Gripas atskleidė klastingą ligą
Kaip ir visi vaikai, Neringa vaikystėje buvo judri, sveika ir energija trykštanti mergaitė. Augo niekuo nesiskųsdama, o sveikatos negalavimai ją lankė tik tokie, kokių pasitaiko kiekvienam vaikui. Dabar jau 26-erių mergina sako, kad gripo komplikacija atskleidė visas kortas ir išaiškino dar vaikystėje prasidėjusią ligą, kurios medikai nepastebėjo. „Pasirodo, kad vienas iš mano inkstų buvo neišsivystęs, o gripas ir jo komplikacijos paprasčiausiai jį pribaigė. Būtent tuomet ir prasidėjo visos mano sveikatos bėdos ir rimti gyvenimo pasikeitimai, kurių dar tada nelabai ir supratau“, – pasakoja Neringa.
Vieną 2010 metų rytą suskambus žadintuvui Neringa negalėjo pakilti iš lovos. „Pamenu, kojos buvo sustirusios ir sukaustytos it akmenys. Jas skaudėjo, nelabai supratau, kas dedasi, bet nusprendusi, kad gripas dar nepasitraukė, likau lovoje dar šiek tiek nusnūsti“, – savo gyvenimo perversmo pradžią prisimena mergina.
Po dar kelių valandų poilsio ir miego kojos šiek tiek atsigavo, skausmas aprimo ir tapo lengviau išlipti iš lovos. Vis tiek nesijausdama sveika mergina pasiryžo apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuri po pirminės apžiūros ir tyrimų nedelsdama tuomet dar 19-metę merginą išsiuntė į ligoninę.
Ligoninių virtinė ir negailestinga diagnozė
Neringa pamena, kaip tada buvo išsiųsta į Vilkaviškio ligoninę, o paskui į Kauno klinikas. Anot merginos, pirmojoje ligoninėje paaiškėjo, kad organizme apsigyveno virusas, o kartu su juo išsivystė, tiksliau – tiesiog paaštrėjo inkstų nepakankamumas, kuris prasidėjo dar vaikystėje. Vienas Neringos inkstas nebesivystė nuo mažumės, kitas tiesiog pavargo dirbti darbą už du ir pakirstas gripo nebeatlaikė.
„Kauno klinikose atlikti tyrimai bylojo apie itin prastą sveikatos būklę. Į palatą atėjęs gydytojas papasakojo, kad ateityje man bus reikalingos dializės, o galiausiai lauks inksto persodinimo operacija. Tuo metu iš tikrųjų nieko nesupratau. Nei kas ta dializė, nei kas tas persodinimas. Kitą dieną atvyko dar vienas gydytojas, kuris apžiūrėjęs mano ranką pasakė, kad reikia operacijos – bus sujungiamos vena su arterija, to reikės dializėms atlikti“, – baugias procedūras ir nežinomybę pamena Neringa.
Mergina pasakoja, kad ši operacija buvo suplanuota labai greitai, todėl ji net nespėjo suprasti, kas vyksta. Po procedūros, atgavusi jėgas ir gydytojams patikinus, jog sveikatai negresia joks pavojus, Neringa buvo paleista namo.
Dializės prasidėjo tik po metų
Prabėgus kiek mažiau nei metams ir Neringos sveikatos būklei suprastėjus, neliko nieko kito, tik pradėti hemodializes. „Kaip man buvo baisu! Žinai, kad taip reikia, žinai, kad taip bus, bet kai tas laikas ateina, apima begalinė baimė ir net panika... Pamenu, paguldė palatoje, aplink burzgia aparatai, o adatų dydis atrodė kaip iš siaubo filmo. Prijungė prie manęs šlangutes, kuriomis mano kraujas buvo valomas tuo metu amžinybę primenančias net 2 valandas“, – išgąstį prisimena mergina.
Palaipsniui dializės tapo kasdienybe, o laukti inksto persodinimo vis labiau gąsdino ir kėlė nerimą. Netikėtai, po 2 metų dializių, mergina sulaukė skambučio, kviečiančio atvykti inksto atrankai. Neringa buvo ta laimingoji, kuriai 2013 metų pradžioje buvo atlikta inksto transplantacija. Mergina tikina esanti labai dėkinga donoro artimiesiems, kurie sunkią akimirką nusprendė paaukoti kažkam buvusio vyro, tėvo organus vardan kito, nepažįstamo žmogaus gerovės.
Inkstukas „prigyti“ nepanoro
Vos spėjusi atsigauti po operacijos ir pasidžiaugti neįkainojama gauta dovana – Neringa sulaukė dar vieno smūgio. Praėjus mažiau nei metams po operacijos donorinis inkstas ėmė nebefunkcionuoti. Jį teko pašalinti. Mergina pamena, jog tokia žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, o nepalūžti tuo metu padėjo tik šeimos nariai ir draugai.
„Buvo labai sunku, labai skaudu, tačiau artimųjų dėka sugebėjau atsitiesti, išmokti ieškoti optimizmo savyje bei pasitikėti savo jėgomis. Šiuo metu vis dar dializuojuosi, 3 kartus per savaitę po 4 valandas ir tikiu, jog greitu metu atsiras man skirtas inkstukas, kuris norės padraugauti su manimi kur kas ilgiau“, – tikisi Neringa Rudzevičiūtė.
Negalia pakeitė požiūrį
Mergina pasakoja, kad dializės jai niekuomet netrukdė užsiimti mėgstamomis veiklomis, pavyzdžiui, nerti servetėles ar kurti įvairius suvenyrus iš karoliukų. Anot Neringos, sergant svarbiausia surasti noro ir stiprybės nepalūžti, kažką veikti ir žengti į priekį, nesidairyti atgal, išlikti pozityviam, nepaisant nieko siekti savo svajonių ir tikslų.
Šiandien Neringos svajonės labai paprastos, tik kiek nedrąsios. Mergina svajoja, jog kada ateityje, sveikatai pasitaisius, galbūt po kitos transplantacijos, galės išvykti į šiltus kraštus, susipažinti su naujais žmonėmis, ištirti kitą šalį ir kultūrą bei pakeliauti. O tam juk ir būtų suteikta antra, netgi trečia galimybė gyventi – kad atrastum, pažintum ir dar kartą patirtum!
Susiję straipsniai
