Prireikus išsikraustyti, daugiavaikė šeima pateko į visišką akligatvį

Per daug vaikų, per didelės pajamos, per mažos pajamos, – tokie argumentai daugiavaikei šeimai ieškant būsto tapo tikru galvosūkiu.

Birutė ir Kęstutis augina tris mažamečius vaikus.<br>Laikraščio "Vilnis" nuotr.
Birutė ir Kęstutis augina tris mažamečius vaikus.<br>Laikraščio "Vilnis" nuotr.
 Prireikus greitai išsikraustyti, šeima susidūrė su krūva problemų.<br>Laikraščio "Vilnis" nuotr.
 Prireikus greitai išsikraustyti, šeima susidūrė su krūva problemų.<br>Laikraščio "Vilnis" nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 17, 2018, 9:01 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 11:53 AM

Molėtiškiai Birutė ir Kęstutis Baltuškiai augina tris mažus vaikus. Netikėtai prireikus išsikraustyti jie nesitikėjo susidurti su šitiek problemų.

Artėjant kraustymosi dienai, šeima kreipėsi pagalbos net į žurnalistus.

Paieškos prasideda

Butą, kuriame šeima gyveno, šeimininkai pardavė. Porai su vaikais teko išsikraustyti. Bet kur? Persikėlimui turint mėnesį, tai dar neatrodė didelė problema.

„Būsto ieškojome kaip visi, įkėlėme skelbimą feisbuke. Bet tai nesuveikė nei pirmą savaitę, nei antrą. Bandėm ieškoti ir per pažįstamus, bandėm visokius variantus. Skambinom gal į 50 vietų!

Kai kurios netiko, kitos – nenorėjo priimti... Galiausiai susiradome vieną namą, tačiau jį dar reikia tvarkyti ir iš karto keltis negalima. O išsikraustyti mums reikėjo tuojau pat.

Taigi, turėjome rasti būstą tam laikui, kol galėsime įsikelti į namą. Ką daryt?“ – nežinią prisiminė Birutė.

Su vaikais? Oi, ne

Buvo likusi savaitė iki išsikraustymo, kai šeima paieškas turėjo pradėti nuo nulio. Lauke vis dar spaudė šaltukas, tad tris mažylius auginančiai porai darėsi nebejuokinga.

„Juk neisi į gatvę. Rasti būstą nuomai lyg ir neturėtų būti problema, bet buvo. Niekas nenori nuomininkų su vaikais. Kai tik pasakai, kad turi vaikučių, niekas nenori.

„Oi, ne“, – toks būna atsakymas ir pykšt-pokšt, ragelis padedamas. Savininkai sako, kad sienos bus išgriautos, grindys nubraižytos, butas nudrengtas. Žodžiu, kaip po karo: nei stogo, nei sienų, didelis sprogimas.

Sakiau, sudarom sutartį, sumoku į priekį nuompinigius, aprašom viską, nufotografuojam, paliksime taip, kaip radom. Atsakymas: „Ne, ne, ne.“

Mūsų šalyje žmonės dar nepriaugę nuomai. Žmonės turi, pavyzdžiui, butą, patys jame negyvena, bet nuomoti irgi nenori. Gal bijo, kad nudrengs nuomininkai... Bet tam ir yra sutartys. O už papildomus pinigėlius juk galėtų savo buitį pagerint ar žmonai suknelę nupirkt, anūkams dovanų“, – šypsojosi Birutė ir pridūrė, jog, kaip bebūtų gaila, dauguma į nuomojimą žiūri labai atsargiai.

Keista praraja

Šeima patenka į tą keistą tarpą, kuomet pajamos, norint nuomotis ar įsigyti turto, vienu metu ir per didelės, ir per mažos.

Pasak moters, nuosavo būsto jiems norėtųsi, bet įsigyti nėra galimybės. Nors metinės šeimos pajamos siekia apie 16 tūkst. eurų, paskola neatitiktų jų būsto poreikio.

„Mes pasiskaičiavom, kokios mūsų metinės pajamos. Kiek galėtume skirti paskolai, kad dar liktų atidėti vadinamai finansinei pagalvei kaupti ir galėtume skolintis atsakingai. Paskolą pagal savo pajamas gautume maždaug iki 30-ies tūkst. eurų, o trijų kambarių butas Molėtuose kainuoja apie 45 tūkst.“

Nuomotis socialinį būstą taip pat neįmanoma. Nors pajamos ir per mažos gerai paskolai gauti, jos jau per didelės, kad šeima galėtų įsirašyti į laukiančių nuomojamą socialinį būstą gauti eilę.

„Sumą, kurią gaunantiems suteikiama galimybė išsinuomoti socialinį būstą, mes gerokai peršokam. Tačiau iki atsakingo skolinimosi iš banko mums dar toli kaip iki dangaus“, – šypsojosi Birutė.

Ji pasakojo, jog galiausiai su vyru vylėsi patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos būstą perkančioms jaunoms šeimoms programą.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė nusprendė, kad subsidija būsto kredito daliai apmokėti bus skiriama šeimoms iki 35 metų. 15 proc. subsidiją gaus vaikų neauginančios jaunos šeimos, 20 proc. – auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios du vaikus, 30 proc. – tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos.

Seimui pritarus, Šeimos stiprinimo įstatymas įsigaliotų nuo šių metų liepos. Tačiau šeimai kelia nerimą iki tol pasikeisiantis suaugusiųjų amžius.

„Tada mes jau būsime „sena“ šeima, – juokėsi Birutė. – Man gegužės mėnesį sueis 36 metai, taigi, nors dar esame jauna šeima, tuoj dalyvauti programoje nebegalėsime.“

Išgelbėjo savivaldybės darbuotoja

Kaip bebūtų dėl būsto įsigijimo ar ilgalaikės nuomos, šeimai gyvenamosios vietos reikėjo čia ir dabar. Nepavykus jos rasti nei per skelbimus, nei per pažįstamus, jie rankų nenuleido.

„Ėjome į savivaldybę teirautis laikino būsto, bet nieko neturėjo. Kreipėmės ir į Seimo narį Petrą Čimbarą – jis feisbuke pasidalino mūsų paieškomis, dėkui jam. Galiausiai nuėjome į Molėtų krašto laikraščio „Vilnis“ redakciją, papasakojome visą istoriją“, – žingsnius vardijo Birutė.

Moteris džiaugėsi, kad dabar su vaikais jau gyvena naujoje vietoje. Nors būsto įsigijimo ir nuomojimosi reikalai jų šeimai klostosi sunkiai, atsirado iš geros valios padėti sutikęs žmogus.

„Kai kreipėmės į laikraštį ir savivaldybę, mums padėjo Turto skyriaus vedėja Aldona Rusteikienė. Ji pasidalino mūsų prašymu su kolegomis, ir viena kolegė, archyvarė, atsiliepė į mūsų pagalbos prašymą.

Laikinai įsikėlėme į jos giminaičio butą. Ačiū jai labai“, – dėkojo Birutė ir pridūrė, kad nors šiuo metu džiaugiasi gyvenamąja vieta, šeimai norėtųsi stabilumo ir galimybės planuoti nuosavybės įsigyjimą.

Per didelės pajamos?

Kodėl šeima negali užsirašyti į eilę nuomotis socialinį būstą, aišku iš metinių jų pajamų. Šios, kaip teigė Birutė, yra apie 16 tūkst. per metus.

Molėtų raj. savivaldybės Turto skyriaus vedėja A.Rusteikienė paaiškino, jog laukiant eilėje socialiniam būstui gauti, penkių asmenų šeimos suaugusiųjų pajamos negali viršyti 14 487,5 euro per metus.

Alternatyvų yra

Tačiau pagalbos pirmajam būstui įsigyti šeima gali sulaukti. Nors gegužę jie ir „perlips“ tą ypatingą 35 metų ribą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė Alena Daujotienė paaiškino apie alternatyvą.

„Informuojame, kad Molėtų rajone gyvenančiai šeimai, jeigu ji augina tris vaikučius, pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 13 str. 1 dalies 1 punktą gali būti apmokama 20 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos.

Teisę į paramą būstui įsigyti minėta šeima turės, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos –18056 eurų ir turtas – 42578 eurų.

Jeigu šeima atitinka nustatytus reikalavimus ir nori gauti paramą būstui įsigyti, su prašymu turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą“, – teigė A.Daujotienė.

Padėjo nedvejodama

Molėtų raj. savivaldybės archyvarė Rima Bačiulienė, kurios dėka jauna šeima neliko gatvėje, papasakojo, kaip apsisprendė padėti.

„Kažkada Turto skyriaus vedėjai pasakojau apie parduodamą draugės butą. Kai šiai šeimai prireikė pagalbos rasti būstą, vedėja paklausė manęs, gal tas butas dar laisvas. Atsakiau, kad jau ne, tačiau jei reikia padėti jaunai šeimai, žinau kitą butą.

Vyro brolis išvykęs į užsienį, butas yra visiškai nenaudojamas ir kažkuriam laikotarpiui galima į jį įsikelti. Susitariau su svainiu, jis sakė: „Gerai, tegu žmonės keliasi, jei tik yra noro.“

Butas dar remontuojamas, tad pasiūliau šeimai tiesiog pagyventi keletą mėnesių, jei tinka. Jauna, graži šeima, tikrai tvarkinga, būtų labai gaila vaikų, jei žiemą turėtų atsidurti sniege. Tai mane labiausiai ir paskatino. Iškart atidavėme raktus, šeima persikėlė, jau gyvena“, – džiaugėsi R.Bačiulienė.

Vaikaiproblema savininkams

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius patvirtino, jog nuomoti daugiavaikėms šeimoms žmonės iš tiesų mažiau linkę. Anot jo, tai lemia baimė dėl rizikos po nuomininkų gyvenimo rasti apgadintus namus.

Tačiau, pasak M.Statulevičiaus, nuo to savininkai paprastai iš anksto gali apsisaugoti finansiškai: sudarant sutartį prašyti didesnio užstato, nuompinigius imti už tris ar net keturis mėnesius į priekį.

Taip pat M.Statulevičius teigė, jog dauguma žmonių vis dar užsiima šešėline nuoma. Jei tarp nuomininko ir nuomotojo sudaryta sutartis neįregistruojama ir nuo gaunamų už nuomą pajamų nemokami mokesčiai, tokia sutartis teisme būtų negaliojanti.

Taigi, net ir sutartyje numačius pasekmes už apgadintą turtą, šešėliniam nuomotojui būtų sunku išsireikalauti kompensacijos. Todėl, kaip pasakojo M.Statulevičius, dauguma sutarčių neregistruojančių asmenų ir nenori priimti jiems rizikingai atrodančių daugiavaikių šeimų ar žmonių, turinčių naminių gyvūnų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.