Jaunam argentiniečiui dėl Lietuvos negaila nei darbo, nei pavardės

Kai lėktuvas, kuriuo skrido Giuliano Volpe Grilauskas (19 m.), nusileido Vilniaus oro uoste, vaikinas apsipylė džiaugsmo ašaromis: pagaliau jis Lietuvoje, į kurią pakliūti tiek svajojo...

 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai 1929 m. išvyko iš Lietuvos.
 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai 1929 m. išvyko iš Lietuvos.
 Argentinietis Giuliano turi daugiau itališko nei lietuviško kraujo, bet visgi labiau jaučiasi lietuviu.
 Argentinietis Giuliano turi daugiau itališko nei lietuviško kraujo, bet visgi labiau jaučiasi lietuviu.
 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai.
 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai.
 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai 1929 m. išvyko iš Lietuvos.
 Giuliano proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai 1929 m. išvyko iš Lietuvos.
 Giuliano su savo drauge Laima Buenos Airėse vykstančiose tautų dienose.
 Giuliano su savo drauge Laima Buenos Airėse vykstančiose tautų dienose.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 16, 2018, 3:53 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 3:58 PM

Į Vilnių iš Argentinos jis skrido su persėdimu Frankfurte. Kelionė truko dvi paras. 1929 m. jo proseneliai Jonas ir Elžbieta Grilauskai iš Lietuvos iškeliavo tuo pačiu maršrutu į priešingą pusę: išvyko į Vokietiją, o paskui laivu „Siera Morena“ išplaukė į Argentiną. Jie konkrečiai šios šalies nesirinko, tiesiog išplaukė ten, kur gavo bilietus.

Kodėl proseneliai paliko Lietuvą, Giuliano tiksliai nežino. Gal Jonui Grilauskui, dirbusiam policininku, kilo su jo profesija susijusių problemų, o gal tiesiog norėjo ieškoti geresnio gyvenimo, nors ir Lietuvoje turėjo malūną, gyvulių ūkį, tad lyg ir neskurdo. Prosenelis dirbo Kupiškyje, tuokėsi Subačiuje, kurį laiką gyveno Panevėžyje. Prosenelės Elžbietos mergautinė pavardė – Semėnas.

Kai atvyko į Argentinos sostinę Buenos Aires, Jonui Grilauskui buvo 24 m., o Elžbietai – 29 m. Iš pradžių jie patraukė į šalies šiaurę, tačiau ten driekėsi džiunglės. Tada grįžo atgal ir pasuko į Beriso miestą. Jame gyveno labai daug emigrantų – lietuvių, italų ir kitų. Jie būrėsi į grupes ir net nejautė poreikio išmokti kalbėti ispaniškai. Įsidarbino proseneliai vietiniame mėsos fabrike.

Tame pačiame name Berise, kuriame gyveno proseneliai, ir dabar gyvena Giuliano su tėvais ir jaunesne seserimi Augustina. Namie bendrauja ispaniškai. Savo prosenelių vaikinas nematė, tačiau daug apie juos girdėjo iš jų sūnaus Ricardo Chuano, savo senelio (g. 1942 m.).

Jaunystėje senelis Ricardo namuose kalbėjo lietuviškai, dabar šią kalbą jis kiek primiršęs, mat sukūrė šeima su itale. Su ja susilaukė Giuliano mamos Gabriellės ir kitos dukros Kristinos. Gabriellė sukūrė šeimą su italų kilmės vyru. Giuliano pastebi, kad Berise dažnai šeimas kuria žmonės, kurių vienas turi lietuviškų, kitas – itališkų šaknų.

Išeina, kad vienas Giuliano senelis buvo lietuvis, o kiti trys seneliai – italai, tad lietuviško kraujo jis turi tik ketvirtadalį. Tačiau jis tvirtino, kad jaučiasi esąs būtent lietuvis, o ne italas. Jis sakė: „Gal taip nutiko todėl, kad daug artimiau bendravau su seneliais iš motinos pusės ir senelis man daug pasakojo apie Lietuvą. Jūsų šalis nuo seno man atrodė artima ir miela. Ir dabar, kai ją pagaliau pamačiau, ji man labai patinka.“

Prieš kelionę metė darbą

Kad Giuliano įgyvendintų svajonę aplankyti Lietuvą, norėjo ir jam linkėjo visa šeima. Lietuviško kraujo turinti jo mama ir senelis taip pat norėtų čia apsilankyti, bet iš Argentinos į Lietuvą lengvai neprikeliausi... O Giuliano dar prieš gerus metus sužinojo apie Lietuvos edukologijos universitete vykstančius lietuvių kalbos ir kultūros kursus, skirtus užsieniečiams, ir labai užsinorėjo čia atvykti. Kelionę planuoti ir pradėjo prieš metus.

Kad čia atkeliautų, dirbantis ir teisę universitete studijuojantis vaikinas metė darbą IT įmonėje. Tiesa, joje buvo paprastu administratoriumi, tad dėl to neišgyvena. Grįžęs į gimtinę ieškos naujo darbo. Jį rasti jaunam žmogui Argentinoje nėra labai sunku, bet darbo sąlygos dažnai prastos, o alga – maža.

Ir šiaip argentiniečiai verčiasi daug blogiau negu lietuviai, gatvėse daug benamių. Giuliano mama dirba universiteto administracijoje, tėvas – savivaldybėje, tad vaikinas priklauso aukštesniam socialiniam sluoksniui.

Laisvalaikiu devyniolikmetis, kurio ranką puošia apyrankė su užrašu „Aš myliu Lietuvą“, aktyviai dalyvauja seno lietuvių klubo „Nemunas“ veikloje. Berise iš viso 14 000 gyventojų, iš jų apie 1500 turi lietuviškų šaknų.

Jame veikia ir kitas klubas, „Mindaugas“. Giuliano nuomone, gaila, kad klubai du – geriau būtų vienas, didžiulis. Prieš kelis dešimtmečius ir buvo vienas didelis klubas, tačiau tarp jo narių prasidėjo nesutarimai dėl politinių pažiūrų, nes vieni buvo prijaučiantys komunizmui, kiti dėl to širdo, ir tada klubas skilo į dvi dalis.

Ir dabar kiekvieną savaitgalį į „Nemuno“ klubą ateina kelios dešimtys žmonių, tarp jų ir Giuliano (praleidžia tik vieną kitą savaitgalį, kai prispaudžia mokslai ar kažkur išvyksta). Lietuvių kilmės žmonės klube šoka, bendrauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Iš anksto ruošėsi gražiai atšvęsti Vasario 16-ąją. Veikia ir lietuvių kalbos kursai – ten kalbos mokosi dvylikametė Giuliano sesuo, o jis nerado kursams laiko ir rimčiau lietuvių kalbos mokytis pradėjo tik šią žiemą atvykęs į Lietuvą.

Namie jis labiau domėjosi Lietuvos istorija. „Kompiuteryje susirandu informacijos apie ją anglų ar ispanų kalba, pradedu skaityti ir nė nepastebiu, kaip pralekia valanda ar dvi.“

Pagaliau atvykęs į Vilnių jis negalėjo atsistebėti, kaip jo istorinės žinios materializavosi: štai eina Gedimino prospektu ir suvokia, kad jis taip pavadintas kunigaikščio, apie kurį tiek skaitė, garbei...

Vaikštinėti po Vilnių ir dairytis Giuliano labai patinka, nepaisant to, kad čia žiema, o jo gimtinėje dabar vasara, apie 35 °C. Jo mėgstamiausia vieta – Vokiečių gatvė.

Vaikinas Lietuvai negaili gražių žodžių: čia viskas gražu, patogu, tvarkinga. Na, žmonės šypsosi mažiau nei Argentinoje, bet tai anoks minusas, tiesiog žmonių būdas skiriasi.

Bandė ieškoti giminių

Giuliano senelis ir tėvai nuolat užsimindavo apie tai, kad vaikinui tiktų mergina lietuvė, bet jis pats būsimos draugės tautybei neteikė didesnės reikšmės – ką pamils, tą. Ir visgi jis dabar jau porą metų draugauja būtent su lietuve!

Su trimis metais vyresne Laima pašnekovas susipažino renginyje Buenos Airėse. Tai buvo Argentinos lietuvių sąjungos organizuotos Kempingo dienos, kai jaunimas iškylauja gamtoje, keliauja po miškus ir pan.

Laima gimusi Argentinoje emigrantų iš Lietuvos šeimoje, moka lietuvių kalbą, dar ir studijavo Vokietijoje. Dabar ji gyvena Buenos Airėse, o jis – maždaug už 70 km nuo jų, taigi draugauja per atstumą. Vaikinas svarsto, kad iki apsigyvendamas kartu su drauge norėtų kurį laiką pagyventi ir vienas, atskirai nuo tėvų, kad pajustų savarankiško gyvenimo skonį.

Atvykęs į Lietuvą Giuliano svajojo ne tik pažinti protėvių kraštą, bet ir susirasti giminių, tačiau kol kas nepavyko jų aptikti. Dar prieš atvykdamas jis socialiniame tinkle „Facebook“ angliškai parašė žmonėms, turintiems Grilausko pavardę, klausdamas, gal jie kažkaip susiję su jo proseneliais. Iš dešimties žmonių atrašė tik trys, ir jie neturėjo jokių žinių. Vienas jų patarė tiesiog keliauti į Kupiškį ir klausinėti, vietiniai senoliai tikrai turėtų kažką atsiminti.

Giuliano ir norėjo leistis į paieškas Kupiškyje, bet nesiryžo – visgi šalis nepažįstama, lietuvių kalbą dar moka prastai... Taip ir atidėjo kelionę kitam kartui, kai viešės Lietuvoje.

Vaikinas apgailestauja, kad jo prosenelio lietuviška pavardė Argentinoje gali išnykti. Giuliano Volpe Grilausku jis prisistato socialiniuose tinkluose, lietuvių klube, tačiau dokumentuose jo pavardė yra tik Volpe. Kadangi jo lietuvių kilmės senelis turėjo dvi dukras, pavardės toliau neperdavė. Tačiau Giuliano jau svarstė galimybę pavardę oficialiai pasikeisti, tad gal pavyks jos gyvavimą pratęsti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.