Sausio 6-oji yra be galo svarbi Argentinos vaikams, mat jie dovanų gauna ne per Kūčias, kurių argentiniečiai, net ir būdami katalikai, nešvenčia. Ne per Kalėdas, o per Trijų karalių šventę.
Šioje šalyje gyvuoja labai sena tradicija: norėdami gauti dovanų vaikai lauke prie durų turi palikti savo batus.
Į juos įdedama šieno ir įpilama vandens, kad karalių žirgai turėtų kuo pasistiprinti ir nuneštų juos pas ką tik gimusį Jėzų. Nežinau, ar daug kas dabar palieka šieno, bet batus vaikai dažniausiai deda po eglute namuose.
Dovanos Argentinoje teikiamos tik šeimos nariams. Daugiausia dovanėlių, žinoma, gauna vaikai.
Metų virsmo šventimas Pietų Amerikos žemyne įdomus ir tuo, kad ten gruodžio mėnuo ir sausis yra pats vidurvasaris.
Bet amerikietiškasis Santa Klausas su tradiciniu šiltu apdaru ir balta barzda per visą šventinį laikotarpį sveikina argentiniečius ir svečius.
Šilta, saulėta ir jokio sniego. Žinoma, pietinė Argentinos dalis tikros vasaros – lietuvių supratimu – neturi. Juk tik 600 kilometrų tėra iki vėjų ir audrų virtuvės – Antarktidos.
Tad Kalėdos, Naujieji metai ir Trys karaliai čia švenčiami su saule, kepant kepsnius prie baseino ar ant vandenyno kranto.
Šioje šalyje visi, kas netingi, labai gražiai būna papuošę namus. Žaliomis, baltomis, auksinėmis, raudonomis gėlėmis, vainikais, girliandomis išpuoštos namų durys ir daugybė šviečiančių lempučių.
Ant eglutės dažnai kabinami medvilniniai balti rutuliukai, vaizduojantys sniegą. Visai suprantama – juk didžioji šalies dalis sniegą mato tik televizoriuje ar internete.
Argentiniečiai turi daugiau itališko kraujo, gal todėl į šventes žiūri su šiokiu tokiu lengvumu ir net humoru.
Kalėdų eglute gali būti paverstas bet koks medis ar krūmas. Svarbu, kad tik būtų žalias. Atvirukai Argentinoje nesiunčiami. Net ir elektroniniai sveikinimai internete ar trumposios žinutės nėra populiarios.
Argentinoje labai stiprus šeimos ryšys. Per šventes susitinka visa didžiulė giminė, todėl visas šventinis laikotarpis neįsivaizduojamas be susibūrimų, ilgų pasisėdėjimų su šeima prie stalo ir gausybės maisto.
Kiekvienas svečias būtinai atsineša vieną ar net keletą savo pagamintų patiekalų. Visa tai šventines vakarienes padaro patiekalų mišiniu. Kadangi vasara, beveik kiekvieno namo kieme pakvimpa kepama mėsa.
Argentiniečiai – geriausi kepsnių ant grilio žinovai. Mėsa, kepta grilyje, turi labai senas tradicijas dar nuo gaučų laikų. Tai tiesiog neatsiejama Argentinos kultūros dalis.
Šioje šalyje per šventes dažnai kepama visa kiaulė.
Jei šeimininkai neturės galimybės iškepti kiaulės, būtinai bus patiekta bent kelių rūšių keptos mėsos.
Populiariausia yra kepta kalakutiena, kiauliena, neretai ant žarijų čirškinama ir ožkiena.
O kur dar įdaryti pomidorai, pudingai, maltos mėsos pyragai! Visa tai papildo gausybė salotų, šventinė duona ir pyragaičiai.
Mėgstamiausias desertas – saldi duona. Tai – lyg didelis cilindro formos keksas su vaisiais, riešutais ar net saldainiukais.
Šventiniu laikotarpiu šiuo saldumynu užverstos visos parduotuvės, jis kepamas namuose pagal tik tai šeimai žinomą receptą. Po švenčių ši saldi duona atpiginama ir valgoma dar kokį mėnesį.
Ko gero, ši duona populiarumu lenkia net lietuviškus kūčiukus. Mėgstamas šventinis gėrimas gaminamas iš įvairiausių vaisių gabaliukų užpilant juos sulčių ir sidro mišiniu.
Mano bendrakeleivis Audrius, dar keliaudamas vienas, kartą metų virsmo šventes pasitiko labiausiai į pietus nutolusiame pasaulio mieste Ušuajoje, Ugnies Žemės saloje, prie Biglio sąsiaurio. Tai – Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų srities centras, turintis apie 70 tūkstančių gyventojų, bet pats miestas, švelniai tariant, labai negražus ir purvinas.
Toks įspūdis, kad namą čia gali pasistatyti bet kas, bet kur ir iš bet kokių medžiagų. Miestas – tikras architektūrinis nesusipratimas, žmonių su genio vaizduote padarinys. Bet butų nuomos kainos vis tiek nuolat auga.
Ieškodami geresnio gyvenimo čia atvyksta emigrantai iš Bolivijos ir Peru. Daugelis jų nutupia su savo lūšnelėmis kalnuose, supančiuose Ušuają. Tai irgi savotiška egzotika.
Lūšneles supa šiukšlės. Turistai ten kažkodėl nevaikšto, o be reikalo – nuotraukos išeina tikrai įdomios.
Tačiau miesto krantinę argentiniečiai pastatė labai puikią. Visiems čia patinka pasivaikščioti retai saulėtomis dienomis. Nuotekos išduoda po krantine suslėptus kanalizacijos vamzdžius, kuriais į skaidrią jūrą nunešama viskas, kas tik gali nutekėti.
Daugybė vandens paukščių minta miesto atliekomis, išmatomis ir panaudotais prezervatyvais.
Turistai su džiaugsmu fotografuoja šiuos sparnuočius.
„Argentina – pays generoso“ (išvertus iš ispanų k. „Argentina – dosni šalis“).
Tai lyg ir Argentinos lozungas, kurį mėgsta kartoti vietos radijo stotys.
Tiek atvykėliai, tiek argentiniečiai sutinka, kad šalis tikrai patiria daug sunkumų, nesusipratimų, čia didelė infliacija, klesti korupcija. Bet mes juk kalbame apie ką tik prabėgusias Kalėdas, Naujuosius metus ir dovanas, kurios teikiamos per Trijų karalių šventę.
Likus daugiau nei mėnesiui iki Kalėdų radijo stotys viena per kitą ištisai aptarinėja įvairius patiekalus, jų gaminimo būdus, receptus ir jų derinius su kitais patiekalais.
„Aš ir pats mėgėjas gerai užkąsti, bet Argentinoje visko buvo per daug. Viskas matuojama vienu – valgymo – matu, – prisimena Audrius. – Tad per laidas apie Kalėdas negirdėjau nei kodėl jos švenčiamos, nei kuo svarbi ši šventė, nei ką ji reiškia. Bet ispaniškų ir itališkų patiekalų receptų prisiklausiau į valias.“
Kuo arčiau švenčių, tuo dažniau radijo laidose dalyvauja medikai. Apie tai, kad nesveika persiryti, nekalbama. Aiškinama, kaip padaryti skrandyje daugiau vietos prieš šventinę vakarienę, kad ten daugiau tilptų, ir kokius vaistus vartoti persivalgius, kad nepasijustum blogai.
Ši tema aktuali ne tik prieš Kalėdas, bet ir artėjant atostogų sezonui. Svarbiausia – kur daugiau ir pigiau pavalgyti. Ką nors pamatyti, išgirsti, aplankyti – tai lieka trečiame ar net ketvirtame plano punkte. Pirmiausia – kaip kuo labiau prikimšti pilvą.
Matyt, dėl šio bruožo svetimšaliai argentiniečius vadina somaliečiais. Tik somaliečiai iš Afrikos yra liesi ir alkani, o argentiniečiai – anaiptol.
Tad jei ketinate keliauti į tolimiausią Pietų žemę, alkani tikrai neliksite.
