Violetos mokykloje nuolat klausinėdavo: „Ar tu – ne rašytojo Petro Cvirkos giminaitė?“
Tuomet ji atsakydavo teigiamai – jos tėtis kilęs iš Cvirkų giminės.
Kartais Violetai dėl didelio aplinkinių dėmesio net būdavo nejauku. Norėdavosi susidomėjimo sulaukti dėl savo pačios, o ne dėl protėvio veiklos.
Dabar požiūris į rašytoją P.Cvirką kiek pasikeitė, bet Violeta dėmesio dėl savo pavardės vis dar sulaukia, nors ir rečiau negu vaikystėje.
Štai viena kolegė neseniai paklausė: „Jeigu ne paslaptis, ar jūs nesate Petro Cvirkos giminaitė? Jau pusę metų norėjau to paklausti, bet nedrįsau.“
Violeta net nustebo, kam reikėjo tiek laiko laukti.
Apie P.Cvirkos, šiais laikais neretai vertinamo neigiamai, vaidmenį sovietinėje politikoje Violeta kalbėjo atsargiai: „Tais laikais politinė situacija buvo labai sudėtinga, ir dabar mums sunku aiškiai suprasti, kaip tuomet žmonės jautėsi, ką jie iš tikrųjų galvojo ir kuo tikėjo.
Tačiau faktas, kad literatūrinį talentą P.Cvirka, kaip ir jo kolegė Salomėja Nėris, turėjo, tad jų kūryba, manau, išlieka reikšminga ir dabar. Negalime išbraukti visų tų dalykų, kurie vyko sovietmečiu, tarsi jų nė nebūtų buvę. Juk ir daugelis mūsų yra gimę tais laikais.“
O kaip Violeta reaguotų, jei būtų nugriautas Vilniuje stovintis P.Cvirkai skirtas paminklas? Moteris nusijuokė: „Labai mielai jį pasiimtume ir pasistatytume čia, prie savo namo Smalvose.“
Tėvas paliko dar mažą
Zarasų rajone su vyru Maksu ir trimete dukrele Ariana gyvenanti Violeta tikslių duomenų apie savo giminės medį nežino. Taip yra todėl, kad P.Cvirka – jos protėvis iš tėvo pusės.
O jos mama su tėčiu Sigitu išsiskyrė, kai Violeta turėjo eiti į pirmą klasę. Po to ji su tėvu bei seneliais iš jo pusės beveik nebendravo. Dabar jos abu tėveliai jau iškeliavę anapilin.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
