Iš sekso sektos pabėgusios merginos istorija kelia šiurpą

Moteris, paauglystėje pabėgusi iš liūdnai pagarsėjusio sekso kulto, papasakojo šiurpą keliančią istoriją apie tai, ką jai teko patirti. Šio žingsnio ji ėmėsi norėdama padrąsinti prabilti ir kitas aukas.

  Šio žingsnio Dawn ėmėsi norėdama padrąsinti prabilti ir kitas aukas.<br> Stop kadras.
  Šio žingsnio Dawn ėmėsi norėdama padrąsinti prabilti ir kitas aukas.<br> Stop kadras.
  Šio žingsnio Dawn ėmėsi norėdama padrąsinti prabilti ir kitas aukas.<br> Stop kadras.
  Šio žingsnio Dawn ėmėsi norėdama padrąsinti prabilti ir kitas aukas.<br> Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 28, 2018, 4:34 PM

Iš Brazilijos kilusi Dawn Watson (29 m.) užaugo visiems gerai žinomoje tarptautinėje sektoje „The Children of God“ (liet. Dievo vaikai). Sektos narė svajojo pabėgti nuo kasdienės prievartos ir kankinimų.

Augdama apsupta kitų vadinamųjų Dievo vaikų, nuo pat mažų dienų ji buvo mokoma mylėtis, verčiama užsiimti seksu su „dėdėmis“ ir matė nuotraukas, kuriose įamžintos nuogos prie kryžių prikaltos moterys.

Paauglėms ir vyresnio amžiaus moterims buvo liepiama užsiimti „vyrų žvejyba“. Jos metu, išėjusios už bendruomenės ribų, merginos ir moterys siūlė save už pinigus. Visos gautos pajamos būdavo skiriamos bendruomenės reikalams.

Šiam kultui taip pat anksčiau priklausė Holivudo aktoriai Rose McGowan, kuri buvo įsivėlusi į neseniai visame pasaulyje nuskambėjusį Harvey‘io Weinsteino seksualinio priekabiavimo skandalą, bei Joaquinas Phoenixas.

Tvirtai pasiryžusi nebegyventi pagal kažkieno nustatytas taisykles Dawn būdama 13-kos sugebėjo pabėgti iš sektos, dabar žinomos kaip „Family International“ (liet. Tarptautinė šeima). Tačiau jos kelionė išgijimo ir visiško atsigavimo link buvo ilga. Moterį dar ilgai kankino skausmingi prisiminimai.

„Kai jūs mokėtės valytis dantis, mes mokėmės, kaip reikia mylėtis. „Štai ką reikia daryti, o štai kas bus toliau“, – mes nuolat girdėjome tokias frazes. Mes buvome mokomi, jog Dievas yra meilė, o vienas iš būdų tą meilę išreikšti – seksualumas. Nieko kito, išskyrus tai, to, nežinojau, – pasakojimą pradėjo Dawn. – Nemanau, kad kas nors tai galės suprasti, kol pats to nepatirs arba nežinos, kas yra prievarta. Kai kalbu apie prievartą, omenyje turiu pačias įvairiausias jos rūšis: lytinę, emocinę ar dvasinę.

Labai vertinau laiką, kuomet galėdavau pabūti viena. Tuomet galėdavau pabėgti nuo viso to, kas vyko toje bendruomenėje. Turėjau šunį vardu Midnight (liet. vidurnaktis). Jis buvo be galo mielas, gyveno didelėje būdoje. Valandų valandas sėdėdavau su juo. Atrodė, jog jis suprasdavo tai, kas vyksta. Man tai prilygo terapijai, kadangi galėdavau jam viską išsipasakoti ir žinojau, kad Midnight manęs neteis. Jis manęs nenubaus.“

Bendruomenės viduje

„The Children of God“ sektą 1968-aisiais Huntingtone, Kalifornijoje įkūrė Davidas Brandtas Bergas. 1972-aisiais visame pasaulyje, įskaitant ir Braziliją, iš viso jau buvo maždaug 130 tokių bendruomenių.

D.B. Bergo, kuris skelbėsi esantis Dievo žmogus, norėjusio sukurti globalų vienodai mąstančių asmenų tinklą, praeitis buvo gana audringa.

„Davidas Brandtas Bergas viduje buvo labai tamsus žmogus. Prieš įkurdamas šias bendruomenes, jis pats turėjo problemų su savo vaikais, prieš juos naudojo prievartą. Dėl noro turėti ne vieną, o kelias žmonas jis buvo išmestas iš Bažnyčios. D.B. Bergas nežinojo, kaip galima gyventi tik su viena moterimi“, – pasakojo Dawn.

Gimus šios istorijos herojei, D.B. Bergas jau buvo tapęs iliuzine „Tėvo Davido“ figūra, kurios mokymais gyveno visi sektos nariai.

Tačiau prievartos ir perdėto seksualumo kultūra vis dar gyvavo. Dawn prisimena, kaip jai buvo rodomos nuogų prie kryžių prikaltų moterų fotografijos ir plakatai, kuriuose pavaizduotos „dėl Jėzaus kekšėmis tapusios moterys“. Visą šią medžiagą ruošė ir spausdino „The Children of God“ sektos nariai.

Dawn paaiškino, jog moterys ir vaikai buvo skatinami leisti laiką su „dėdėmis“. Kulto sumanytojas bendruomenių narius privertė manyti, jog seksas, net tada, kai juo užsiimama dar būnant labai jauniems ir nesuprantant, kas iš tikrųjų vyksta, yra vienas iš būdų parodyti meilę Dievui.

Keista „vyrų žvejyba“

„Augdama bendruomenėje neturėjau jokios tėviškos figūros. Nebuvo žmogaus, kuriuo galėčiau pasitikėti ir žinočiau, jog jis mane apsaugos. Bendruomenės vyrai ir „dėdės“ man buvo pavojingi asmenys, nuo kurių norėjosi bėgti kuo toliau“, – tęsė pasakojimą Dawn.

Jaunos moterys buvo siunčiamos už bendruomenės ribų, kad pasiūlytų save už pinigus. Šis veiksmas buvo vadinamas „vyrų žvejyba“.

„Jis taip mokėjo įtikinti moteris paklusti jo valiai ir vykdyti visus jo įsakymus, kad jei nenorėjai to daryti, jei neturėjai tikėjimo, tai reiškė, jog buvai dvasiškai silpna. „Vyrų žvejyba“ užsiimdavo paauglės ir vyresnės moterys. Suvokiau, jog vieną dieną ir aš turėsiu tai daryti, kad šis procesas – natūralus ir normalus, o taip besielgiantys žmonės laikomi didvyriais“, – teigė Dawn.

Jei kulto nariams bendruomenės gyvenimo būdas imdavo kelti abejones, smalsuoliai ir nepaklusnieji būdavo baudžiami.

„Lipnia juosta būdavo užklijuojamos vaikų burnos. Tai reikšdavo, jog mes negalime kalbėti apie kitus ne su mūsų kultūra ar tikėjimu susijusius dalykus. Taip pat turėjome mušimo kambarį, kuriame aš nuolat lankydavausi. Pamenu, kaip kartą dėl kažkokių vaikiškų išdaigų atsidūrėme mušimo kambaryje. Kai iš jo išėjau, man taip skaudėjo koją, ji buvo nusėta tokiomis didelėmis mėlynėmis, jog nuėjusi pas mamą jos teiravausi, ar taip atrodo meilė, – prisiminė ji. – Mano mama tikrai nežinojo apie daugelį bendruomenėje vykstančių dalykų. Ji nuolat kažką veikė, dainavo, atliko įvairius darbus. Daugeliu atveju moterys nesirūpindavo savo pačių vaikais. Jie leisdavo laiką su savo taip vadinamomis tetomis ir dėdėmis.“

Bendruomenėje augę vaikai negavo tinkamo išsilavinimo, o tai dar labiau gramzdino juos į prievartos ir smegenų plovimo pasaulį.

„Mums buvo draudžiama skaityti knygas ar mokytis ir daryti tai, kas atitrauks mus nuo to mokslo, kurį mes gavome“, – pasakojo Dawn.

Įsiutusi, jog negauna atsakymų į savo užduodamus klausimus, Dawn vis dažniau naktimis išsliūkindavo už bendruomenės sienų ir grįždavo su cigarais ir muzikos įrašais. Viena iš pirmųjų moters išgirstų dainų, be tų, kurias sukūrė „The Children of God“ nariai, buvo Eminemo kūrinys.

Sprendimas pabėgti

Dawn niekaip negalėjo atsikratyti jausmo, jog vadinamosios meilės ekspresijos nėra teisingos, todėl, būdama 13-kos, ji nusprendė pabėgti.

„Tikriausiai atėjo metas ieškoti išeities. Pamaniau, kad jei išorinis pasaulis yra tokia baisi vieta, jei Dievas mane nuteis ar nužudys ir aš pateksiu į pragarą, tebūnie. Tuo metu man niekas neberūpėjo. Palikti bendruomenę ir mokytis apie naują man visai nepažįstamą pasaulį buvo sudėtinga, baisu, bet tuo pat metu ir jaudino“, – sakė moteris.

Dawn paliko mamą ir brolį. Pabėgusi daugiau nei 3 metus ji praleido gyvendama įvairių buvusių kulto narių prieglobstyje.

„Keičiau namus ir žmones, su kuriais gyvenau. Dažniausiai apsistodavau pas buvusius bendruomenės narius, kurie mane suprasdavo. Viskas atrodė taip pažįstama, tačiau tuo pat metu man reikėjo išmokti bendrauti su žmonėmis iš išorinio pasaulio“, – pasakojo ji.

Mergina patikėjo, jog tamsiausias gyvenimo etapas jau baigėsi. Deja, bet kai Dawn buvo 15, ji buvo išprievartauta.

„Tai nutiko viename iš namų, kuriuose apsigyvenau pabėgusi iš kulto. Tai buvo pati blogiausia akimirka mano gyvenime. Būtent tada nusprendžiau susisiekti su mama. Sužinojau, kad ji, sukaupusi visą stiprybę, taip pat sugebėjo pabėgti. Pagaliau turėjau vietą, į kurią galėjau sugrįžti ir ne viena pradėti kurti naują gyvenimą“, – tęsė Dawn.

Naujas puslapis

Atkūrusi santykius su šeimos nariais, po kurio laiko Dawn pradėjo studijuoti psichologiją. Tai išties sudėtingas žingsnis, kadangi, nors ir gimė Brazilijoje, kai paliko „The Children of God“ sektą, mergina nemokėjo nė žodelio portugališkai.

Tačiau ji vis tiek norėjo pritapti pasaulyje, nuo kurio tiek laiko buvo atskirta.

„Vis dar nepatogiai jaučiausi kalbėdama apie savo praeitį. Žmonės negalėjo suprasti daugelio mano gyvenimo aspektų. Jie domėjosi, kodėl portugališkai kalbu su akcentu. Nors gimiau Brazilijoje, portugalų kalba nebuvo mano gimtoji, – prisiminė moteris. – Aplinkiniai kalbėdavo apie televizijos laidas ar įvykius, nutikusius šalyje, bet aš negalėjau dalyvauti šiuose pokalbiuose, kadangi neturėjau žalio supratimo apie ką jie šneka. Jaučiausi kaip ateivė, patekusi į naują pasaulį ir nesugebanti atrasti bendros kalbos su jo gyventojais, todėl turėjau sugalvoti savo istoriją, sukurti pasakojimą apie tai, iš kur aš esu kilusi, tačiau tai mane privertė jaustis itin prastai, kadangi negalėjau būti tikrąja savimi.“

2014-aisiais Dawn pardavė beveik visą savo turtą, kad galėtų įsigyti bilietus į „Date with Destiny“ (liet. Pasimatymas su likimu) pagalbos sau renginį. Būtent ten moteris pirmą kartą viešai pasidalino savo gyvenimo istorija.

„Tą akimirką galvojau, jog patyriau tiek daug skausmo, mano bagažas toks pilnas, jog daugiau nebegaliu to laikyti tik savyje. Bijojau. Labai bijojau, tačiau sulaukiau daug laiškų ir žinučių iš vyrų ir moterų, kurie sakė, jog mano istorija padėjo jiems iškęsti jų patiriamą skausmą“, – teigė ji.

Dawn sugebėjo pakeisti ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvenimus. 2016-aisiais ji įkūrė ne pelno siekiantį Dawn Watson institutą.

„Begalinį skausmą kenčiantiems žmonėms padėjau susitvarkyti su tuo, su kuo turėjau tvarkytis aš viena, skatinu nutraukti tylą ir atvirai papasakoti, ką jie patyrė bei taip pradėti gijimo procesą. Manau, kad tai, kaip aš susitvarkiau su savo praeitimi, padės kitiems asmenims pasitikėti manimi. Anksčiau gėdijausi savo istorijos, nenorėjau apie tai kalbėti, tačiau dabar atvirai jiems viską pasakoju, nes būtent ten slypi mano šaknys“, – užbaigė Dawn.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų