– Kas yra Velykos ir kokia jų prasmė?
– Per Velykas kalbame apie Jėzaus prisikėlimą – to Dievo ir žmogaus, kuriuo tiki krikščioniškas pasaulis. Kuris atėjo į žemę ir įsikūnijo. Atgyvenęs savo viešosios veiklos etapą, kuomet kalbėjo apie tai, kaip mes turime suvokti Dievą, jis, skirtingai, nei buvo tikimasi (jo laukė kaip karaliaus), mirė nukryžiuotas. Po to įvyko prisikėlimas, apie kurį liudijo kartu gyvenę jo draugai ir mokiniai. Tai mes vadiname Velykomis.
– Ar XXI a. žmogui Velykos yra tokios pat, kokios buvo ankstyviesiems krikščionims?
– Ankstyvųjų krikščionių laikais nebuvo tiek daug įvairios liturgijos, tradicijų, papročių. Plečiantis krikščioniškam pasauliui labai daug kur Velykos buvo apipintos įvairiomis tų tautų ir šalių tradicijomis. Bet vis tiek esmė lieka ta pati – krikščionis, jeigu jis tiki į Dievą, tiki į Kristaus prisikėlimą.
– Mes gyvename laikais, kuomet daug sunkiau tikėti stebuklais, tikėti kažkuo, kas iškrenta iš mokslo paaiškinimų...
– Aš manau, jeigu mokslas sugebėtų paaiškinti Jėzaus prisikėlimą arba Dievo buvimą, mes visi taptume ateistais. Nes mes kalbame apie antgamtinį pasaulį. Jeigu įrodytume Dievo buvimą, jis taptų materialiu daiktu. Paslaptis turi visą laiką išlikti.
Mokslas gali tai neigti, bet tai labai priklauso nuo žmogaus. Aš pažįstu mokslininkų, kurie neigia Dievo buvimą, ir pažįstu mokslininkų, kurie yra tikintys. Bet nemanau, kad yra įmanoma įrodyti antgamtinį pasaulį.
– Koks yra katalikiškų Velykų ir pagonybės santykis?
– Labai daug kas, kalbėdami apie Velykas, sako, kad jos ateina iš pagoniško pasaulio, kalba apie kiaušinį kaip apie gyvybės simbolį. Bet mes negalime apsiriboti vien tomis tradicijomis. Jeigu kalbėsim apie pačią Velykų pradžią, tai siekia tradicijas, kai išrinktoji tauta valgė avinėlį su karčiom salotom ir nerauginta duona. Nauju avinėliu tampa Kristus, atėjęs į judaistinį pasaulį, būdamas pats judaistu jis prisikelia ir kalba apie Dievo meilę žmonėms. O kiaušiniai ir visi tos šventės vardai yra truputėlį vėlesni negu Dievo išrinktosios tautos išėjimas iš Egipto nelaisvės. Ta diena, kurią mes vadiname Velykomis, buvo vadinama Perėjimo švente – Pascha.
– Kas įvyksta Velykų stebuklo metu?
– Bažnyčia remiasi autoritetingais liudijimais tų, kurie matė prisikėlusį Jėzų. Naujajame Testamente yra vietos, kuriose kalbama apie jo prisikėlimą. Žmogus tuo arba tiki, arba ne. O tas stebuklas yra jau įvykęs, todėl ir mes tai atkartojame, mes prisimename ir išryškiname būtent tą dieną, kada Jėzus prisikeldamas dovanojo žmogui gailestingumą, meilę, atleisdamas nuodėmes ir savo prisikėlimu parodydamas, kad mūsų irgi laukia tas pats.
– Koks yra krikščionybės pažadas, ateinantis iš Velykų?
– Kad žmogus savo jėgomis nieko negali, ne aš pats esu savo išganytojas, ne mano maldos padeda man būti teisiam prieš Dievą, bet pats Dievas, kuris man dovanoja savo gailestingumą ir tą gyvenimą, kuris laukia po mirties.
– Nėra žmogaus be nuodėmės. Galbūt nuodėmė Velykų laikotarpiu yra didesnis blogis? Ar įmanoma jų išvengti?
– Vienoje homilijoje popiežius yra pasakęs, kad gavėnios metu Jėzus buvo dykumoje, ir dykumoje jis buvo gundomas. Vienas dalykas – matyti, girdėti ir jausti pagundas, kitas dalykas – joms pasiduoti. Jeigu žmogus turi labai ryškių pagundų sunkiai nuodėmei, jis gali jų išvengti, nebent tai yra jau tapę liga. Bet jeigu kalbame apie įvairius buitinius dalykus – nuodėmės vis tiek atsikartos. Šimtu procentų išvengti lengvos nuodėmės yra neįmanoma, labai sunkių nuodėmių – įmanoma, nebent tai yra liga.
– Dabartinis popiežius Pranciškus skiriasi nuo savo pirmtakų. Ar jis kaip bažnyčios veidas perduoda kokią nors kitą žinią?
– Man labai gražu, kad jis turi labai daug gailestingumo ir meilės žmonėms. Jis labai nori, kad kunigai nekaltintų žmonių, būtų nuolankesni. Tai keičia netgi hierarchinį bažnyčios veidą. Popiežius man yra autoritetas.
– Ar kaip kunigas esate pastebėjęs kokius nors žmonių požiūrio į Velykas pokyčius?
– Sakoma, kad dabar į bažnyčią ateina mažiau žmonių, nei, pavyzdžiui, prieš 30 metų. Taip yra todėl, kad žmonės labai renkasi – bažnyčių yra daugiau, jie gali pasirinkti, į kokias mišias eiti.
– Ar daug ateina jaunimo? Ar jų tikėjimas toks pat, kaip vyresnių žmonių?
– Tikėjimas visada yra tikėjimas kažkuo, kas neapčiuopiama, ko aš nežinau. Savo trapumu jis visuomet yra toks pat. Tačiau jaunimas visada labiau mėgsta gyvesnį, linksmesnį Dievo garbinimo arba maldos būdą, o vyresnis žmogus labiau mėgsta ramesnes mišias.
– Kas yra Dievo meilė?
– Dievo meilė pasireiškia per meilę žmogui. Nesutarimai, karai, nepagarba dirbančiam žmogui, nepagarba kitokiam reiškia, kad neišgyvename tos meilės. Jeigu žmogus neturi neapykantos, pykčio, kaltinimo – tai reiškia, kad jis praktikuoja tą meilės įstatymą. Bet jeigu žmogus šmeižia, kaltina, pyksta, skaudina – jame meilės nėra.
– Kaip įmanoma skatinti tą meilę, kaip žmogus turi jai atsiverti?
– Vienas veiksmingiausių būdų – pačiam stengtis rodyti pavyzdį. Gerai jausdamiesi šalia tavęs žmonės ir patys stengsis tokie būti. Paprastas dalykas – eidamas gatve nusišypsai žmogui. Yra daug būdų, kaip išreikšti savo ramybę, o ne pyktį – pavyzdžiui, automobilyje ramiai išlaukiant prie perėjos, kol užsidegs žalia šviesa, užuot skubėjus jungti variklį ar signalizuoti.
– Dažnai žmonės skundžiasi, kad Dievas jų neišklauso, kai labiausiai reikia. Koks Dievo ir žmogaus santykis tokiais probleminiais atvejais?
– Labai dažnai, būdami laisvoje valioje, mes esame likimo valioje. Bet, kalbant apie išganymą, mes nesame palikti likimo valiai. Kančia ir išbandymai nėra tai, kas ateina iš Dievo. Tai ateina iš paties žmogaus laisvos valios. Viskas priklauso nuo to, kas man daro įtaką gyvenime, pradedant nuo skersvėjo, baigiant oro užterštumu, gyvenimo būdu ir visais kitais dalykais.
– Kas krikščionybės fone yra velykinės tradicijos, kaip margučių ridenimas, ir panašiai?
– Krikščionybės esmė yra Jėzaus prisikėlimas, o margučiai, patiekalai, visi žaidimai, dainos – tai labai gražus mūsų tautos folkloras ir tradicijos, kurios ateina iš Lietuvos, kai ji buvo dar pagoniška. Klaipėdoje ir pats organizuodavau vaikams margučių ridenimo varžybas. Bijoti tradicijų aš nematau prasmės.
