneigsiu, kad atsiradus vaikui jo pritrūksta. Bet tikriausiai tai yra natūralus procesas.

O aš nesitikėjau, kad Julija bus tokia supermamytė. Mane tai kartais gąsdina.

Ji nori viską tobulai padaryti. Net jeigu ir pavargsta, laikosi savo sprendimų, nuomonės.

– Kai ruošėtės gimdymui, skaitėte knygas ar su vaiku elgiatės pagal nuojautą?

Julija: Labai daug domėjausi. Bet aš visada daug skaitau, apie vaikus, auklėjimą, edukologiją, kadangi tai studijuoju.

Aišku, kai kas vyksta ir vadovaujantis nuojauta.

Po gimdymo per kelias dienas tapo aišku, kad Oskaras bus vaikas, kuris nori būti ant rankų. Tikriausiai visi tokie vaikai, bet aš to nesitikėjau.

Gintarė: Kad ji skaito knygas, per švelniai pasakyta. Ji yra žmogus, kuris ryja knygas.

Kurį laiką aš irgi vaidinau, kad domiuosi ir skaitau knygas, bet supratau, kad nepasieksiu tokio lygio ir daug lengviau klausyti jos.

Tuo labiau kad dauguma sprendimų priklauso Julijai. Tai – jos kūnas, jos nuovargis, jos sveikata. Aš tiesiog stengiausi naudoti tuos metodus taip, kad netrukdyčiau.

Pavyzdžiui, ji nusprendė neduoti vaikui čiulptuko. Ir kai Julija būna su juo, tai viskas gerai. Tačiau kai palieka Oskarą man ir aš neturiu nei čiulptuko, nei pieno, yra sunkiau.

– Kaip dvi moterys dalijasi buitį?

Gintarė: Kadangi aš dalijau buitį, tai visą padalijau Julijai. (Juokiasi.) Jeigu man nepasako, tai aš nieko ir nepadarau, nes man tai nėra savaime aišku. Man taip pasisekė augant namie, kad viskuo buvo pasirūpinta.

Man reikėjo rūpintis tik mokslais, būreliais, tad gal dėl to ir neturiu tokių įpročių.

O Julijai tai pavyksta natūraliai. Ji gali kalbėdama telefonu išvalyti vonią.

Julija: Kiek gali, tiek Gintarė padeda. Bet aš dažniau namie būnu, norisi susitvarkyti ar valgyti pasidaryti.

Jeigu einame su Oskaru į lauką, tai ir šunį išvedu.

***

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.