Aušros tikinimu, gydytojas ir artimieji jai sutrukdė ne tik džiaugtis motinyste, bet ir sugadino sveikatą. Tiesa, visi kaltinami asmenys tvirtina, kad nieko blogo jie nedarė...
Aušrai nuo mažens diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Stovėti ant savo kojų ji gali, tačiau dėl užspausto stuburo nervo nelaiko pusiausvyros, todėl juda tik neįgaliojo vežimėlyje. Jos vyras Darius irgi turi tą pačią negalią, vaikščioti gali.
Pokalbio metu Aušra ne kartą pabrėžė, kad jie su vyru turi tik fizinę, ne protinę, negalią, taigi jie visiškai suvokia, ką daro. Ir jaučiasi turintys teisę turėti vaikų, kaip visi žmonės.
Pora susipažino, kai mokėsi Vilniuje. Susituokė, kai Aušra jau laukėsi vaikelio. Pasak jos, tuomet, lydėdama ją pas gydytoją, jai sesuo siūlė darytis abortą, neva kam jai, neįgaliai, tas vaikas reikalingas. Tačiau Aušrai su vyru tokios mintys atrodė absurdiškos, jie vaikelio labai laukė.
2004 m. pradžioje moteris pagimdė, grįžusi į gimtąjį miestą. Gimė sveikas sūnus. Pašnekovė teigė: „Dabar ir gydytojas, ir artimieji tvirtina, kad mano gimdymas buvo labai sunkus, kad medikas mane gelbėjo. Iš tikrųjų gimdymas buvo sklandus, tiesiog nubėgo vaisiaus vandenys ir aš nuvykau į ligoninę. Po operacijos tą pačią dieną savo kūdikį glaudžiau ir maitinau.“
Jos teigimu, jei ir būtų buvę komplikacijų, dėl kurių būtų reikėję kažką daryti jos kiaušintakiams, tai medikai turėjo jai ir jos vyrui po to paaiškinti, kad buvo būtinybė tai padaryti. Tačiau niekas nieko nesakė.
Išsiaiškino baisų dalyką
Taigi po gimdymo Aušra negalvojo, kad kažkas negerai. Kurį laiką naudojo kontraceptines priemones, po penkerių šešerių metų pradėjo galvoti apie antrą vaikelį, bet pastoti niekaip nesisekė. Be to, vis blogėjo sveikata – kamavo stiprūs pilvo skausmai, mėnesinės buvo nereguliarios, moteris kartais nualpdavo.
Ilgą laiką važinėjo pas gydytojus ir aiškinosi, kas kaltas dėl to, kad nepavyksta pastoti, kol galiausiai 2016 m. po laparoskopijos procedūros išgirdo, kad jai atidalintos kiaušidės ir ji vaikų turėti nebegali. Net ir dirbtinis apvaisinimas būtų neįmanomas.
Ir tada moteris teigia suvokusi žiaurią tiesą, kad, esą, dar 2004 m. jai ligoninėje buvo slapta atlikta tyčinė sterilizacija – tikriausiai sesuo ir motina dėl to sutarė su gydytoju, ir jis už „padėką“ sutiko tai padaryti. Tą jai neva patvirtino dėdė.
Užuominų apie tai ji teigia girdėjusi ir seniau. Prieš gimdymą gydytojas pareiškęs: „Žiūrėsiu, jei gims sveikas vaikas, aš tau kai ką padarysiu“, tik ji nesupratusi, ką jis ketina padaryti.
Netrukus po gimdymo nugirdo anytos ir viduriniosios savo sesers pokalbį vonioje. Anyta klausė, ar „sutvarkė“ Aušrą, kad nebūtų daugiau vaikų. Sesuo tai patvirtino, linktelėdama galvą. Kai Aušra paklausė, kaip ką „sutvarkė“, abi tik susižvalgė ir nieko neatsakė.
Aušra pasakoja, kad vėliau, kai dėl sveikatos problemų lankėsi pas ginekologą V. T. ir klausė, kas jai yra, jis pasityčiodamas išrėžė, kad vežimėlyje sėdinčios moterys, kaip ji, neturi teisės gimdyti. Ir iš giminių vis išgirsdavo, kad gerai, jog daugiau vaikų pas juos nebus.
Dabar Aušrai skaudu ne tik dėl to, kad ji negali turėti daugiau vaikų, bet ir dėl sugadintos sveikatos: dėl pažeistų kiaušidžių jai anksčiau laiko prasidėjo klimaksas, smarkiai skauda pilvą, padidėjusi onkologinės ligos tikimybė. Moteris liūdnai sakė: „Man sunku suprasti, kad man artimi žmonės galėjo sukelti tiek skausmo ir kančios, sugadinti sveikatą...“
Beje, Aušros ir Dariaus sūnui dabar keturiolika, jis visiškai sveikas, su tėvais puikiai sutaria. Jis vis klausinėdavo, kada turės broliuką ar sesutę, bet dabar jau žino, kad šiai svajonei išsipildyti nelemta.
Dėl šios skaudžios istorijos Aušra kreipėsi į teismą civiline tvarka (baudžiamoji byla jau negalėjo būti keliama, kadangi po įvykio praėję daugiau nei 10 metų ir suėjęs senaties terminas). Dabar laukia, kas paaiškės teisme.
Su artimaisiais ji nepalaiko ryšių. Pasak jos, tų, kurie taip žiauriai su ja pasielgė, nė nesinori vadinti artimaisiais.
Aušra baigė savo pasakojimą taip: „Šią savo istoriją norėjau paviešinti dėl to, kad kiti sužinotų, kokie negeri dalykai gali vykti Lietuvoje... Gal yra daugiau moterų, sėdinčių vežimėlyje, kurioms nepavyksta susilaukti vaikų ir jos nežino, kodėl? Tuomet patarčiau pasidomėti, ar joms nebuvo atlikta sterilizacija, joms apie tai nė nežinant.“
Gydytojas darė tai, kas būtina
Ligoninės, kurios gydytojas kaltinamas sterilizacija, vadovo atsakymas:
„2004 m. sausio 26 d. A. Jankauskienei būnant namuose įvyko labai pavojinga vaisiaus ir motinos gyvybei komplikacija – priešlaikinis placentos atsidalijimas. Tokiais atvejais vaisius, netekęs tiesioginio ryšio su motina per virkštelę ir placentą, dažniausiai labai greitai žūva. A. Jankauskienė ypatingos skubos tvarka buvo operuota. Buvo atlikta labai komplikuota cezario pjūvio operacija, nes operacinio pjūvio vietoje buvo ir placenta, ir hematoma, ir kraujo krešuliai. Operacija pavyko ir A. Jankauskienės bei vaisiaus gyvybės buvo išgelbėtos.
Moters medicinos dokumentuose nėra jokių įrašų apie papildomas chirurgines intervencijas cezario operacijos metu. Gydytojas V. T. yra nurodęs, kad kiaušintakių vientisumo nutraukimo cezario pjūvio operacijos metu nedarė.
Dabar teisme nagrinėjama civilinė byla pagal A. Jankauskienės ieškinį mūsų ligoninei dėl žalos atlyginimo ir byloje yra paskirta ekspertizė. Atlikus ekspertizę turėtų paaiškėti kiaušintakių vientisumo pažeidimo priežastis. Tik po ekspertizės bus galima teikti komentarus, ar kiaušintakių vientisumas galėjo būti pažeistas cezario pjūvio operacijos metu.
Akušeris ginekologas V. T. dabar išėjęs į pensiją, iki tol jis dirbo mūsų ligoninėje kelias dešimtis metų, buvo pacienčių gerbiamas ir mylimas gydytojas.“
Motina ir anyta ginasi
Aušros motina Aldona J. sakė: „Aš Aušrą visą laiką labai mylėjau ir ja rūpinausi, nežinau, kodėl ji šneka tokius negražius dalykus apie mane ir gydytoją. Tik jo dėka ir ji, ir jos vaikas liko gyvi, nes situacija per gimdymą buvo labai komplikuota. Užtat po to daugiau gimdyti ji negali. Jei gimdymas būtų buvęs be komplikacijų, ji būtų galėjusi vaikų turėti daugiau. Nors, manau, tikrai ne su jos ir jos vyro sveikata tiktų turėti daugiau vaikų, visgi jie abu neįgalūs.“
Seniau motina su dukra bendraudavo, o dabar, kai Aušra „prisigalvojo šitų nesąmonių“, jos bendrauti nustojusios.
Motina, kurią dukra kaltina prisidėjus prie jos sterilizacijos, sakė: „Aš, kaip ir kiekviena motina, noriu, kad mano vaikui būtų gerai. Ir man skaudu, kad Aušra dabar mane taip šmeižia. Manau, ji tokius dalykus išsigalvoja ir pasakoja dėl to, kad nori gauti pinigų už neva patirtą skriaudą.“
Aušros anyta Irena J. iš karto pasakė, kad jai ši tema labai skaudi. Ji Aušrą ir savo sūnų gerbia ir myli, nenori apie ją sakyti jokio blogo žodžio. Tame mieste, kuriame Aušra gimdė, ji iki gimdymo nebuvo apsilankiusi, jokių gydytojų nepažinojo, tik antrą dieną po gimdymo ten nuvažiavo savo anūkėlio aplankyti, tad niekaip nebūtų galėjusi prisidėti prie susitarimo su gydytoju dėl sterilizacijos.
Irena pasakojo: „Tada viskas buvo gerai. Aušra tikrai rūpinosi savo vaiku, labiau, nei kai kurios sveikos moterys. Paskui išgirdau jos giminių kalbų, kad ji daugiau vaikų nebeturės. Klausiau jos mamos ir sesers, ar jos tikrai su gydytoju kažką dėl to tarėsi, bet jos man nieko neatsakė. Negaliu teigti, ar jai kažkas buvo padaryta, ar ne.“
Pasak moters, jai tikrai liūdna, kad jos sūnus ir Aušra su ja nenori bendrauti ir mano, kad ji prisidėjusi prie marčios sveikatos pablogėjimo bei nevaisingumo. Ji sakė: „Kiti mane ramina, kad, kai sūnus su žmona turi negalią, jiems visas pasaulis atrodo blogas, dėl to jie taip priešiškai ir nusiteikę. O aš tikrai labai norėčiau su jais gražiai bendrauti.“
Vaikų turėti gali visi
Lietuvos bioetikos komiteto vyr. specialistė dr. Asta Čekanauskaitė teigė: „Apie tokius atvejus, kad Lietuvoje neįgalios moterys būtų sterilizuojamos joms nežinant, man girdėti neteko ir sunku patikėti, kad tokie dalykai galėtų vykti...“
Pasak specialistės, pasigirsta diskusijų apie tai, ar vaikų turėti gali psichiškai neįgalūs asmenys – tie, kurie jų susilaukia, bet vėliau nesijaučia už juos atsakingi. Bet ir šiems žmonėms prievartinė sterilizacija negali būti atliekama. Fizinę negalią turintys asmenys gali turėti vaikų, kaip ir visi kiti žmonės. Daugybė tarptautinių dokumentų jiems užtikrina tokią teisę.
A.Čekanauskaitė pripažino, kad neįgaliuosius Lietuvoje visuomenė kartais dar linkusi diskriminuoti. Gydytojai irgi yra visuomenės dalis, taigi gali pasitaikyti atvejų, kai medikas pasako neįgaliai moteriai, kad jai vaikų geriau neturėti, nors toks pasisakymas būtų laikomas diskriminuojančiu.
