Neįmanoma nuslėpti meilės – Valdos ir Mindaugo akys žiba, nuo veido nedingsta šypsenos, o rankos lyg netyčia švelniai paliečia vienas kitą.
„Mindaugas buvo studentas, aš dar buvau mokinė“, – pažintį uostamiestyje prie jūros prieš du dešimtmečius prisiminė V.Bičkutė.
Juodu vėliau susitikdavo, bendraudavo.
Tuo metu nebuvo socialinių tinklų, tad bičiuliai būdavo tarsi priversti pasimatyti akis į akį, pasikalbėti.
Jie susitikdavo tai Klaipėdoje, tai Vilniuje. Mat uostamiestyje M.Valiukas studijavo režisūrą, dirbo teatro studijoje pedagogu, Valda sostinėje siekė aktorinio meistriškumo.
M.Valiukas ne vien Valdai, bet ir visiems draugams siųsdavo eilėraščius ir pjeses norėdamas pasidalyti kūrybos džiaugsmu ir išgirsti jų nuomonę.
„Gal norėtum suvaidinti?“ – jau vėlesniame draugystės etape parašęs pjesę aktorės teiravosi poetas, dramaturgas ir režisierius M.Valiukas.
Bet V.Bičkutei dar neteko vaidinti nė vienoje šio menininko pjesėje.
Praėjusį pavasarį aktorė pasiūlė jam debiutuoti Vilniaus Mažojo teatro spektaklyje „Pasikalbėk su manimi eilėmis“, kuris paremtas poezija. Spektaklyje eiles turėjo skaityti du vyrai ir dvi moterys.
„Pasikviečiau kolegą Jokūbą Bareikį ir vis svarsčiau, kas galėtų būti tas antras vyras. Juk reikėjo gebėti skaityti, suprasti ir mėgti poeziją, bet ir tarp aktorių nedažnai pasitaiko, kam eilės būtų arti širdies.
Ilgai kamavausi, kas galėtų būti tas ketvirtas aktorius, ir staiga prisiminiau: taigi Mindaugas iš Klaipėdos“, – apie susitikimą scenoje su bičiuliu poetu pasakojo V.Bičkutė.
– Ar šiame spektaklyje vienas kitą pamatėte kitomis akimis ir tarp jūsų įsižiebė meilės kibirkštys?
Valda: Ne nuo tada – į tą upę įžengėme visai neseniai.
Mindaugas: Praėjusių metų pabaigoje taip atsitiko.
– Kaip supratote, kad atėjo laikas būti nebe skirtinguose miestuose gyvenančiais draugais, o mylimaisiais?
Valda: Mindaugas kažkaip suprato. (Juokiasi.)
Mindaugas: Baigiau santykius su žmona. (M.Valiukas iš pirmosios santuokos turi dukrą.)
– Ilgai buvote vienišas?
Mindaugas: Neilgai. Kai supratau, kad jau esu kaip ir laisvas, t.y. priėmiau sprendimą išsiskirti, pradėjau į pasaulį žiūrėti truputėlį kitaip.
Į kitas moteris irgi pradedi žiūrėti jau kitaip. Pasižvalgius aplinkui labai toli ieškoti ir nereikėjo. Nežinau, kaip tai atsitiko.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
