„Mes grįžome su vienu lagaminu ir kuprine, kurioje mūsų rūbai. Daugiau neturime nieko“, – apie savo sunkią padėtį portalui lrytas.lt pasakojo Elena.
Ji tikino, kad geros valios žmonių parama jai – itin reikalinga, todėl ir sutiko pasikalbėti su žurnalistu.
Moteris guodėsi, kad nėra net kuo aprengti vaikus – Austrijoje nereikėjo nei žieminių batų, nei šiltų striukių, kadangi buvo šilta, o štai grįžus į Lietuvą, kurioje šiuo metu žiema, du jos mažamečiai šąla.
„Labai reikėtų rūbų. Vaikai net be žieminių batų ir pirštinių. Aš ir pati be žieminės striukės, su pavasariniu paltuku.
Be to, mano dvejų metukų dukrytę užpuolė blusos. Nebežinau, nei kaip apsaugoti dukrą, nei kaip toliau stotis ant kojų“, – pasakojo du mažamečius auginanti motina.
Išvyko į Austriją
Moteris teigė iš viso turinti 4 vaikus. Vyresniesiems vaikams 17-19 metų, o štai sūnui – 4 metukai, dukrytei, kurios ji susilaukė Lietuvoje susipažinusi su Austrijos piliečiu, tėra 2 metukai.
Elena pasakojo, kad į Austriją pas vyrą, su kuriuo gyveno beveik 4-erius metus, išvyko praėjusių metų rugsėjį.
„Su dukrytės tėčiu susipažinome Šiauliuose, vienoje organizacijoje, ten aš savanoriavau. O jis atvyko taip pat labdaringais tikslais. Kadangi niekas daugiau angliškai nekalbėjo, aš vertėjavau. Taip mes ir susipažinome“, – kalbėjo ji.
Pateko į pragarą
Elena kalbėjo, kad Austrijoje ji dirbo – šventėse ir renginiuose priiminėdavo svečius, patiekdavo jiems patiekalus.
Tačiau geresnio gyvenimo į užsienį išvykusi šiaulietė teigė patekusi į tikrą pragarą.
„Vyras ėmė gerti, pradėjo prieš mane smurtauti. Visą tą laiką, kai buvau Austrijoje, jis sakydavo, kad čia jo namai, mes čia nieko neturime. Kai išsiblaivydavo, sakydavo, kad nebegers, tad ir Kalėdos praėjo ramiai, bet prieš Naujų metų sutikimą prasidėjo „daugiadienės“.
Mano vyras susimušė su kaimynu, buvo iškviesta policija. Nuo tos dienos viskas ritosi į visišką dugną. Jis vis agresyvėjo. Pareidavo mano girtas, triukšmaudavo. Buvo prieš mane pakėlęs ranką.
Ir vieną dieną jis mus išvarė. Davė 24 valandas išeiti. Supratau, kad jis nejuokauja“, – apie kraupias savo gyvenimo akimirkas kalbėjo moteris.
Į Lietuvą – vargo keliais
Elena sakė, kad tuo metu turėjo šiek tiek pinigų, tad nusprendė grįžti į Lietuvą.
„Pažįstamo austro paklausiau, ar jis sutiktų mus parvežti į Lietuvą. Jis pažadėjo, kad parveš. Sutarėme, kad aš sumokėsiu už kurą, ir jis saugiai parveš mus į Lietuvą, tačiau su nakvyne Lenkijoje.
Atvažiavome į Lenkiją, į kažkokį kaimą, kurio pavadinimo net nežinau, pas jo pažįstamus. Buvo paruoštos lovos, mes išmiegojome.
Ir ryte tas vairuotas pareiškė, kad niekur mūsų nebeveš. Jis ėmė rėkauti, kad pernelyg ilga kelionė ir sukėlė tokį triukšmą, jog net tie jo pažįstami buvo šokiruoti“, – teigė ji.
Vyras šiaulietę nuvežė į artimiausią miestelį Legnicą, kur buvo autobusų stotis.
„Už paskutinius pinigus užsisakėme viešbučio kambarį. Ieškojau išeities toliau. Turėjau internetą, todėl ieškojau autobusų, žiūrėjau kainas.
Tie žmonės, kurie buvo mus priėmę pernakvoti, buvo labai supratingi ir dar įdavė 100 zlotų.
Internetu susisiekiau su tokiu lietuviu, kuris gyvena Austrijoje, papasakojau jam, kokia mano situacija. Jis dažnai važinėja į Lietuvą, bet tuo metu negalėjo. Tačiau šis lietuvis surado pažįstamą, kuris paėmė mus iš Legnicos ir nuvežė į Varšuvą – tik iš jos buvo galima nuvažiuoti į Lietuvą. Sumokėjome už tai 100, nors reikėjo 140 – padarė mums nuolaidą.
Tas pats lietuvis, kuris surado mus į Varšuvą parvežusį vairuotoją, jau pačioje Lenkijos sostinėje surado dar vieną žmogų, kuris mus pasitiko stotyje, nupirko mums visiems bilietus, pavalgydino. 8 valandas sėdėjome stotyje ir laukėme autobuso. Taip ir grįžome visi sušalę į Lietuvą“, – kalbėjo ji.
Neturi namų
Šiuo metu moteris su dviem savo mažamečiais ir skurdą kenčiančiais vaikais glaudžiasi pas savo motiną.
„Reikėtų kreiptis į kokius nors socialinius darbuotojus ar dar kažką. Bet tai tas pats, kas belstis į duris, kurios neatsidarys. Arba galiu dar didesnių bėdų prisidaryti – atims mano vaikus. Aš nežinau, ką toliau daryti“, – guodėsi šiaulietė.
Tam, kad gautų socialines išmokas, ji turėtų deklaruoti Lietuvoje savo gyvenamąją vietą, tačiau mamos būste to padaryti negali, nes tam nepritaria motinos sugyventinis.
„Mums labai trūksta savo namų. Labai norėčiau kur nors išsinuomoti, nesvarbu, kokiame mieste ar gyvenvietėje – kad tik galėčiau prisideklaruoti ir vesti vaikus į darželį“, – kalbėjo ji.
Deja, būsto nuomai ji tikino neturinti pinigų, tačiau norėtų jų užsidirbti.
„Pastaruosius 5-erius metus slaugydavau pagyvenusius žmones, taip pat esu siuvėja operatorė. Tačiau man tiktų ir bet koks darbas, jo aš nebijau“, – apie tai, kokius darbus galėtų dirbti, pasakojo ji.
Vaikų nuotraukos suglumino
Moters atsiųstos jos žaizdotos mergytės fotografijos – gluminančios. Išvydęs jas, paklausiau, ar vaikui yra suteikta medikų pagalba, tačiau moters atsakymas buvo neigiamas. Nerimą kėlė ir tai, kad mažamečiai šąla ir nežinia, koks bus tolimesnis jų likimas. Tapo akivaizdu, kad moteriai ir jos vaikams reikalinga skubi pagalba. Pasiūliau jai kreiptis į artimiausią krizių centrą ir pradėti kapstytis iš skurdo, tačiau ji atsisakė. Nusprendžiau pasikonsultuoti su vaikų teisių apsaugos specialistais.
Susisiekus su Šiaulių rajono vaikų teisių apsaugos vedėja Aldona Laukiene ir papasakojus jai aplinkybes, ji pažadėjo nedelsiant imtis veiksmų.
Tą pačią dieną pas moterį apsilankė socialiniai darbuotojai. Užfiksuota, kad mergytė išties sukandžiota blusų. Motina specialistus patikino, kad netrukus kelsis į Kauną, o pagalbos kategoriškai atsisakė.
A.Laukienė teigė, kad šeimoje valgio netrūko.
Buvo įrašyta į rizikos šeimų sąrašą
„2016 metų vasario mėnesį šeima persikėlė iš Šiaulių miestą į rajoną ir buvo gauta informacija apie netinkamą vaikų priežiūrą, nes tuo metu ji augino du nepilnamečius.
Mūsų specialistai ir socialiniai darbuotojai lankėsi šeimoje. Vaikai buvo rasti neprižiūrėti, palikti, mama buvo grįžusi iš miesto su maisto produktais. Šeima buvo įrašyta į miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ši informacija buvo perduoda mums, ir mes savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vasario mėnesį taip pat šią šeimą įrašėme į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos priežiūros“, – komentavo A.Laukienė.
Ji patikino, kad 2017 metų rudenį šeima iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos buvo išbraukta. Būtent rugsėjo mėnesį Elena su vaikais išvyko į Austriją.
Pagalbą suteiktų
„Jos mamos teigimu, ji išvyko ilgam laikui, negalėjo nei tikslaus adreso, nei telefono mums nurodyti. Ir tik iš jūsų sužinojome, kad ji yra vėl grįžusi į Lietuvą.
Seniūnijos socialinė darbuotoja nuvyko apžiūrėti. Faktas pasitvirtino – tikrai yra grįžusi, bet pagalbos ji kategoriškai atsisakė, pasakė, kad išvyks, susiradusi būstą, į Kauną“, – kalbėjo A.Laukienė.
Ji tikino, kad socialiniai darbuotojai apžiūrės vaikų dabartinę gyvenamąją vietą dar ne kartą. Sudėtinga pasakyti, ar išties Elena nemeluoja ir išvyks į Kauną ten susiradusi, kur gyventi, nes adreso, kuriuo apsistos, nenurodė.
„Kadangi ji apsistojusi pas mamą laikinai, ieško būsto, aš negaliu pasakyti, kiek ko reikėtų“, – paklausta, ar moteriai išties reikalinga visuomenės pagalba, sakė Šiaulių rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.
A.Laukienė tikino, kad, prireikus, socialiniai darbuotojai yra pajėgūs moteriai suteikti visus reikiamus daiktus ir rūbus tiek jai, tiek vaikams. Be to, bus imamasi priemonių ir dėl ant mergytės kūno matomų blusų įkandimų.
Mamą ir jos auginamus vaikus ketinama stebėti.
Kai vaikus apžiūrėjo specialistai, moteris man pareiškė, kad jokios pagalbos nebereikia ir apkaltino, kad apie jos sudėtingą situaciją pranešiau socialinėms tarnyboms.
